- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

„O kai saulutė tekėjo“, „Kur lygūs laukai“ [lietuvių dainos]

Paveiksle vaizduojamas Saulės mūšis
Saulės mūšis (Šiaulių mūšis) įvyko 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp Žemaičių ir į Žemaitiją įsiveržusios Kalavijuočių ordino kariuomenės.

Mūšis vyko netoli dabartinio Šiaulių miesto, pagal labiausiai pagrįstą hipotezę – Mūšos ir Tautinio santakoje (ties Jauniūnų kaimu, Joniškio raj. Eiliuotoji Livonijos kronika nurodo, kad mūšis įvyko, kalavijuočiams grįžtant nuo Soule, Vartbergės Livonijos kronika rašo, kad mūšis vyko in terram Sauleorum.
Kalavijuočių ordinas, vadovaujamas magistro Folkvino (Volquin) iš Naumburgo, tuo metu turėjo sunkumų dėl sumažėjusių pajamų ir karinių pajėgų stygiaus. 1236 m. Folkvinas, remiamas Pskovo kunigaikščio, suorganizavo žygį į Žemaitiją.

Žygyje taip pat dalyvavo grafai Teodorikas fon Hazeldorfas ir Heinrichas fon Danenbergas, su savo kariuomenėmis atvykę Popiežiui Grigaliui IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbus kryžiaus žygį prieš Lietuvą. Riteriams įsiveržus į Lietuvą, buvo nusiaubta plati teritorija ir susiruošta žygiuoti atgal.

Kalavijuočiams ir jų talkininkams grįžtant, prie upės brastos jie sutiko Žemaitijos karius. Nenorėdami rizikuoti ir prarasti savo žirgus pelkėtoje vietovėje kryžininkai atsisakė kovoti ne raiti ir žygio dalyviai buvo priversti pasilikti nakvynei. Kitą rytą žemaičiai, vadovaujami žemaičių kunigaikščio Vykinto, puolė kalavijuočius. Lengvai ginkluoti kalavijuočių vadovaujami vietiniai Livonijos kariai pabėgo iš mūšio lauko, o sunkiai ginkluoti riteriai, įskaitant magistrą, buvo išžudyti.

Informacija iš: wikipedia.org

Kur lygus laukai

Daina iš Veronikos Povilionienės kompaktinės plokštelės „Kada sūneliai sugrįš“.
Karinių, istorinių dainų interpretacijos, parengtos kartu su
Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino štabo bataliono garbės sargybos orkestru.