Lietuvos istorijos pamokos, ar išmokome?

2010, vasario 9, 23:23 | kategorija Istorija | atsiliepimų (4) | peržiūrų 751 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Istorija kurią kažkas surizikavo pavadinti mokslu, pasirodė kaprizinga ypata, jei nepavadint neprincipinga ir pasileidusia. Ji nėra mūsų praeitis, ji vos ne dramaturgijos kūrinys, paskutiniais šimtmečiais kurtas neeilinių protų, kuriuos Istorija pagal savo norus išbraukdavo, arba įtraukdavo į savo sąrašus. Kiek žymių vardų buvo iš ten išbraukti tik dėl to, kad jų kūriniai buvo sunaikinti inkvizicijos, kinų imperatorių, NKVD, gestapo, ir kitų panašaus pobūdžio institucijų, tarnaujančių ideologijai, ar politikai.

TrakaiMes žinome keturias pagrindines religijas – krikščionybę, islamą, judaizmą ir budizmą. Krikščionybė atėjo iš Bizantijos, islamas iš Saudo Arabijos, judaizmas iš Izraelio, o budizmas iš Kinijos.

O kas gi buvo pasaulyje iki religijų atsiradimo? – Iki religijų buvo tiesiog natūralus tikėjimas ir tikėjimas gerokai aukštesnio lygio, nei visos religijos kartu paėmus, nes tikėjimas buvo vėlesnių religijų pamatas, tik pritaikytas tam tikram regionui, atsižvelgiant į vietą ir sąlygas. Bet istorija dabar tai traktuoja kitaip.

Oficiali „Istorinių mokslų“ nuomonė nedviprasmiškai tvirtina – Stabmeldystė. Tai barbariškas pusiau laukinių žmonių kultas. Bet, ar galime mes šiandien tikėti oficialiu istorijos mokslu, kurio poza labai delikati politinės valdžios atžvilgiu? Akivaizdu, kad negalime ir nedarysime to, jau vien todėl, kad istorijos vadovėliai per paskutinius 30 metų buvo perrašomi kelis kartus.

Mūsų praeities traktavimui įdėta tiek lėšų ir žymių pavardžių, kad jei faktai nesutaps su oficialia traktuote, tada „tuo blogiau faktams“. O tai – aklavietė.
Kokį protingą veiksmą galima atlikti tokioje situacijoje, jei prieš mus aklavietė? – Grįžti atgal, į ten, kur viskas buvo aišku. Tai mes ir padarysime, juk mes tik ir tenorime tiek, kad sužinoti, kas mes, iš kur mes, ir koks mūsų kelias.

Mums pasisekė, mes gyvename istorinių pasikeitimų ir siurprizų laikais. Todėl pasakyti, kad gyvename nuobodžiai, reiškia meluoti sau pačiam.

Tai kas gi ta istorija? – Mums kalama į galvą, kad istorija prasidėjo nuo Kristaus gimimo, kas iš dalies tiesa, tik ji yra šių laikų istorija, kurios tėvynė Vatikanas. Atstovaujantis Romos imperiją, kaip dabartinės civilizacijos pramotę.

Nes Romos imperatorius Konstantinas, supratęs kad naujoji religija (krikščionybė) labai sėkmingai padeda įteisinti priespaudą valstybėje, padarė ją oficialia religija. Juk vien remiantis tokiomis frazėmis „Kas dievo dievui, kas ciesoriaus ciesoriui“ galima padaryti daug. O panašių frazių Biblijoje begalė. Juk „Visa valdžia nuo dievo“. Apskritai Romos žlugimo pradžia, galima laikyti krikščionybės atsiradimą ir greitą jos plitimą.

Įdomiausia čia tai, kad visos civilizacijos žlunga pakilusios į savo šlovės ir išsivystymo zenitą. Iki Romos pasaulyje viešpatavo etruskų civilizacija, garsėjusi savo meno dirbiniais, kultūros lygiu. Iki šiol randama meno dirbinių susijusių su etruskais. Etruskai iš esmės buvo Romos mokytojai.

Ir dar įdomus faktas. Krikščionybė, kadaise padėjusi įsitvirtinti valdovams ideologijos, inkvizicijos pagalba, šiais laikais pradeda trukdyti tiems patiems valdovams, mat dabar valdo neoficialios struktūros ir joms krikčionybės dogmos, tokios kaip pavyzdžiui „tradicinė vyro ir moters šeima„, „neturėk kitų dievų tik vieną tikrą dievą„, tapo kaip rakštis. Nes trukdo, pjaunasi su jų pačių brukamomis naujomis vertybėmis, kaip, demokratija, ne dvi, o daug lyčių (gender mainstreaming). Trukdo sąvoką „tradicinė vyro ir moters šeima“ pakeisti tiesiog žodžiu „šeima„, mat „šeimą“ galima kurti su bet kuo. Fantazijos reikalas. Trukdo išvaduoti moterį nuo atsakomybės, nužudant savo kūdikį ir pavadinant tai paprastai: „valymu„, ar „abortu„.

Ir dabar katalikų bažnyčia puolama visais frontais, nes šiais laikais ji neatitinka nūdienos reikalavimų ir nepalaiko oficialiosios politikos, kuri savo esme yra naujosios vergijos politika, užmaskuota po „demokratijos“ ir „rinkos„, bei „naujosios šeimos“ sąvokomis.

Per 2000 metų pasikeitė, t.y. keičiasi valstybės ir bažnyčios deklaruojamos vertybės. Užduosiu paprastą klausimą skaitytojams, ar tikros vertybės gali keistis? – Protingas žmogus atsakys nedviprasmiškai: žinoma NE. Tikrosios vertybės nekinta, keičiantis laikams, politikai, ar visuotinės sąmonės lygiui.

Tai kas gi atsitiko, kas turėjo apsiversti mūsų sąmonėje tiek, kad jau yra valstybės, kuriose homoseksualistų santuokos laikomos normaliu reiškiniu? – arba gyvybės žudymas pavadinamas neutraliai, „valymu„.

Atsitiko tai, kas kadaise atsitiko senovės Romoje, kai buvo atmesta doros, šeimos, ištikimybės sampratos. Žmonės ieškojo atramos ir jiems buvo pasiūlyta krikščionybė. Dabar vietoje krikščionybės brukama: „žmogaus teisės“ vietoje žmogaus pareigos, „demokratija“ vietoje sveiko proto, „ES bendrija“ vietoje tėvynė, „rinka“ vietoje saiko, „lyties pasirinkimo laisvė“, kaip apsisprendimo laisvė, ir dar daug, daug kitų.

Atmetami visi mūsų protėvių, mums palikti priesakai ir patirtis, kuri nedviprasmiškai sako: atimk iš žmogaus jo tikėjimą ir kalbą, ir tada iš jo galima minkyti ką tik nori. To patvirtinimas mūšiai už savo tikėjimą su kryžiuočiais. Protėviai puikiai suvokė, kas slepiasi po krikščionybės kauke. Ir sėkmingai nuo jos gynėsi, kol ji brovėsi iš išorės. Bet buvo bejėgiai, kai ji atėjo iš vidaus, t.y. įtvirtinta savų valdovų.

Lietuvoje dabar vyksta panašūs dalykai, bet kaip ir kadaise, oficiali spauda ir vadžia apie tai nė kriukt. Viskas, kaip ir gerai, viskas pagal planą. Tik va klausimas, pagal kieno planą? – ar kas nors iš piliečių bendruomenių dalyvavo svarstant tą planą, ir ar aplamai kas nors apie jį žino?

Kol kas plačiau žinomas tik Gender Mainstreaming programa, kuri teigia, kad žmogus gimsta belytis ir tolesnio vystymosi metu gali pats pasirinkti savo lytį tokią, kuri jam patinka. T.y. neleidžiama vaikui sakyti kokios jis lyties, kad sėdėtų patamsy, kol jį apšvies dieviškoji šviesa, arba auklėtojo pedofilo išmintis. Manau su tuo viskas aišku. Jau buvo pradėta darželiuose pasakoti pasaka, kaip gyveno kartą princas ir princas. Kilo triukšmas ir tas laikinai baigėsi. Bet programa diegiama, jau diegiamas lyčių lygybės institutas, kuris apims ir iki šiol neegzistavusias Lietuvoje lytis. Procesas vyksta.

Politikai šiais klausimais nieko nešneka, nieko nešneka aplamai apie tolesnę politiką, skirtą artimiausiems bent jau 20-iai metų.
Toks įspūdis, kad jie nieko nežino, nes paklausus jų apie tolimesnius planus, sugeba tik išlementi apie NORĄ turėti teisinę valstybę, bei žarsto pažadus pažaboti korupciją, kurią patys ir sukūrė.

Dabar grįžtu prie istorijos, prie ko čia ji? – Ogi prie to, kad daug kartų perrašinėta ji neatpažįstamai pasikeitė ir norint sužinoti tikrus įvykius, tenka ieškoti arba jų liudininkų, arba tų, kurie dar nepamiršo iš mūsų protėvių paveldėtų žinių. Oficialia istorijos versija pasitikėti pilnai jau nebegalima, nes ten, na niekaip nepasakyta, dėl kokių iš tikro priežasčių žlugo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Teorijų prikurta visokių, bet pagrindinė, tikroji neįvardijama (arba nutylima), o  būtent: KRIKŠČIONYBĖ.

Šiandien istorija kartojasi, apsukusi ratą grasina Lietuvai dar vienu žlugimu, kurio priežastis vėl bus naujoji ideologija, tik šįkart žlugimas bus pilnas ir beveik negrąžinamas, jei neatsipeikėsime tiesiog dabar.

Ar galite įsivaizduoti senovės lietuvį sakant, kad jam nusispjaut ant Lietuvos, jo tėvų ir senelių krašto? – Jis greičiau būtų leidęsis, kad jam nupjautų liežuvį, nei ištaręs tokius žodžius. Šiandien gi, tai įprastas išsireiškimas viskuo nusivylusių žmonių tarpe. Kaip manote, kas dėl to kaltas?

Naujieji dievai, t.y. pelnas, procentai banko sąskaitose, galimybė gyventi neuždirbtais rytdienos pinigais, masinių informacijos priemonių brukama naujoji ideologija, kuri tiesiog sako: „Tu to verta!„. „Nusipirk rankinuką nuo ‘Armani’ ir pamatysi, kaip pavydžiai į tave žiūri tavo pažįstamos„. Tiesiog per prievartą brukama vartotojiška psichologija, kuri verčia pirkti prekę vien todėl, kad dabar matote akcija ir prekės atpigusios, todėl galima pirkti, net jei nelabai ir reikia. Arba teigiama, kad puikiai jausies tik nusipirkęs madingą rūbą, ar daiktą.

Nauja ideologija montuojama remiantis žemiausiais žmogaus jausmais, t.y. pavydu, kurstant išdidumo, pasipūtėliškumo jausmą, skatinant lipti per galvas siekiant savo (o tikriau sakant įkalbėto) tikslo. Manipuliuojant jausmais stengiamasi sukiršinti visuomenės grupes, kad jos paprasčiausiai nesusikalbėtų tarpusavyje, nerastų bendros kalbos. Skaldyk ir valdyk.

Šie metodai puikiai įvaldyti ir sumaniai taikomi šiandienos Lietuvoje, o iš užsienio ruporų rėkiama, kad Lietuvoje vien homofobai ir apskritai runkeliai, provincija. Ir toje provincijoje sėkmingai veši narkomanija, alkoholizmas, emigracija peržengė visas ribas. Sakysite mes to norėjome, kai „stojome“ į Europos sąjungą?

Norėjome ES pinigų, bet nežinodami istorijos pamiršome, kad nemokamas sūris tik spąstuose. Kartu su pinigais, kurių, beje, dauguma eilinių piliečių net nematė (nebent valstybinės skolos pavidalu), į Lietuvą atkeliavo jau minėtos blogybės (jų gerokai daugiau, nei paminėjau).

Ir dabar Lietuva, kuri 1990 metais nebuvo skolinga nė vienai užsienio valstybei, sėdi paskendusi skolose ir maža to, mūsų visų vardu žadama skolintis dar.

Kaip jums atrodo, ar šios skolos, kartu su mūsų pramonės, žemės ūkio sužlugdymu, panašios į demokratijos, ar Lietuvos pasiekimus? – Ar Lietuvos gyventojų mažėjimą galima pavadinti valdančiųjų laimėjimu?

Žinote ką jie dabar vadina laimėjimu?

– Ogi galimybę pasiskolinti vieną, kitą milijardą, kurio suprantama patys grąžinti net nesiruošia. Tie milijardai bus užkrauti ant mūsų vaikų ir anūkų pečių. O mūsų didžiavyriai ir didmoterės trimituos apie krizės suvaldymą, ir apie galimybę dar metus valgyti pasiskolintus pinigus.

Todėl sakau, laikas sustoti ir grįžti atgal, jei jau priėjome aklavietę. Susiimkime už rankų, suglauskime mintis, siekius, priimkime į savo širdį Dorą ir ramiai atmeskime viską, kas mums nepriimtina, nes Lietuva, tai mūsų TĖVYNĖ! – mūsų tėvų, senelių žemė! – ir jie mums ją paliko, kad puoselėtume ir saugotume ją nuo pikto. Todėl pamirškime visas „žmogaus teises“ ir prisiminkime pareigą! – Juk nebūna jokių teisių, prieš tai neturint pareigų!

Ir nesvarbu ką šneka visas užsienis apie mus, juk čia gyvename mes, o ne jie. Ir mums spręsti, kaip gyvensime, užteks vykdyti svetimų „neegzistuojančių“ valstybių konstitucijas, kurių tikslas tautų naikinimas. Prisiminkime Dorą, Pareigą tėvynei ir viskas stos į savo vietas, jokios ideologijos nepramuš žinančio tiesą žmogaus šarvų, nes tiesa tai toks dalykas, kurio bijo bet kokios ideologijos, tiesa griauna jų pamatus.

Todėl visi, kam Lietuva vis dar Tėvynė, kviečiami prisidėti, kartu atlaikysime dar vieną, šiuolaikinių Kryžiuočių puolimą. Tai nebus lengvas kelias, reikės daug dirbti, norint susigąžinti tikrąsias vertybes, bet tai mūsų kelias, kurį turime nueiti. Ir ateities kartos, pagal tai, ką mes nuspręsime šiandien, žinos kaip mus prisiminti. Aš noriu tikėti, kad su pasididžiavimu, kad bus mums už ką pasakyti ačiū, kaip, kad aš dabar sakau saviesiems seneliams, protėviams.
Ačiū Jums.

Arvydas Daunys

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Atsiliepimų 4

  1. Saulius says:

    Manau,kad blogiausia ,kad Mūsų bažnyčia pavaldi Vatikanui,o Vatkano interesai nevisada sutinka su Tautos interesais. Bažnyčia buvo su tauta vienoje barikadų pusėje kai carinė Rusija mus rusino,tarybiniais laikais dvasininkai ėjo į kalėjimus. Manau reikia tik paklausti ar mųsų dvasininkams svarbiau Tauta ar Vatikanas. O tada jau žinosim ar mums tokia bažnyčia reikalinga.

  2. artas says:

    Manau klausimas ne taip statomas, kam bažnyčia nereikalinga, tas prievarta į ją ir nebus tempiamas. Ne viduramžiai, viskas vyksta savanoriškai. Sąžinės ir tikėjimo laisvės yra ir bus. Bažnyčią lanko daug gerų žmonių ir jų nuopelnų tikrai nesumenkina tai, kad jie tikintys. Ir kunigai dabar laikosi iš paskutiniųjų, kad išsaugoti normalią šeimą.

  3. Saulius says:

    Bet gi bažnyčia turi ganyti savo aveles,o ne verkti prie altoriasus,kad kiaulės užlipo ant altoriaus,- jau musų vaikams nėra vietos gimtojoj žemėj…

  4. litalana says:

    Labai geras ir reikalingas straipsnis.Mano manymu krikscionybe sparciai zingsniuoja degradacijos keliu .Nenoriu per daug listi i smulklmenas , bet jau tik tai , kad tuokiami gejai ir lesbijietes pasako daug ka.Kurioje vietoje „Biblijoje “ apie tai rasoma ?:)Bus , oi bus viena diena didelis BUM! Dabar , kad ir del pedofilijos bylos Kaune . Tai baznycia , jeigu ji taip susirupinusi normalia seima ir zmoniu morale , turejo toki triuksma pakelti , deja …Ka cia sneketi ir taip viskas aisku …

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top