Prof. Antanas Svirskis. Baltoji knyga. Pasiūlymai Lietuvos Žemės ūkiui

2019, vasario 8, 21:14 | kategorija LPT | atsiliepimų (2) | peržiūrų 150 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

PASTABOS IR PASIŪLYMAI DĖL BALTOSIOS KNYGOS TOBULINIMO ARBA KAS NETILPO Į BALTĄJĄ KNYGĄ

Knygos įvade, bent jau lietuviškajame variante, turėtų būti paanalizuota bei aprašyta kokie pasiekimai ir klaidos padarytos pertvarkant Atgimusios Lietuvos žemės ūkį, kad padarytume išvadas ir jų nebekartotume. Knyga iš tikrųjų turėtų tapti nacionaliniu strateginiu dokumentu, derantis dėl BŽŪP po 2020 metų.

Būtų įdomu kas (pavardės ir titulai) paruošė šios knygos projektą ir pasirašo. Norėtųsi žinoti ką ž. ū. mokslo institutai ir konsultavimo tarnyba bei jų ilgamečiai tituluoti vadai padarė per Atgimimo laikotarpį, kad sumažintų Lietuvos kaimo griūtį? ( Vien šio rašinio autorius per pastarąjį dešimtmetį parašė ir atspausdino keliolika straipsnių šeimos ūkių ir Lietuvos kaimo išsaugojimo tematika.

Drįstu teigti, kad t.y. daugiau nei visi kai kurių institutų darbuotojai, o apie baltosios knygos rengimą sužinojo iš kolegų ir nors nusiuntė rengėjams kelis puslapius prirašytų pastabų ir pasiūlymų iki šiol neįtrauktas į knygos aptarimo kviestinių sąrašą.

Sambūris „Patirtis“, kurio narys yra ir šio straipsnio autorius, pastaraisiais metais net 7 kartus kreipėsi į aukščiausią Lietuvos valdžią su susirūpinimu ir pasiūlymais dėl padėties Lietuvos žemės ūkyje ir kaimo griūtį, taipogi liko už borto, ruošiant baltąją knygą).

Pasiekimai

Lietuva dar niekada neišaugindavo tokio didelio grūdų derliaus (kasmet apie 6 mln tonų). Net kyla problemos kaip juos parduoti, kadangi labai sumažėjus gyvulių skaičiui, sumažėjo pašarų poreikis. Gaila, kad tas derlius pasiektas naudojant rekordinį mineralinių trąšų ir pesticidų kiekį bei galingą techniką ir parduodamas kaip žaliava.

Be to, Lietuvos žemdirbiai dar niekada neturėjo tiek valdininkų, konsultantų bei kontrolierių……

Klaidos

Manau, kad didžiausia klaida buvo skubus kolūkių sugriovimas. Buvusios kolūkių ir tarybinių ūkių mechaninės dirbtuvės bei gyvulininkystės fermų pastatai galėjo ir turėjo tapti kooperatiniais agroservisų centrais.

Taip buvo padaryta buvusioje VDR. Mūsuose gi jie buvo privatizuoti (ir net prichvatizuoti) bei išdraskyti.

Dauguma trihektarininkų ir smulkių ūkių, neturėdami ž.ū. technikos ir inventoriaus, buvo priversti tuos savo sklypus pusvelčiui nuomoti ar parduoti ž.ū. bendrovėms, turtingesniems bei apsukresniems ūkininkams, o gautus pinigėlius pravalgė ar pragėrė, buvo priversti emigruoti ar skursti.

Kita didelė klaida buvo nekilnojamo turto ( žemės) pavertimas kilnojamu bei paveldėtojų rato išplėtimas iki vaikaičių.

Tai užtęsė, apsunkino ir taip komplikuotą žemės reformą, kurios niekaip negalima pabaigti iki šiol.

Trečia, bene didžiausia, problema buvo ES parama pagal programą „Pasitraukimas iš prekinės gamybos.“

Jai panaudoti keli milijardai eurų nuvarė nuo žemės ūkio tūkstančius perspektyvių žemdirbių, kurie sudarius palankesnes ūkininkavimo sąlygas, galėjo priauginti daug ir kokybiškos žemės ūkio produkcijos.

Baisesnę programą sunku besugalvoti. Rezultatas – per nepilnus 30 Atgimimo metų išnyko daugiau vienkiemių ir kaimų nei per sovietinę okupaciją ir kolektyvizaciją.

Du procentai stambių ūkių jau valdo beveik pusę šalies žemės ūkio naudmenų ir pasinaudojo apie 80 proc. ES paramos.

Likę gi, 80 proc. ( apie 100 0000) smulkių ūkių, pasmerkti skursti arba parduoti savo žemelę turtingiesiems, emigruoti bei kumečiauti….

Dabartinis 1000 ha ūkis, tai tolygu 40 -50 šeimos ūkių arba nemažo kaimo sunaikinimas. Ar tai ne paskutinė mūsų kaimo, kaipo tokio, kryžkelė?

Ką daryti, kad Baltoji knyga nesusilauktų Žaliosios knygos, kuria mažai kas pasinaudojo ar net skaitė, likimo?

Manau, kad būtinas konkretumas, kas ir kaip bus daroma, kas už ką atsakys ir kaip atrodys Lietuvos kaimas ir žemės ūkis 2030 metais. Kitaip kam tas popieriaus gadinimas?

Todėl siūlome:

1. Baltosios knygos įvade turi būti pateikta situacija bei problemos, susidariusios Lietuvos žemės ūkyje ir kaime per Atgimimo laikotarpį, tikslu kas darytina iki 2030 m. įtvirtinant pasiekimus ir nebekartojant padarytų klaidų.

2. Sustabdyti tolesnį, nekontroliuojamą žemių supirkimą ir ūkių didėjimą, išaiškinti kas tie asmenys, kurie, nepaisydami jokių apribojimų, brangiai superka įvairiausias žemes ir miškus visoje Lietuvoje… Dabartiniai stambūs ūkiai jau sudaro apie 3 proc. bendro ūkininkų skaičiaus, valdo beveik pusę ž. ū. naudmenų plotą ir pasinaudojo apie 80 proc. ES paramos. Su nedidelėmis išimtimis, jie nesprendžia iškilusių Lietuvos kaimo socialinių, ekonominių ir ekologinių problemų.

Daugumos jų tikslas – didelis derlius, bet kuria kaina. Dabartinis 1000 ha ūkis atsirado kokių 50 šeimos ūkių (didelio kaimo) sąskaita, labai padidino bedarbystę bei emigraciją kaime. Kaip taisyklė, jie vysto intensyvią žemdirbystę, nesilaiko sėjomainų, naudoja didelius kiekius pesticidų bei mineralinių trąšų. Visa tai didina produkcijos savikainą, naikina bioįvairovę, natūralų dirvožemių derlingumą ir prastina produkcijos kokybę. Kasmet vis daugiau vartotojų jau vengia pirkti intensyviai išaugintą produkciją.

3. Tikslu išsaugoti dirvožemį, vandenis, bioįvairovę, gaminti saugų maistą ir pašarus būtina apriboti mineralinių trąšų naudojimą ne daugiau 100 kg/ha NPK, sumažinti registruotų pesticidų asortimentą iki 40 – 50 (dabar jų yra net apie 400). Uždrausti glifosatų naudojimą prieš pat derliaus nuėmimą.

4. Visi ūkiai privalo turėti bent 3 – 4 laukų sėjomainas, skatinti mišrių ūkių plėtrą, plėtoti organinių trąšų, žalienų panaudojimą bei rūgščių dirvožemių kalkinimą. Optimalus sėjomainų laukas neturi būti didesnis nei 100 ha. Dirvožemių apsaugai nuo erozijos bei bioįvarovės išsaugojimui, pradėti laukų apsauginių juostų bei gojelių sodinimo vajų.

5. Iki 2030 m. išsaugoti bent 20 000 smulkių ir vidutinių šeimos ūkių, kurie ūkininkautų pagal tausojamosios arba ekologinės žemdirbystės sistemų reikalavimus, tenkintų gyventojų saugaus maisto bei gyvulių pašarų poreikius, saugotų gamtinę bioįvairovę, nebereikėtų važiuoti ir pirkti neaiškios kilmės produktų pas kaimynus ir t.t. Vienintelė galimybė tai padaryti yra visuotinė kooperacija, o ypač agroservisų tinklo sukūrimas, nes smulkių ūkių po privatizacijos turėta technika susidėvėjo, nauja labai brangi ir jokie fondai nepajėgs aprūpinti visus ūkius traktoriais ir kombainais, o ir būtų neracionalu.

Agroserviso stotys, kaip tai yra, pavyzdžiui, Švedijoje, galėtų būti privačios, kooperatinės ar valstybinės. Jos turėtų būti įkurtos visuose rajonuose ir net didesnėse seniūnijose. Tai būtų dešimteriopai pigiau ir agroservisų paslaugomis pasinaudotų ne tik smulkūs ir vidutiniai ūkiai, bet ir visi dar likę kaime pensininkai bei grytelnikai. Jie prisidurtų prie gaunamų išmokų, mažų pensijų, nebadautų ir prisidėtų prie Lietuvos kaimo išsaugojimo. Agroservisų kūrimui racionaliausia būtų pasinaudoti per artimiausius 2 – 3 m. ES paramos, skirtos stambių (virš 2 – 300ha) rėmimo sąskaita, nes stambesnieji ta ES parama beveik visi pasinaudojo. Be agroserviso tinklo sukūrimo smulkius ir vidutinius ūkius gali tekti įrašyti į Raudonąją ,o ne į Baltąją knygą. Lietuvoje beliktų keli šimtai latifundininkų ir tūkstančiai baudžiauninkų. Lietuva taptų didele ferma su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis

6. Atgaivinti augalų ir gyvulių veislių, prisitaikiusių prie šalies agroklimatinių sąlygų, sėklininkystę ir veislininkystę. Ūkininkams pakaktų pasiūlyti po kelias ( dabar jų kasmet registruoja po keliasdešimt) geriausias kiekvienos auginamos augalų rūšies veisles. Tada palengvėtų ir suprastėtų jų sėklininkystė, sėklų prisiaugintume patys ir nebereikėtų jų kasmet pirkti ir mokėti milijonus eurų užsienio augalų ir gyvūnų selekcijos firmoms.

7. Žemės ūkio mokslas ir konsultavimo tarnyba, finansuojama iš valstybės biudžeto, pagrindinį dėmesį turi skirti smulkių ir vidutinių, o ypač ekologinių ūkių problemoms spręsti. Kiekviename regione įsteigti bent po kelis parodomuosius eksperimentinius ūkius. Pavyzdžiui, Vokietijoje vien ekologinių tokių ūkių yra daugiau nei 200. Gi mūsuose tėra vienintelis toks Giedrikų ūkis Biržų rajone. Tokie įvairūs ūkiai steigtini ir dar likusiose valstybinėse žemėse bei išnuomojami perspektyvioms šeimoms ar grįžtantiems emigrantams (Olandijos pavyzdys).

8. Įdiegę Baltosios knygos siekius ir priemones bei naujausius mokslo pasiekimus, racionaliai panaudoję ES paramą, 2030 m. turėsime bent 20 000 smulkių bei vidutinių šeimos ūkių, daug mažažemių trihektarininkų bei kolektyvinių sodų šeimininkų, kurie naudosis bent 50 proc. ž.ū. naudmenų ( likusioje žemėje tesitvarko stambieji, o produkciją teeksportuoja į trečias šalis), bus vystoma tvari, ekologinė, kurortinė žemdirbystė bei agroturizmas.

Pagrindinis Baltosios knygos mūsų žemės ūkiui tikslas – išsaugoti Lietuvos kaimą, šeimos ūkius, gamtinę aplinką, o ypač dirvožemius ir vandenis, prisiauginti kokybiškų, o ne genetiškai modifikuotų pašarų, sveiką bei visiems gyventojams prieinamą žemės ūkio produkciją, o dalį pelningai eksportuoti. Tai turėtų rūpėti ne tik Žemės ūkio, bet ir Sveikatos bei Aplinkos apsaugos ministerijoms, bet ir visiems valdininkams bei visuomenei, nes teisė į sveiką maistą ir švarią aplinką yra pati svarbiausia žmogaus egzistavimo teisė.

9. Knygoje turėtų būti numatyta konkrečios programos, svarbiausi jų vykdytojai, preliminarios lėšos ir terminai, laukiami rezultatai. Kitaip Baltosios knygos likimas bus panašus į daug vilčių dėtos Žaliosios knygos likimą.

Sumaniai ir sutartinai dirbdami, racionaliai panaudodami ES paramą bei naujausius mokslo pasiekimus, 2030 metais privalome pasiekti, kad bent pusėje šalies žemės ūkio plotų šeimininkautų apie 20 000 smulkių bei vidutinių šeimos ūkių savininkų, daug mažažemių bei kolektyvinių sodų šeimininkų.

Būtų vystomas ne tik agroturizmas, ekologinė, bet ir prof. P. Vasinausko propaguota kurortinė žemdirbystė. Tai turėtų rūpėti ne tik Žemės ūkio, bet ir Sveikatos bei Aplinkos apsaugos ministerijoms, nes bet kurios valstybės piliečių teisė į sveiką maistą, švarų vandenį ir švarią aplinką yra pati svarbiausia teisė.

Pagrindinis Baltosios knygos mūsų žemės ūkiui tikslas – siekti išsaugoti Lietuvos kaimą, šeimos ūkius, gamtą, dirvožemį, o svarbiausia – išauginti kokybišką pašarą gyvuliams (kad nereikėtų jų šerti genetiškai modifikuotų sojų rupiniais) ir sveiką bei visiems gyventojams prieinamą žemės ūkio produkciją, kurios dalį pelningai eksportuoti.

Prof. habil dr. Antanas Svirskis, augalų selekcininkas,

Sambūrio „Patirtis“ bei LEŽA (Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos) tarybos garbės narys

 

dalinkis!

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner

__________________________________________________________________

Atsiliepimų 2

  1. vyt says:

    Matosi ,kad profesorius augalų,bet ne sociologijos,o ką jau kalbėti apie žmogaus gyvenimo kokybę kaime ir mieste.Tik 5 proc populiacijos gali dirbti ūkiuose,ir kokybiškai gyventi,visa kita tik baltos kumelės sapnas.

  2. Vytas says:

    Taip, kaip mano pirmas komentatorius VYT, mano visa mūsų valdžia. Ir valdžia beveik jau 30 metų daro viską, kad normalaus maisto Lietuvoje neliktu. Įstojus į ES Lietuvos valdžia labai susimažino galimybę įtakoti parduodamo maisto kokybę, nes importas (laisvas prekių judėjimas) nustelbia vietinių ūkininkų galimybę konkuruoti su daug didesnes subsidijas gaunančiais ES senbuvių ūkininkais. Tai aiškiai pademonstravo to pačio pavadinimo Lietuvoje ir ES senbūvėse maisto prekių kokybės skandalas.Specialiai sudarytos įstatymų landos leido susikurti milžiniškai (Lietuvos mastu) žemės ūkio naudmenų koncentracijai, ypač leidimas ž.ū. paskirties žemę įsigyti juridiniams asmenims, neužsiimantiems žemės ūkio veikla. Nemanau, kad gerb. daktaro A.Svirskio pasiūlymai bus valdžios išgirsti. Juk tada reikės pripažinti, kad ligi šiol vykdyta ž.ų. srities politika – ištisa beveik 30-ies metų klaida.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top