Prezidentas Rolandas Paksas: Darau tai, ką iš tikrųjų galiu padaryti, ne karinės konfrontacijos, bet taikos išsaugojimo labui!..”

2019, 14 vasario, 9:11 | kategorija LPT | 3 komentarai | peržiūrų 234 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Juozas IVANAUSKAS

Prieš kelias savaites interviu LL sakėte, jog po praeitų metų gruodį Maskvoje įvykusio jūsų susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Dūmos pirmininku Viačeslavu Volodinu ir Rusijos Federacijos Tarybos pirmininke Valentina Matvijenko, nusprendėte tęsti taikos misijos projektą laisvoje ir demokratiškoje Europoje. Tad pakomentuokite, prašau, kas šia linkme šiuo metu yra daroma?

Kaip ir buvau iš anksto numatęs, neseniai įvyko ciklas susitikimų Briuselyje su ambasadoriais, kurių metu kėliau klausimą dėl Lietuvos ir kaimynystėje esančios Kaliningrado srities demilitarizavimo, o taip pat dėl Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių normalizavimo. Panašiais atvejais, vienu ar kitu klausimu nesutariančioms šalims siekiant išvengti pavojingos konfrontacijos, pasaulyje jau seniai taikomos visiems gerai žinomos priemonės, diplomatinės – politinės, kai stabilumas konkrečiame regione užtikrinamas ne kovinių ginklų žvanginimais, karinės technikos įsigijimu ir telkimu pasienio zonoje, bet politinio dialogo, išimtinai derybų keliu.

Jau ir anksčiau ne kartą esu sakęs, įvardinęs savo vizito į Maskvą pagrindinę intenciją: pasitelkiant politinio darbo patirtį, aiškinti europiečiams, kad su Rusija reikia kalbėtis, derėtis, nes tai yra teisinga ir išmintinga.

Kol kas man teko apsilankyti trejose ambasadose, kur papasakojau apie savo susitikimus Maskvoje su Rusijos vadovais, ir pareiškiau norą susitikti su tų valstybių vadovais. Tad , labai tikėtina, kad manoji taikos misijos iniciatyva bus perduota pradžioje bent trijų užsienio valstybių vadovams – Danijos, Lenkijos ir Baltarusijos. O kiek vėliau susitiksiu su dar su trijų šalių – Vokietijos, Švedijos ir JAV ambasadoriais.

Žiūrėsim, kaip toliau viskas klostysis, kaip seksis įgyvendinti taikos misijos projektą, kurį pradėjau išimtinai savo asmenine iniciatyva. Bet kuriuo atveju, svarbaus klausimo niekur neužmečiau, jis lieka mano darbotvarkėje, nors iš tikrųjų šis darbas nėra nei lengvas, nei paprastas, bet savalaikis ir, esu tikras, labai reikalingas Lietuvai.

Kita vertus, juk absoliučiai akivaizdu, kad diplomatinių santykių su Rusija normalizavimo procesas vyktų daug sparčiau, jei pačiu aukščiausiu lygiu panašios misijos imtųsi taikos regione išsaugojimu suinteresuotų valstybių vadovai. Tuo tarpu aš esu Europos Parlamento narys, atstovaujantis Briuselyje nedidelę Pabaltijo valstybę, savo taikos misijos projektu bandantis suinteresuoti kitų pasaulio valstybių vadovus. Darau tik tai, ką iš tikrųjų galiu padaryti. Ir, duok Dieve, kad kiekvienas atsakingas pareigas užimantis politikas, visų pirma, ne karinės konfrontacijos, o taikos išsaugojimo klausimais užsiimtų!.. Aš neturiu tokių įgaliojimų, kad galėčiau daryti spaudimą kitų šalių vadovams, todėl tenka pasikliauti žmonių gera valia bei suinteresuotumu politinėmis – diplomatinėmis priemonėmis normalizuoti pašlijusius šalių santykius.

Esu tikras, jog konstruktyviam dialogui idealiausia vieta – nedidelis žemės lopinėlis tarp Lietuvos ir Kaliningrado (senosios Prūsijos), nes būtent šioje vietoje – gan ryški takoskyra tarp dviejų skirtingų politinių sistemų, dviejų priešingų ideologijų. Juolab, kad šis ribinis žemės lopinėlis bet kuriuo momentu gali tapti realiai kraujuojančiu!.. Siekiant išvengti visam pasauliui pragaištingos karinės konfrontacijos tarp Rytų ir Vakarų, Europai ir JAV būtina atnaujinti politinį dialogą su Rusija. Laisva valia apsiėmęs įgyvendinti Taikos misijos projektą, savo kukliu pavyzdžiu sieksiu ir kitus padrąsinti bei parodyti, kad galimi iš esmės kitokie Europos šalių santykiai su Rusijos Federacija.

Jums, kaip patyrusiam politikui, nesunku buvo numatyti, jog dėl savo iniciatyva pradėto įgyvendinti taikos misijos projekto Lietuvos politinio isteblišmento būsite aršiai puolamas, nors ir sulauktumėte pritarimo bei palaikymo iš adekvačiai mąstančių, nepasiduodančių vietinei propagandai tautiečių pusės?

Mano supratimu, kiek atidžiau pažvelgus į esminius dalykus, gan lengva atskirti, kas kam atstovauja, ir ko iš tikrųjų siekia. Tautos interesus ginantys, Lietuvos išlikimui bei valstybės stiprinimui neabejingi piliečiai puikiai supranta, kad normalus, geras, ekonomiškai naudingas sambūvis su mūsų artimiausiais kaimynais, Lenkija, Baltarusija ir Rusija, yra sveikintinas ir nepaprastai aktualus dalykas. Tačiau nebe pirmus metus atsakingas pareigas užimantys politikai, atstovaujantys karinio pramoninio kapitalo interesus Lietuvoje, taikiam šalių sambūviui įnirtingai priešinasi, jiems tokie dalykai nepriimtini, nes kertasi su užjūrio vasalų vykdomos politikos prioritetais.

Po sisteminėje žiniasklaidoje skandalingai nuskambėjusio, tendencingai nušviesto mano vizito į Maskvą, teko išgirsti pačių įvairiausių nuomonių, nemažai kalbėtis su paprastais žmonėmis, daugybė jų palaiko mane, tik vienas – kitas įtartinai suklusta ir nežino kaip reaguoti, kai aš jiems pasakau, jog atėjo laikas pradėti iš esmės naują politinį procesą Europoje ir visame pasaulyje, siekiant ne karinių galių didinimo ar ginklų žvanginimo pasienyje, bet atvirkščiai – nusiginklavimo!..

Kaip žinote, Lietuvoje verdant priešrinkiminėms aistroms, daugėja ir politinių intrigų, daugelio jų scenarijai rezgami prezidentūroje. Regis, LT politiniam „elitui“ mažai terūpi aktualios užsienio politikos bei geopolitikos problemos, jos tarytum nustumiamos į antrą planą. Praėjusią savaitę, prezidentei D. Grybauskaitei atmetus kandidatės į aplinkos ministres Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą, premjeras S. Skvernelis pareiškė, kad naujo ministro neieškos: „Žinodamas, kiek užtruko derinimas ir koks prezidentės požiūris, darau išvadą, jog bus atmesta bet kuri kita mano teikiama kandidatūra. Tai reiškia, kad su šia prezidente suderinti naujo ministro kandidatūros bus neįmanoma“, – teigiama Vyriausybės vadovo pareiškime. Tokį D. Grybauskaitės sprendimą Ministras Pirmininkas supranta ir vertina „kaip eilinį ir jau sisteminį norą destabilizuoti Vyriausybės darbą, įkalti pleištą tarp koalicijos partnerių ir darsyk mesti abejonių šešėlį“. Sakykite, prašau, kokia būtų jūsų nuomonė šiuo klausimu?

Aš jau ne kartą esu sakęs, kad prezidentei D. Grybauskaitei dabar svarbiausias yra jos įpėdinio klausimas. Todėl daroma viskas, kad prokonservatoriškam elitui lojalus kandidatas laimėtų Respublikos Prezidento rinkimus. Stebint pastarųjų kelių metų politinius įvykius šalyje, veikianti SISTEMA daro viską, kad tik, neduok Dieve, nepasikartotų 2003 metų netikėtumas ir Lietuvos prezidentu netaptų tikrai laisvas, nepriklausomas kandidatas, kurio nebus galima „tampyti už virvučių“!.. Todėl, apsidraudžiant nuo bet kokių netikėtumų, gegužės mėnesį įvyksiančių Lietuvos Prezidento rinkimų šou kiekviena marionetė atlieka išimtinai jai skirtą vaidmenį.

Na, o kalbant apie iš anksto suderintą ir vėliau prezidentės atmestą kandidatę į aplinkos ministrus, akivaizdu, jog S.Daukanto aikštės rūmuose vaidinamas gražus spektaklis, puikiai suvokiant, kokia yra susiformavusi visuomenės nuomonė apie politines galias valstybėje. Absoliuti dauguma žmonių galvoja, kad Lietuvos prezidentas yra valstybės vadovas, turintis visus įgaliojimus nuspręsti, tinka jam premjero teikiama ministro kandidatūra ar netinka. Ir tik palyginti negausus ratas žmonių, susipažinusių su mūsų šalies politine virtuve, tokius „pasistumdymus“ vertina visiškai kitaip. Esu absoliučiai tikras, visos teikiamos kandidatūros į apsaugos ministrus iš anksto buvo suderintos su prezidente, bet šioje vietoje, matyt, įvyko kažkas netikėto, nenumatyto. Galime tik spėlioti, kas čia tokio įvyko, kad iš anksto suderinta kandidatė į aplinkos ministrus buvo atmesta. Galbūt prezidentei nepatiko premjero vizitas į Izraelį, kai ten nuvykęs S. Skvernelis neva kažką pagadino. Po šio vizito įvykęs dviejų vadovų pokalbis galėjo peraugti į asmeninių ambicijų susikirtimą, o to pasėkoje nukentėjo visai nekaltas žmogus, mano supratimu, kompetentingas, pasiruošęs darbui Aplinkos ministerijoje.

Žodžiu, gan tikėtina, jog buvusi viceministrė I. Gudžiūnaitė tapo prezidentės įrankiu nešvarioms politinėms intrigoms regzti. Ir todėl Ministras Pirmininkas pareiškė neketinąs teikti naujos kandidatūros į aplinkos ministrus. Bet kadangi prezidentės komanda puikiai žino, kad dauguma žmonių galvoja, kad šalies vadovas turi nuspręsti ir patvirtinti ministro kandidatūrą, tai visuomenė ir toliau bus klaidinama, neva čia viskas yra gerai, viskas teisinga. Deja, nieko panašaus, viskas iš anksto buvo suderinta su prezidente. Buvo paskirtas priėmimo laikas, reikėjo tik formaliai atvykti į Daukanto aikštės rūmus ir gauti šalies vadovės pritarimą, tačiau atsitiko taip, kaip atsitiko…

Atrodytų, išties absurdiška, kad smulkios vidaus politinės intrigos, pasistumdymai kovoje dėl valdžios, LT isteblišmentui užgožia išties rimtus geopolitinius iššūkius, sakyčiau, tektoninius lūžius, kurių pasekmes jaučia per visas siūles braškanti Europos Sąjunga, tame tarpe ir Lietuva?

Prabėgus 15 metų nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, geopolitinė situacija ženkliai pasikeitė. Tada daug kam atrodė, kad Lietuvai tapus NATO aljanso nare galėsime jaustis absoliučiai saugūs. Bet štai neseniai JAV prezidentas Trampas pareiškė: tvarkykitės patys, mes pasitraukiame iš Europos. Pasirodo, jokių saugumo garantijų jau nebėra, o ir NATO aljansas šiandien nėra toks patvarus, koks anksčiau buvo. Mums buvo žadama: kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare, pas mus pieno upės tekės. Tačiau dabar daug kas pamatė, kad nieko pastovaus pasaulyje nėra, viskas nuolat ir neišvengiamai keičiasi. Didžios Britanijos pasitraukimas „Brexit“, nelegalių migrantų krizė, atsikartojantys masiniai protesto mitingai, riaušės, radikalių islamistų rengiami teroro aktai Europoje ir t. t. Atsiranda vis nauji, rimti iššūkiai, į kuriuos būtina ilgai nedelsiant tinkamai reaguoti.

Anksčiau mūsų užsienio politikos prioritetas buvo geros kaimynystės principas. Politinių diskusijų metu aš visada tai primenu. O kas dabar gavosi iš tos „geros kaimynystės“? Aiškiai matome, Lietuva neturi nė vieno kaimyno, su kuriuo galėtų normaliai sutarti.

Tenoriu dar kartą pabrėžti: daugelis dalykų, kurie kažkada mums atrodė labai svarbūs, šiandien daug kam kelia rimtas abejones. Keičiasi kai kurių politikų bei intelektualų požiūris į Rusiją. Pavyzdžiui, prof. V. Radžvilas pasisako už taikų dialogą, kad tik nebūtų konfliktuojama su didžiąja Rytų kaimyne, nors anksčiau tokių jo kalbų man neteko girdėti. Galiu pasidžiaugti, kad tos idėjos, apie kurias aš kalbėjau daugel metų, šiandien atgyja Lietuvoje, jos tampa gyvybiškai svarbios adekvačiai mąstantiems tautiečiams. Pagaliau žmonėms atsiveria akys.

Viena tokių jūsų idėjų Lietuvai – sugrįžti prie nacionalinės valiutos lito, pastaruoju metu (sąmoningai arba ne) iškraipoma „atgimimo prezidentu“ vadinamo kandidato. Filosofas Arvydas Juozaitis prezidento rinkimų programoje siūlo Lietuvai įsivesti antrąją valiutą – litą, kuris cirkuliuotų šalies regionuose ir šitaip esą prisidėtų prie jų atgaivinimo. Neatmetama ir grįžimo prie nacionalinės valiutos galimybė. A. Juozaitis siūlo steigti instituciją – Tautos iždą, kuris turėtų išimtines pinigų emisijos teises. Leidžiami pinigai vadintųsi vietiniais litais (Raseinių litai, Skuodo litai) bei būtų keičiami santykiu 1:1 į eurus. Galite trumpai pakomentuoti, kaip reikėtų vertinti tokius priešrinkiminius kandidato į prezidentus „ėjimus“?

Aš manau, kad nacionalinės valiutos sugrąžinimo klausimu tikrai nereikia blefuoti ir taip lengvabūdiškai sumesti visko į vieną krūvą. Tai gal tada reikėtų įvesti vienu metu litus, rublius ir vagnorkes, o kiekvienai seniūnijai įsivesti savo pinigus?.. Galime tik pasijuokti iš tokių absurdiškų pasiūlymų. Pasigirsta nuomonių, jog tokiu būdu dempinguojama, sumenkinama mano idėja – surengti referendumą dėl nacionalinės valiutos lito sugrąžinimo, taip paplaunamas racionalus, naudingas pasiūlymas. Išties būtų absurdiška valstybei turėti keletą valiutų. Kita vertus, kuo daugiau žmonių atkreips į šią problemą dėmesį ir pritars mano pasiūlymui – surengus referendumą grįžti prie lito, tuo bus geriau.

Neseniai Vilniuje įvykus R. Pakso judėjimo „Šaukiu aš tautą“ atstovybių vadovų Konventui (pasitarimui), matyt, turėtų suaktyvėti pasiruošimas būsimiems rinkimams – merų ir į savivaldybių tarybas, Lietuvos prezidento bei Europos Parlamento. Jūsų nuomone, kas šia linkme yra daroma?

Bet kuriuo atveju, pirmiausia norėčiau pabrėžti, R. Pakso judėjimas „Šaukiu aš tautą“ nedalyvauja rinkimuose. Tai yra visuomeninis instrumentas suburti bendraminčius, suburti pilietiškai aktyvius žmones, kuriems priimtinos panašios vertybės bei idėjos. Tokiu būdu Lietuvoje turėtų susiformuoti rimta opozicija sisteminėms politinėms partijoms, kurios beveik niekuo nebesiskiria viena nuo kitos, nebent savo simbolika. O kokia forma judėjimas „Šaukiu aš tauta“ pasireikš būsimuose rinkimuose, manau, artimiausiu metu gyvenimas tai parodys.

Kalbant apie mano dalyvavimą Lietuvos prezidento rinkimuose, be abejo, aš matau, kad tos užmūrytos ar užvirintos durys man neatsivers taip lengvai. Galų gale, tai nėra mano pagrindinis tikslas – užimti prezidento postą. Šiuo metu man svarbiausia, kad tos idėjos ir patirtis, kurią esu sukaupęs per daugelį politinio darbo metų, tie sprendimai, kuriuos aš gerai suprantu ir žinau, kad jie tikrai reikalingi mūsų valstybei, pradedant draugiškais santykiais su kaimynais, baigiant grįžimu prie nacionalinės valiutos lito, bei kiti svarbūs dalykai, anksčiau ar vėliau, būtų įgyvendinti Lietuvoje. O kaip aš ketinu tai padaryti, pasakysiu artimiausiu metu.

Palyginimui – nedidelis ekskursas. Kažkada skrendant sportiniu, vienmotoriu lėktuvu virš kalnų mes patekome į juodą audros debesį. Atrodė, bus labai sudėtinga iš tokios audros ištrūkti, viskas aplinkui staiga sutemo, ėmė žaibuoti, griaudėti. Galėjai pagalvoti, kad čia jau paskutinioji atėjo, nes nebegalėjau net šturvalo rankose išlaikyti. Beliko tik melstis arba šokti su parašiutu iš lėktuvo… Bet staiga ėmė ir pratrūko juodžiausia uždanga, tada pamatai, kad jau išlindai, vėl nušvito saulė žydroje padangėje, vėl matosi dangus ir jūra, o tu skrendi toliau, lyg niekur nieko. Vizualus gamtos stichijos prisiminimas suponuoja paprastą mintį: niekada nesakyk niekada!.. Tu pralaimi tik tada, jei susitaikai su pralaimėjimu, nuleidi rankas ir pasiduodi.

Nebe pirmą kartą manęs laukia rimta politinė kova, o konkurentų niekada netrūko. Jų buvo daugybė, pačių įvairiausių. Visus aš juos vertinu, kiekvienas savotiškai tiki, kad gali kažką gero padaryti savo šaliai. Duok Dieve, visiems mano konkurentams sveikatos bendram darbui ir Lietuvos labui. Kad tai nebūtų vien tuščias noras kai kam pasireklamuoti, pasivažinėti po pasaulį ar užsidirbti pensiją. Esu tikras, Europos Parlamentas po rinkimų neišvengiamai keisis. Labai tikiuosi, kad tie pokyčiai bus pozityvūs, atsiras daugiau žmonių, kurie atstovaus nacionalinių valstybių interesus. Tiesą sakant, būtų labai gaila, jeigu mano prognozės nepasitvirtintų.

Kaip suprantu, pagrindinė jūsų viltis ir lūkestis, kad šiuo metu Europos Parlamente dominuojančius politikus, kurie propaguoja federalizmo – globalizmo idėjas, pakeistų politikai, pasisakantys už nacionalinių valstybių interesus ES Bendrijoje?

Iš tikrųjų, aš manau, šį pavasarį turėtų įvykti esminis LŪŽIS. O kad jis neįvyktų, tam labai rimtai ruošiasi didžiųjų valstybių atstovai, visi tie federalistai – globalistai, ir net jeigu pavadintume juos marksistais, neapsiriktume. Nes iš esmės jų veikimo taktika taip ir nepasikeitė: tie, kurie ne su mumis, tie yra prieš mus. Europos Sąjungos federalistams – marksistams faktiškai nereikia nei nacionalinių valstybių nei kalbų, nereikia kultūrų nei tradicijų. Visa tai jiems tėra atgyvena. Anksčiau dar būdavo imituojamas nacijų multikultūralizmas, bet jau seniai nustotas vaidinti net ir šis spektaklis. Į tokius „niekus“ dabar numojama ranka, atseit, gaunate Europos Sąjungos paramą, sėdėkite ir tylėkite, balsuokite taip, kaip balsuoja federalistai – globalistai.

Aš pabandysiu konkrečiu, naujausiu pavyzdžiu atsakyti į jūsų klausimą. Pastaruosius dešimt metų darbuojantis Europos Parlamente man teko visko matyti, bet to dar nebuvo, kad Europos Parlamento pirmininkas teiktų balsavimui klausimą – dėl veikiančios frakcijos panaikinimo, jeigu tos frakcijos narių nuomonės kai kuriais klausimais išsiskiria ir jie balsuoja ne kaip geležiniai kareivėliai, bet skirtingai. O juk federalistų logika čia labai paprasta ir aiški: Europos Parlamente yra tokia Laisvės ir tiesioginės demokratijos frakcija, kuri yra visai laisva ir jos nariai balsuoja taip, kaip nori. Jau vien todėl tokią frakciją, ES federalizmo šalininkų nuomone, reikėtų panaikinti. Žodžiu, šiuo klausimu jau buvo balsuojama, bet pritrūko balsų. Tai tik eilinį kartą parodo, kokia arši kova vyksta Europos Parlamente, federalistams ruošiantis naujiems EP rinkimams, siekiant prasivalyti sau kelius.

Panašūs procesai vyksta ir Lietuvoje. Neieškant jokių kompromisų, neieškant sąlyčio taškų, vien tiktai konfrontuojant, nieko gero neįmanoma pasiekti. Ir iš tikrųjų, ką pasiekė Lietuvos isteblišmentas nuolatos konfrontuodamas su Rusija?.. Dėl tokios inertiškos, sustabarėjusios, konfrontacinės politikos valstybė patiria milžiniškus, milijardinius nuostolius, dar labiau skurdinami tautiečiai, daug kas išvyksta iš šalies, emigruoja, didėja socialinė atskirtis, auga įtampa… O juk Lietuvos pagrindinis prekybos partneris – Rusija. Ir nors prekyba su Rusija auga, bet mūsų isteblišmentas vis tiek tranko durimis?!..

Europos valstybės didina prekybos apyvartą su Rusija, ne vien tiktai Vokietija yra suinteresuota įsigyti pigesnių rusiškų dujų, todėl, nepaisant sankcijų, tiesiamas naujas dujotiekis „Nord Stream-2“. Europos Sąjungos didžiosios valstybės tiesiogiai bendradarbiauja įvairiais klausimais su Rusija, ieško sąlyčio taškų, o tuo tarpu Lietuvos isteblišmentas elgiasi kaip prisuktos marionetės, nuolankiai paklūstančios anapus Atlanto esančių globalistų valiai.

Belieka tikėtis, jog pastaruoju metu vykdoma pragaištinga Lietuvai, konfrontacinė užsienio politika kaimyninių šalių atžvilgių netolimoj ateity pasikeis. Yra nuoširdžiai tikinčių, kad situacija mūsų šalyje po rinkimų turėtų pagerėti. Tačiau kaip ir kiekviename darbe, taip ir politikoje, reikia turėti elementarių žinių, supratimo bei sugebėjimų. Reikia išmokti pagaliau adekvačiai vertinti geopolitinę situaciją ir aiškiai matyti, kokie politiniai procesai vyksta, kokia nauda ar žala daroma Lietuvos valstybei ir piliečiams.

Vien norėti – gerai, bet dar reikia ir galėti. Kita vertus, vien galėti neužtenka, reikia dar ir sugebėti. Ir tik natūraliai apjungiant politinio isteblišmento norus su mūsų šalies galimybėmis, gali būti vykdoma konstruktyvi, išmintinga vidaus bei užsienio politika.

Žmogus, neturintys specialių žinių ir aukštos kvalifikacijos medicinos srityje, jokiu būdu neapsiims operuoti paciento galvos arba persodinti širdies. Bet kažkodėl į politiką pasukę žmonės net nesusimąsto, koks iš tikrųjų tai atsakingas darbas, reikalaujantis elementaraus išsilavinimo, žinių ir pasirengimo. O stingant politinės kompetencijos gali būti teikiami tokie absurdiški pasiūlymai – įsivesti kelias valiutas, viena valiuta bus atsiskaitoma troleibuse, kita – parduotuvėje ir t. t. Deja, politinis diletantiškumas pastebimas visose srityse, tame tarpe ir Lietuvos užsienio politikoje.

Pavyzdžiui, ko apskritai verta neseniai paskelbta Lietuvos politinio isteblišmento pozicija – palaikyti ne teisėtai piliečių išrinktą Venesuelos prezidentą, bet sumaištį šalyje keliantį opozicijos lyderį, remiamą Vašingtono globalistų?.. Akivaizdu, jog tai absoliutus nepaisymas tarptautinės teisės normų, negerbimas suverenios valstybės, grubus kišimasis į kitos šalies vidaus reikalus. Jokia save gerbianti valstybė negali šitaip elgtis, negali nuolankiai tenkintis jai primestu užjūrio vasalo vaidmeniu. O jeigu tu negerbi pats savęs, tai kaip gi tave gali gerbti kiti?!..

Geros kloties telkiant bendraminčius ir ištvermės, kantriai formuojant rimtą pilietinę – politinę opoziciją Lietuvoje. Dėkoju jums už pokalbį.

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 3

  1. konkurencijos nėra says:

    Blaivus požiūris, bet…

    „Pavyzdžiui, ko apskritai verta neseniai paskelbta Lietuvos politinio isteblišmento pozicija – palaikyti ne teisėtai piliečių išrinktą Venesuelos prezidentą, bet sumaištį šalyje keliantį opozicijos lyderį, remiamą Vašingtono globalistų?.. Akivaizdu, jog tai absoliutus nepaisymas tarptautinės teisės normų, negerbimas suverenios valstybės, grubus kišimasis į kitos šalies vidaus reikalus. Jokia save gerbianti valstybė negali šitaip elgtis, negali nuolankiai tenkintis jai primestu užjūrio vasalo vaidmeniu. O jeigu tu negerbi pats savęs, tai kaip gi tave gali gerbti kiti?!..“

    Daugiau:
    https://www.sarmatas.lt/02/prezidentas-rolandas-paksas-darau-tai-ka-is-tikruju-galiu-padaryti-ne-karines-konfrontacijos-bet-taikos-issaugojimo-labui/

  2. konkurencijos nėra says:

    Gerai pasakyta, bet…

    Pavyzdžiui, ko apskritai verta neseniai paskelbta Lietuvos politinio isteblišmento pozicija – palaikyti ne teisėtai piliečių išrinktą Venesuelos prezidentą, bet sumaištį šalyje keliantį opozicijos lyderį, remiamą Vašingtono globalistų?.. Akivaizdu, jog tai absoliutus nepaisymas tarptautinės teisės normų, negerbimas suverenios valstybės, grubus kišimasis į kitos šalies vidaus reikalus. Jokia save gerbianti valstybė negali šitaip elgtis, negali nuolankiai tenkintis jai primestu užjūrio vasalo vaidmeniu. O jeigu tu negerbi pats savęs, tai kaip gi tave gali gerbti kiti?!

  3. Vytas says:

    Savęs ir savos valstybės, savos Tautos negerbimas…Skaudūs, bet teisingi žodžiai, skirti Lietuvos valdžios viršūnėlei. Ir skirti teisingai. Tai labai aiškiai pasireiškė po premjero vizito į Izraelį, kur jis „išdrįso“ kalbėti lietuviškai, per vertėją, o ne angliškai. Aš nesu premjero Skvernelio gerbėjas, bet šiuo atveju pilnai esu jo pusėje, nežiūrint dargi į tai, dėl kokių priežasčių jis taip elgėsi. Taip turėtų elgtis visi politikai, kalbantys viešoje erdvėje, pav., spaudos konferencijos metu, nepriklausomai nuo užsienio kalbos mokėjimo lygio.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top