Referendumo fobija – liga ar baimė prarasti valdžią?

2014, vasario 9, 20:07 | kategorija LPT | 13 komentarų | peržiūrų 590 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisViešojoje erdvėje šiandien matome ir pirmąsias informacinio karo aukas. Nukritus kaukėms krito ir kai kurių politikų, praeityje, visuomenės akyse buvę pakankamai aukšti pasitikėjimo reitingai. Ypač šis smūgis skaudžiai sudavė TS-LKD reputacijai. Kažkiek teko ir socialdemokratams.

Tačiau, kai kyla grėsmė pačiai valdančiųjų klasės egzistencijai, galimybei, kaip ir anksčiau nevaržomai bei nebaudžiamai semtis iš gausybės lovio(ES struktūrinių fondų) tiek, kiek tik sugebama įsisavinti – čia jau ne iki reitingų… Juolab, kad tautos atmintis trumpa – praktika rodo, jog gražiai pakalbėjus reitingus galima atstatyti.

Šiuo metu valdantieji pasimetę ir neturi aiškios strategijos, ko reikėtų imtis įsibėgėjant referendumo iniciatyvai bei artėjant sprendimo priėmimo metui.. Todėl pirmiausiai iš inercijos griebiasi išbandytos taktikos – referendumo diskreditavimo bei dezinformavimo kampanijos.

Aiškinama, kad referendumo organizatoriai siekia išstojimo iš ES, nors tokių siūlymų nėra niekur įrašyta. Prieinama net iki juokingų tvirtinimų, esą ES nubaus Lietuvą, jei ta atsisakys savo stojimo į ES sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, t.y. pardavinėti savo teritoriją sklypais.

Sutartyje rašoma apie sąlygas (pataisyta komentatorių dėka – aut.) užsieniečiams įsigyjant mūsų žemę, tačiau ne apie imperatyvą ją parduoti, sąlygas,  kurios po pereinamojo laikotarpio negali būti blogesnės, nei mūsų piliečių sąlygos ją perkant, tačiau žinome, kad didžiojoje dalyje ES šalių narių galimybės užsieniečiams nusipirkti ūkio paskirties žemės yra smarkiai apribotos, kaip hektarų skaičiumi, taip ir metų, legaliai verčiantis šalyje žemės ūkio veikla, skaičiumi.  Lietuvos žmonės net nežinojo kas toje stojimo į ES sutartyje buvo rašoma, todėl aiškinti, kad mes, net nežinodami kas rašoma, įsipareigojome parduoti savo žemę yra paprasčiausia apgavystė, kaip beje apgavystė buvo ir pats stojimas į ES – juk niekas iš valdžios tada net nepaaiškino visuomenei visų galimų sutarties peripetijų ir kuo jos gali grėsti šaliai. Pradedant politiniais, socialiniais, ekonominiais klausimais ir baigiant šeimos politika, bei visuomenės dorovės klausimais.

O dabar bandoma prikišti, kad Tauta nenori laikytis sąlygų, apie kurių egzistavimą niekada net nenumanė. Ir nežino iki šiol. Nes nė vienas pasisakantis prieš referendumo iniciatyvą nepacituoja tos ES sutarties dalies, kur būtų aiškiai parašyta, kad lietuviai įsipareigojo parduoti savo žemę. Nes ten nėra ką cituoti.

Nepaaiškino, kad mums bus diktuojama iš Briuselio: kaip gyventi ir galvoti, kaip auklėti savo vaikus, kaip vadinti šeimos tėvus (gimdytojas Nr1, Nr2), kaip vertinti ir ką vadinti šeima, skatinti homoseksualizmo propagandą ir t.t. ir pan. Net nepaaiškino ką reiškia laisvas kapitalo judėjimas, kaip juridinis terminas, kuriuo dabar visi taip žongliruoja.

Buvo žadama, kad ES bus tik ekonominė sąjunga, kuri tikrovėje virto kuo tikriausia politine diktatūra šalims narėms. Ir ta politinė diktatūra bandoma sušvelninti elgetiškomis išmokomis, iš kurių labiausiai patvirtinančios Lietuvos teritorijos užgrobimo pavojų yra tos, kurios mokamos už tai, kad žemdirbys nedirbtų savo žemės.

Ar kas nors matėte, kad kur nors pasaulyje kapitalistas dykai dalintų pinigus nesitikėdamas keleriopo pelno? Tai sveiku protu nepaaiškinamas ir neįtikėtinas dalykas! Tiesiog tokiu būdu žemdirbiai atpratinami dirbti, praranda įgūdžius ir pajamas iš savo darbo savo žemėje. Duodamų išmokų pakanka tik pragyvenimui, o galiausiai ir jos bus nutrauktos. Apie santaupas nėra ką kalbėti.

Tos išmokos tai apskaičiuotos investicijos, ruošiant dirvą žemės supirkimui, kai jos nedirbantys žmonės nebeturės kur dingti – parduos, nes neturės kitų pajamų. Pradėti dirbti vėl, kaip anksčiau – nebeturės jokių galimybių – neturės nei technikos, nei energijos pradėti gyvenimą iš naujo po ilgų tinginystės metų. Ir galimai ne tik tinginystės, bet ir girtuokliavimo- tinginystės palydovo. Tą dalyką valdžia pastoviai skatina flirtuodama su alkoholio gamintojais.

Tačiau šiandien, tos struktūrinių fondų išmokos – pajamų šaltinis daugeliui valdančiųjų ir jų šeimų narių bei pažįstamų, populiariai vadinamiems klanu, kurie naudojasi galimybe įsi(pasi)savinti ES fondų teikiamą paramą ją skirstydami. Dirbti ir ką nors sukurti jie nesugeba, o ir nenori – paprasčiau paimti tai, kas lengvai prieinama.

Ir todėl šis referendumas, grasinantis atimti jų privilegijas skirstyti tų aukščiau minėtų fondų lėšas ir spręsti šalies vystymosi (t.y. nuopolio) kryptis, jiems kelia panišką siaubą. Nors jo rezultatas dar nėra aiškus. Čia jau ne žemės klausimas svarbiausias, nors jis viešojoje erdvėje eskaluojamas labiausiai. Tiesiog žemės klausimu norima užmaskuoti tikrąją jų baimės priežastį, o būtent – galimybė tautai sumažinti referendumui paskelbti reikalingą parašų skaičių, pajausti savo susitelkimo rezultatus ir jėgą, ir tuo ateityje kontroliuoti jų veiklą.

Ir čia nesvarbu, kad pats referendumo inicijavimas dar nėra savaime apsprendžiantis referendumo rezultato – jis dar gali būti bet koks. Tačiau baimės akys didelės – bijomasi net ne tiek paties rezultato, kiek paties proceso, nes tai bet kuriuo atvejus bus precedentas ateičiai.

Jie bijo Tautos, galinčios paversti jų neatsakingą valdymą tarnyste – iš valdininkų virstant tarnautojais, pilnai atsakingais už galutinį savo darbo rezultatą. Atsakomybė už darbo rezultatus jiems kelia baimę, nors visur kitur šalyje dirbantys už tai atsako ir tai yra pilnai normali darbo praktika. Bet tik ne jiems.

Na ir suprantama atsisakius parduoti žemę užsieniečiams galimai prarastos ES išmokos žemdirbiams, kurias tie valdininkai(partijos) skirsto, tačiau kurios šiandien, beje, keleriopai mažesnės nei ES senbuvėms.

Taip pat gąsdina galima ateityje atimta privilegija, laisvai, kada užsimanius, keisti Konstitucijos straipsnius, referendumu apribojus galimybę tą daryti. T.y. įteisinus nuostatą, kad nutarimai priimti visuotiniu referendumu gali būti keičiami TIK referendumu.

Dabar pamodeliuokime, kas įvyktų priėmus referendumu siūlomus Konstitucijos pakeitimus.

Žemę galėtų įsigyti tik Lietuvos piliečiai, kas automatiškai sumažintų jos kainą. Kodėl? – Todėl, kad nukristų paklausa sumažėjus dalyvių žemės rinkoje. Tai blogai? – Atvirkščiai – labai gerai – ją galės įsigyti visi norintys ją dirbti ar pasistatyti sodybą piliečiai. Kaip gyvenantys šalyje pastoviai, taip ir sugrįžtantys emigrantai. Blogai bus tiems, kas norės uždirbti ne dirbdamas žemę, o ją parduodamas.

Tačiau turime prisiminti, kad žemė buvo grąžinama atstatant teisingumą – sutikus visai visuomenei, nors žemę atgavo tik jos dalis. Todėl teisę spręsti, kaip tą žemę valdyti, taip pat turi visa visuomenė, o ne vien tos žemės savininkai, kurie savininkais tapo tik tos visuomenės dėka.

Ji bus prieinama lietuviškus atlyginimus gaunantiems žmonėms, kuo ir turėtų rūpintis valstybė, o ne tuo, kaip ją greičiau prastumti turtingiems užsieniečiams, savus piliečius išvejant į užsienį, sukeliant žemės kainas ir tuo atimant galimybę šalies piliečiams ją kada nors įsigyti.

Čia prioritetas yra Lietuvos žmonės, o ne užsieniečiai ar kokios nors užsienio sutartys. Jei sutartys neatitinka šalies prioritetinių krypčių – jos turi būti persvarstomos. Tas kiekvienam sveikai mąstančiam žmogui visiškai aišku. Jei jis šalies pilietis. Nors sprendžiant iš valdžios reakcijos į referendumą – atrodo, kad Lietuvos žmonės jai mažiausiai rūpi.  Partijų prioritetai šiandien visiškai kiti. Tas akivaizdu.

Liberalai gąsdina, kad esą pigias žemes supirks lietuviškieji oligarchai. – Jei būtų norėję ar galėję – jau būtų supirkę, tačiau to neįvyko. O kad supirkimo neįvyktų ateityje – tam yra įstatymai. Kuriuos įstatymus leidžiantieji turės priimti.

O štai užsienio atstovai spėjo pasižymėti jau šiandien. Koncernai „Agrowill“, „Linas agro group“, kurių akcijų liūto dalį valdo užsieniečiai(Skandinavijos bankų ir bendrovių kapitalas) supirko ar perėmė nemažus Lietuvos žemės plotus https://www.sarmatas.lt/01/neparduokime-tevynes/

Čia nekalbėsime apie tas žemes, kurias supirko privatūs asmenys(užsieniečiai) per savo statytinius ar juridinius darinius. Šių skaičių nežino (ar bent jau taip sakoma) niekas Lietuvoje, nors tada nesuprantu, kam mums reikalinga tokia valdžia, kuri nesusigaudo kas vyksta valstybėje?

Bet kuriuo atveju, nusprendus referendumu, žemė turėtų būti gražinta Lietuvai, o sandoriai vykdyti apeinant įstatymus – paskelbti negaliojančiais. Naujieji savininkai užsieniečiai, nusipirkę žemę per statytinius, būtų įpareigoti, sakykime, per pusmetį ją parduoti lietuviams, o to neįvykdžius žemė būtų išperkama valstybės, galiojančiomis rinkos kainomis arba tarpininkaujama parduodant ją Lietuvos piliečiui.

Kalbant apie sekantį klausimą, kuriuo nusprendžiama patvirtinti 100 000 parašų skaičių, reikalingų inicijuoti referendumą – čia jau Tauta priartėja prie tiesioginio valstybės valdymo perėmimo arba labai arti to. Juk, jei dabar, per tris mėnesius, buvo surinkta arti 320 000 parašų – tai įsivaizduokime, kai reikės surinkti tik trečdalį to skaičiaus bet kuriuo rimtesniu klausimu ir, kaip to bijo dabartinė valdžia.

Valdantieji puikiai supranta, kad kartą pralaužęs užtvanką – vanduo tampa nebesustabdomas. Taip ir visuomenė – kartą supratusi ką sugeba – taps tikruoju valstybės suverenu..

Šveicarijoje per metus įvyksta po keletą referendumų – juose visuomenė aktyviai dalyvauja spręsdama šaliai svarbius klausimus tiesiogiai, be valdžios pagalbos. Ir valdžia ten nedrįsta pasisakyti, kad čia „nesusipratėlių“ „agentų“ ar dar kokių „runkelių“ inicijuoti referendumai, nes puikiai supranta, kad tai būtų jos paskutinis pasisakymas iš valdžios tribūnos.

Mūsų valdininkai kol kas dar to pilnai neįsisąmonino, nors regis ienos po truputį jau sukamos referendumo pripažinimo kryptimi. Jaučiasi klimato pasikeitimai, nuo totalios informacinės blokados iki diskreditacijos ir paprastos dezinformacijos atakų, tarp kurių retkarčiais jau prasimuša balsai, pasisakantys už galimybę leisti surengti referendumą.

Juk valdininkų savisaugos instinktas labai išvystytas ir jie supranta, kad tautai pajutus savo jėgą tas šiandienis trukdymas jiems gali būti primintas jau netolimoje ateityje. Ir primintas labai nepalankiomis aplinkybėmis bei sąlygomis.

Tačiau, kol kas tokie referendumą palaikantys balsai dar labai reti – didžioji pasisakymų dalis beria kaltinimus ir gąsdinimus ES sankcijomis bei baudų dydžiais.

Kai kurie aiškina, kad esą atsisakę savo įsipareigojimų (!) parduoti savo žemę užsieniečiams užsitrauksime ES rūstybę ir net galime būti iš jos išmesti. Lietuva neva, ne susigrąžins savo suverenitetą, o atvirkščiai – liks viena, kaimyninių didžiųjų valstybių, turinčių jai pretenzijų, apsuptyje. Ir gali tokiu būdu prarasti savo politinę nepriklausomybę. Nors realiai tos politinės priklausomybės jau ir šiandien ne kaži kiek belikę.

Tokiems gąsdintojams norėčiau priminti, kad šiandien Lietuva dar NATO narė. Ne ES gina Lietuvą nuo išorės priešų, o NATO. Ir apie NATO jokios kalbos šiandien nėra.

O štai nuo vidinės 5-osios kolonos, kuri atsiras pardavus teritoriją sklypais, o ES kažkada sugriuvus (imperijos visada sugriūna), atsiginti jau bus gerokai sunkiau. Tai bus svetimų valstybių piliečiai ir juridiniai asmenys, valdantys mūsų teritoriją nuosavybės teise ir turintys įtaką balsavimo rezultatams rajonuose, o per juos ir įstatymo leidybos organuose.

Ir kuo stambesnis bus žemvaldys – tuo didesnę jis turės įtaką, kaip darbdavys. Pavyzdžių jau turime ir šiandienėje Lietuvoje. Šalyje šiuo metu yra apie 3 300 000 ha dirbamos žemės, kurią galima nupirkti už sakykime 6 mlrd €U. Tokia suma mums fantastiška, tačiau kokiai Kinijai ar Rusijai ji juokinga. Ir įsivaizduokime ką reikės daryti su tokio lygio žemvaldžių diaspora, kuri pati bus, kaip valstybė valstybėje? Ankstesnių laikų Lietuvoje užsieniečiams toliaregiškai niekada nebuvo leidžiama įsigyti žemės ar užimti valstybinių postų. Kur žiūrima šiandien?

Nuo 2000 metų pasaulyje yra supirkta 70,2 mln ha dirbamos žemės,( https://www.sarmatas.lt/01/vakarieciai-superka-treciaji-pasauli/) ir ją supirko „investuotojai“. Žvilgtelėkime į prieš tai buvusios pastraipos viršų – į Lietuvos dirbamos žemės plotą. Čia šiandiena.

O ankstesnių laikų pavyzdžiai akis bado – Izraelis Palestinoje, amerikiečiai indėnų žemėse(t.y. JAV), JAV Aliaskoje – buvusioje Rusijos teritorijoje, kuri beje buvo išnuomota tik 99 metams (jau praėjusiems), nors pinigų Rusija iki šiol už ją ir negavo.. Na ir nesenas pavyzdys, kai Kinija jau išsinuomavo Ukrainoje 3 mln. ha arba 9% jos dirbamos žemės 50 metų. Kaip manote, kas ten įvyks per tiek laiko?

Neturėsime kam pasiskųsti, kai naujasis parduotos Lietuvos žemės savininkas, turintis pakankamai pinigų, į rajono valdžią, o vėliau ir į įstatymų leidžiamuosius organus, t.y. seimą, deleguos savo statytinius – juk rinkimus šiandien laimi pinigai. Pirks įstatymus. Toliau bus tik laiko klausimas, kai atėjūnams bus leista turėti savus ginkluotus būrius ginti savo žemės nuosavybę nuo vietinių aborigenų, t.y. mūsų „puldinėjimų“, o vėliau tą darys jau pati Lietuvos samdyta kariuomenė. Tačiau ta Lietuva jau nebebus lietuvių Lietuva. Kaip jums tokia perspektyva?

Žemė šiandien labai paklausi, kaip vertybė, nes ji vienintelė nekinta, pasiutusiu greičiu besikeičiančiame pasaulyje, su kasdien nuvertėjančiais pinigais. Ji stabilumo ir išlikimo garantas, todėl galime stebėti didžiųjų pasaulio šalių atliekamus manevrus stengiantis įsigyti kiek galima daugiau dirbamos žemės.

Anksčiau teritorijos būdavo užkariaujamos, o dabar tiesiog nusiperkamos. Rezultatas faktiškai toks pats. Tai paprasčiausia žemgrobių taktika. Už jų pačių spausdinamą popierių  įsigyjama amžina vertybė.

Mūsų protėviai už tą žemę atiduodavo gyvybę – mes gi, šiandien galime apsiginti paprasčiau (kol kas), pažaboję savo valdininkų ir kitų, norinčių pralobti iš spekuliacijos mūsų teritorija, godumą. Tam tereikia visai nedaug – suvokti kokia vertybė yra mūsų gyvenama erdvė, dėl kurios kovoja visa gyvoji gamta (mums ji atiteko, kaip dovana),  o apsisprendus pasakyti aiškų bei nedviprasmišką NE mūsų Lietuvos Žemės išpardavimui.

Aš labai tikiu, kad mes visi bendrai sugebėsime tai padaryti.
Mes jau beveik tą padarėme!

Arvydas Daunys

Sarmatai

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 13

  1. Algirdas says:

    Rusijoje geriausius dirbamos žemės plotus supirko trys kompanijos. Joms, drauge su Kinija, dabar priklauso dešimtadalis Rusijos teritorijos (duomenys iki 2012 metų).

    Kinija – supirko 80 400 ha

    Black Earth Farming (švedų investicinis fondas) – 300 000 ha
    http://www.blackearthfarming.com/

    Alpcot agro (Švedija) – 490 000 ha
    http://www.alpcotagro.com/

    Trigon Agri (Danija, Suomija) – 121 000 ha (beje, jie turi fermas Estijoje, http://www.balticbusinessnews.com/article/2013/5/24/ingman-family-acquires-21-in-trigon-agri )

    Taigi, Rusijoje dešimtadalis teritorijos (1 141 004 km²) – ariamos žemės pavidalu– priklauso svetimoms valstybėms. Dar keli užsilikę vietiniai gyventojai tik graudžiai stebi, kaip svetimšalių valdomi kombainai važinėjasi kadaise jiems priklausiusiomis teritorijomis…

    РАВ Agro-Pro» (dalyvauja žydai, amerikonai ir britai) yra vienas iš pagrindinių žemės ūkio koncernų Centriniame – Juodžemio ir Pietiniame regionuose Rusijoje. Jam priklauso 164 000 ha.

  2. Vilgirdas says:

    Na tai ką? Aiškėja?
    Kad visa valdžia – vagys ! ! !
    O šlykščiausias ir baisiausias yra savas vagis ir okupantas, parduodantis namus svetimiems.

  3. Remigijus says:

    Toliau bus tik laiko klausimas, kai atėjūnams bus leista turėti savus ginkluotus būrius ginti savo žemės nuosavybę nuo vietinių aborigenų, t.y. mūsų „puldinėjimų“, o vėliau tą darys jau pati Lietuvos samdyta kariuomenė

    Ilgai laukti nebereikia. Pagal Lisabonos sutartį jau yra suformuotas specialus policijos būrys EUGENDFOR.
    Galite susipažinti: http://www.eugendfor.org . Neoficialiais duomenimis, pirmas krikštas protestų malšinimas Graikijoje.

  4. rrrg says:

    Deja, sutartyje kalbama apie žemę. Taip kad visgi nereikėtų skleisti dezinformacijos, nors referendumo priešininkai kur kas daugiau šlykštaus melo ir dezinformacijos pila.

  5. Rokas says:

    >>>rrrg
    Pats skaitėte?

    Tai gal būtumėte toks malonus ir pacituotumėte tą vietą kur kalbama, kad Lietuva įsipareigoja parduoti savo žemę?

    Nes kiek esu pats girdėjęs (neskaičiau) – visur kalbama tik apie laisvą kapitalo judėjimą, kas savaime reikalauja nedaryti kliūčių parduodant viską, kas laikoma preke – tačiau ŽEMĖ ten neįvardinta. Ji automatiškai patenka į tą kategoriją, kaip prekė, tačiau ne kaip žemė.

    Tai, jei jums nebus sudėtinga – įdėkite čia tą citatą, kad visi žinotų, nes kol kas net politikai to nedarė.

    iš anksto ačiū.

  6. Antanas says:

    Zmones,prabuskit,kol laikas,veliau bus velu.Pasdomekite,kam priklauso Lietuvos imones.Svyturys priklauso danama.Stumbras=MG Baltic,,Mitnija-MG Baltik,Rimi-Kasko Food(Suomija),Volf Engelman-Suomijai,Klnapilis-suomiai,Teo-suomiai,Mazeikiu nafta-lenkai.Cia tik maza dalis.Paieskokit patys rasit dar daugiau.Aciu.

  7. rrrg says:

    Taip, skaičiau. Ir tau rekomenduoju. Ji laisvai prieinama internete. Sutartis didelė, bendra kartu stojančioms nuo 2004 05 01 šalims. skyriuje apie laisvą kapitalo judėjimą (toks skyrius yra kiekvienai šaliai):

    Nepaisant įsipareigojimų pagal Sutartis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, septynerius metus nuo įstojimo dienos Lietuva gali toliau taikyti šio Akto pasirašymo metu galiojančiuose jos teisės aktuose nustatytas taisykles, reglamentuojančias valstybių narių piliečių ir bendrovių, įkurtų pagal kitos valstybės narės įstatymus, kurios nėra įsteigtos, neįregistruotos ir neturi vietinio filialo ar atstovybės Lietuvoje, žemės ūkio paskirties žemės ir miškų įsigijimą. Valstybės narės piliečiui įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę ir miškus bet kuriuo atveju negali būti taikomos mažiau palankios sąlygos nei tos, kurios buvo Stojimo sutarties pasirašymo dieną, arba griežtesnės sąlygos nei trečiosios šalies nacionaliniam subjektui.

    Kitų valstybių narių piliečiams, kurie nori įsisteigti kaip savarankiškai dirbantys ūkininkai ir apsigyventi Lietuvoje bei kurie legaliai gyvena ir užsiima žemės ūkio veikla Lietuvoje bent trejus metus be pertraukos, netaikomos pirmesnės dalies nuostatos ar kitokia tvarka nei ta, kuri taikoma Lietuvos piliečiams.

    Bendra šių pereinamojo laikotarpio priemonių peržiūra atliekama trečiaisiais metais nuo įstojimo dienos. Šiuo tikslu Komisija pateikia pranešimą Tarybai. Komisijos pasiūlymu Taryba gali vieningai nuspręsti sutrumpinti ar nutraukti pirmojoje dalyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį.

    Jei yra pakankamai pagrindo manyti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsiras didelių trikdymų ar kils didelių trikdymų grėsmė Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės rinkai, Lietuvos prašymu Komisija sprendžia dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ne ilgiau kaip trejiems metams.

  8. Rokas says:

    >>>rrrg
    Tai gal galite pacituoti ar bent nurodyti vietą, kur tą galima paskaityti?
    Nes tai kas jums laisvai prieinama – kažkam gali būti visai neprieinama.

    Tai ką jūs dabar dėstote visai nereiškia, kad mes privalome parduoti žemę – tame, ką jūs dabar pacitavote nurodoma, kad Lietuva negali pardavinėti savo žemės ūkio ir miškų paskirties žemės „….mažiau palankiomis sąlygomis, nei saviems piliečiams“.

    Tačiau ten nesakoma, kad ji apskritai privalo tai pardavinėti.

    Citata:
    „Kitų valstybių narių piliečiams, kurie nori įsisteigti kaip savarankiškai dirbantys ūkininkai ir apsigyventi Lietuvoje bei kurie legaliai gyvena ir užsiima žemės ūkio veikla Lietuvoje bent trejus metus be pertraukos, netaikomos pirmesnės dalies nuostatos ar kitokia tvarka nei ta, kuri taikoma Lietuvos piliečiams.“

    Ši pacituota vieta skirtingose šalyse yra skirtinga – tai jau šalių narių prerogatyva nustatyti kokie apribojimai užsieniečiams bus naudojami perkant jos žemę. Kaip turbūt pats žinote, kad visose šalyse žemės pardavimo nuostatos užsieniečiams yra skirtingos, tad jūsų pacituota dalis gali būti ne kas kita, kaip pačios Lietuvos priimtas ar numatytas priimti teisės aktas. Tiesa dėl to tik spėjų.

    Tad būkite geras duokite nuorodą į ES sutarties tekstą, kur būtų aiškiai parašyta, kad Lietuva įsipareigoja parduoti savo žemę.

    antrą kartą ačiū.

  9. Laima says:

    Dėkoju Arvydui Dauniui už puikų straipsnį. Jis skatina žmones susimąstyti apie tikruosius dalykus šitam pasauly. Kol dar yra tokių žmonių – mes galim apginti savo protėvių ŽEMĘ.

  10. rrrg says:

    Ar tau sunku Google surinkti „ES stojimo sutartis“?

  11. Rokas says:

    >rrrrg

    Nesunku, susiradau, ačiū.
    Tačiau niekur neradau parašyta, kad valstybė PRIVALO užsieniečiams parduoti savo teritoriją. Radau tik parašyta, kad:

    „Kitų valstybių narių piliečiams, kurie nori įsisteigti kaip savarankiškai dirbantys ūkininkai ir apsigyventi Lietuvoje bei kurie legaliai gyvena ir užsiima žemės ūkio veikla Lietuvoje bent trejus metus be pertraukos, netaikomos pirmesnės dalies nuostatos ar kitokia tvarka nei ta, kuri tai-
    koma Lietuvos piliečiams.“

    Čia galima suprasti taip:
    Kad netaikoma pirmesnės dalies nuostatos ar kitokia tvarka, nei ta, kuri taikoma Lietuvos piliečiams, Jei parduodama.

    Jei Parduodama Žemė – tvarka negali būti taikoma kitokia.

    Bet ten nepasakyta, kad ta žemė jiems Turi Būti Parduodama Privaloma Tvarka, tik jiems užsimanius.

    Tokio imperatyvo nėra.

    Tačiau jūs teisus dėl kitko – visgi žemė ten minima ir rekomenduoju autoriui straipsnį patikslinti, kad nekiltų tokių neaiškumų ateityje.

    Beje dėl tos tvarkos. Visi žinome, kad užsienio valstybėse žemės ūkio paskirties žemės pirkimo tvarka ir sąlygos labai skiriasi, todėl ta stojimo sutarties sąlyga pacituota aukščiau neatspindi tikrovės ir ja remtis negalima.

  12. rrrg says:

    Na ko čia nesuprasti? Taigi rašo, kad 7 metus Lietuva gali taikyti tą tvarką, kuri buvo sutarties pasirašymo dieną. Tai reiškia, kad užsieniečiams parduoti negali. Po 7 metų yra galimybė dar trims metams pratęsti tos tvarkos galiojimą, t..y. neparduoti užsieniečiams. O paskui valstybės narės piliečiui negali būti taikomos mažiau palankios sąlygos nei vietiniams įsigyjant žemę. Todėl iš esmės netgi saugikliai vienodai turėtų būti taikomi tiek užsieniečiams, tiek ir Lietuvos piliečiams. Kodėl būtinai reikia ieškoti žodžių, kad privalo parduoti?
    Akivaizdu, kad referendumas yra būtinas.

  13. Nė centimetro žemės užsieniečiams! Ir 100 000 parašų ideali kontrolės forma.Kiek gi gali lietuvos zmonės kentėti?Aš ąsmeniškai labai džiaugiuosi,kad yra šis tinklapis.Reikalingas sakyčiau TV kanalas,kad šviestų lietuvos žmones ir parodytų mūsų išrinktuosius šiek tiek kitokiu kampu.Lietuvi…ŽMOGAU,pakelk gi pagaliau savo galvą ir nesileisk apgaudinėjamas bei vędamas į vergiją.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top