Vergovė kapitalo tarnyboje [1]

2015, vasario 24, 5:01 | kategorija Istorija | 14 komentarų | peržiūrų 1 219 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisDviejų antagonistinių ekonominių darinių – kapitalizmo ir vergvaldystės – egzistavimas nėra joks paradoksas, priešingai – tai gana logiškas dalykas.

Kapitalizmas ir vergovė. Jei laikytumėmės šiuolaikinių liberalių idėjų, tai lyginti šias dvi sąvokas galėtume tik kaip antitezes, esančias išskirtinai priešpastatytas viena kitai. Tačiau ar tikrai taip yra? Pakanka trumpam grįžti į istorijos ištakas, kad suprastumėme: kapitalizmas ir vergovė ne tik yra giminingos, tačiau ir viena iš kitos atsirandančios sistemos!

Tamsioji kapitalizmo praeitis

Iš mokyklinių istorijos vadovėlių mes žinome, kad didžiąją savo istorijos dalį – nuo XVI iki XIX amžiaus, kapitalizmas puikiai sugyveno su vergove. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kur viešpatauja liberalusis diskursas, ši tema – tabu. Vergų prekyba ir plantacijų ūkiai piešiami kaip savotiški anachronizmai, „praeities atgyvena“, su kuriuo naujoji buržuazinė visuomenė buvo priversta taikytis ir pasitaikius pirmai patogiai progai jos atsisakė. Žinoma, taip nėra. Būtent kapitalizmas suteikė vergvaldystei, kuri, rodos, išnyko dar senovėje, kartu su antikos epocha, „antrąjį gyvenimą“. Būtent kapitalizmas naudojo tokias griežtas eksploatacijos formas, kurios net nesisapnavo Romos patricijams bei Egipto faraonams. Ir tai dar ne viskas.

Jei atidžiai panagrinėtumėme buržuazinės visuomenės atsiradimo procesą, tai pamatytumėme, kad be vergovės kapitalizmas niekada nebūtų pasiekęs viešpataujančios ekonominės sistemos statuso, o Vakarai nebūtų virtę civilizacija, kuri diktuotų savo valią visam pasauliui.

Priminsime, kaip tai atsitiko. XV amžiui priskiriama didžiųjų geografinių atradimų pradžia. Jauna europietiškoji buržuazija, nepatenkinta savo valstybių vidinio pelno šaltiniais, išėjo į medžioklę. Kaip savo stambaus masto veikale „Perpjautos Lotynų Amerikos venos“ pažymi Eduardas Galeanas, Europos valdovai nutarė finansuoti ypač rizikingas ekspedicijas, kad galėtų išsivaduoti iš keblaus tarpininkų ir perpardavėjų rato, kurie užgrobė prieskonių, muslino ir šaltųjų ginklų prekybą. Rytinę Viduržemio jūros pakrantę užplūdus turkams-osmanams, pasidarė sudėtinga prekiauti su Rytais, Europos pirkliams nešančiais 700-800 procentų pelno, todėl tiesioginio priėjimo prie vietų, iš kur buvo vežamos tos prekės, paieška tapo pagrindiniu darbotvarkės klausimu. Kita svarbi priežastis – siekis gauti brangiųjų metalų, reikalingų apmokėti prekybos išlaidoms. Kapitalizmo ekspansijos pradžioje Europa kentė aukso, ir ypač sidabro deficitą. Tuo metu jau buvo visiškai išsunktos sidabro kasyklos Saksonijoje, Tirolyje ir Bohemijoje (Čekija).

Šis, toli gražu ne kilnus tikslas, paliko atspaudą jau pirmose ekspedicijose, įskaitant Kristoforo Kolumbo plaukiojimus, kuris masėse sąmoningai pateikiamas kaip teigiama asmenybė. Susipažinus su Amerikos atradimo aplinkybėmis, tenka suabejoti šiuo nusistovėjusiu mitu. Europos keliautojai į naujai atrastas žemes ir tautas žiūrėjo išskirtinai kaip į turtų šaltinį. Jei pirmoji Kolumbo ekspedicija (1492-1493) buvo labiau pažintinė, tai jau antroji (1493-1496) buvo surengta užkariavimo tikslais. Jos metu buvo užimta Espanjolos (Haičio) sala, o užkariavimui vadovavo asmeniškai Kolumbas. Nedidelis raitelių būrys, du šimtai pėstininkų su šunimis, apmokytais medžioti žmones, devynis mėnesius kėlė siaubą vietiniams salos gyventojams. Tūkstančiai indėnų buvo paversti vergais, likusiems uždėjo duoklės mokestį. Daugiau nei 500 vietinių išvežė į Ispaniją, kur Sevilijoje pardavė kaip vergus.

Tolimesniais metais kolonizatorių žiaurumai dar labiau paplito. Siaubą keliantys liudijimai tampa suprantami, jei paskaitytume vieną iš actekų poemos, sukurtos tais „juodaisiais laikais“, tekstą: „Tarsi beždžionės griebė jie (ispanai – aut. pastaba) auksą, siūbavo iš malonumo, tartum jis juos būtų apakinęs savo ryškia šviesa. Nes tiesa tokia – jie siekia jo su nepaaiškinama aistra. Nuo jo jiems išsipūtė pilvai, jei veržiasi prie jo tarsi išalkę. Tartum alkanos kiaulės trokšta jie aukso“.

Ir prieš 500 metų, ir XXI amžiuje pelno troškimas žmogų lengvai paverčia žvėrimi, paminančiu visus dorovės principus.

Tik pradėjus užkariauti Naująjį pasaulį, „šventieji“ ir „pamaldūs“ europiečiai masiškai ėmė atkurti vergovę. Beje, skirtingai nuo antikinės vergovės, pavergtų tautų išnaudojimas pasižymėjo neregėtu žiaurumu. Jei senovės Romoje šeimininkas galėjo būti griežtas savo tarnui, tačiau šis žiaurumas turėjo savo ribas (vergai nemažai kainavo, be to vergo nužudymą dažnai draudė įstatymas), tai naujojo formato vergovė turėjo reikalų su beveik nemokama „žmogiškąja materija“. Indėnus mirtinai išnaudojo, žuvusiuosius vergus pakeisdavo naujais.

Pirmas vergvaldžių ekonomikos požymis buvo taisyklės, kurias įvedė Kolumbas Espanjoloje. Įstatymas visus, vyresnius nei 14 metų indėnus įpareigojo kartą per trejus mėnesius mokėti ispanams auksu. Sumokėjusiems „mokestį“ būdavo išduodamas varinis žetonas su paskutinės įmokos data. Jei data žetone buvo uždelsiama, tai indėnams nukapodavo abiejų rankų plaštakas. Europiečių civilizacijos diegimo misija privedė prie to, kad XVI a. viduryje – praėjus pusei amžiaus po Kolumbo išsilaipinimo – vietiniai salos gyventojai beveik visiškai išmirė. Darbo rankų trūkumą ispanai spręsdavo atveždami indėnus iš kitų Vest Indijos salų. Tačiau atvykėlių dalia taipogi buvo siaubinga. Iš 15 tūkstančių vergų, atvežtų iš Bahamų salų, po keleto mėnesių gyvi teliko tik 2 tūkstančiai.

XVI amžiaus pradžioje formaliai buvo uždrausta paversti indėnus vergais. Tačiau iš tikro situacija nepasikeitė. Įžengdami į naujas žemes, kapitonai, dalyvaujant notarui, privalėjo perskaityti vietiniams taip vadinamą „Reikalavimą“, kuris kvietė juos priimti šventą katalikiškąjį tikėjimą, „o jei to nepadarysite arba tyčia delsite, – įspėjo dokumentas, – tai žinokite, kad aš, su Dievo pagalba, priversiu jus ginklu… paimsiu jūsų žmonas ir vaikus ir paversiu juos vergais“. Tuo metu, 1503 metais, Ispanijos karalienė Izabelė išleido reskriptą, pagal kurį „indėnai bus laisvi žmonės, o ne vergai“. Ši „laisvė“ buvo akivaizdžiai ypatinga. Karališkasis reskriptas nustatė enkomjendą – vietinių gyventojų priklausomybės sistemą, labai primenančią vergovės santvarką. Indėnai privalėjo mokėti duoklę bei įvairiai patarnauti, įskaitant ir darbą kasyklose.

Pragaras kasyklose

Indėnų darbo išnaudojimas kasyklose tapo vienu žiauriausių Amerikos kolonizavimo knygos puslapių. Išgavimo kiekiai buvo stulbinantys. Iš kolonijų atvežtų brangiųjų metalų kiekiai kelis kartus viršijo visų Europos atsargų, sukauptų per amžius, kiekį. Šiuolaikiniais paskaičiavimais, XV amžiaus pabaigoje Europoje buvo 7 milijonai kilogramų sidabro. Iki XVI amžiaus pabaigos į Senąjį pasaulį buvo atvežta 23 milijonai kilogramų sidabro ir 755 tūkstančiai kilogramų aukso. Per sekančius 2 šimtmečius šis procesas dar pagreitėjo. XVII-XVIII amžiuje į Europą atvežta 93 milijonai kilogramų sidabro ir 3 milijonai kilogramų aukso. Daugiau nei 80 procentų brangiųjų metalų buvo išgauta būtent Amerikoje.

Istoriko Erlo Hamiltono paskaičiavimu pinigais, nuo 1503 iki 1660 metų į Ispaniją buvo atvežta aukso ir sidabro už 447 milijonus pesų. O realus iškastų Naujajame pasaulyje brangiųjų metalų kiekis yra dar didesnis, kadangi nėra įvertinamas kontrabandinis krovinys. Palyginimui: XVI amžiuje Ispanijos karališkajam laivynui buvo išleidžiama ne daugiau kaip 22 tūkst. pesų per metus. Atvežto aukso ir sidabro kiekio užtektų laivyną išlaikyti 20 tūkstančių metų!

XVII amžiaus viduryje 99 procentų sidabro eksporto iš Lotynų Amerikos pakeitė mineralinė produkcija, kuri beveik visiškai išstūmė auksą. Didžiausios kasyklos buvo Potosyje, šiuolaikinės Bolivijos teritorijoje, taip pat Sakatekase ir Guanachuate Meksikoje. Kartą Peru vicekaralius Urtado de Mendosa apie Potosį pasakė, kad tai yra „pagrindinis karalystės nervas“. Toks garsus epitetas nebuvo perdėtas. 1573 metais, praėjus 28 metams po miesto įkūrimo dykvietėje, prie Serro-Rico kalno („Turtingas kalnas“), jame gyveno 120 tūkstančių gyventojų, kas prilygo didiesiems Europos miestams (pavyzdžiui, Madride tuo metu buvo mažiau nei 90 tūkstančių gyventojų). Tokio neregėto tempo priežastis buvo sidabro kasyklos. Du šimtmečius 5 tūkstančiuose kalno šachtų buvo išgaunami brangieji metalai.

Tonos sidabro, išplukdomos į metropoliją, buvo išgaunamos vergiško vietinių gyventojų darbo pastangomis. Antpuolių metu indėnus griebdavo kartu su žmonomis ir vaikais, bei varydavo prie kalno. Iš dešimties, nuėjusių prie kalno viršūnės, 7 jau niekada negrįždavo. O štai šventiko Bartolome de Las Kaso liudijimas. Jis kalba ne apie Potosį, o apie Kubą, tačiau aiškiai aprašo vietinių gyventojų kančias visame Naujajame pasaulyje: „Man būnant ten, per tris ar keturis mėnesius iš bado mirė daugiau nei septyni tūkstančiai vaikų, kurių tėvus išvarė į kasyklas… Nešikams, sukaustytiems viena grandine, tekdavo įveikti šimto-dviejų šimtų mylių atstumą su trimis-keturiais arobais ant pečių (apie 50 kilogramų); būdavo, kad po tokios kelionės iš keturių tūkstančių indėnų namo grįždavo tik kokie penki-šeši žmonės, kiti mirdavo pakeliui. Tiems, kurie krisdavo, ispanai nukirsdavo galvas, kad nereikėtų vargti su grandimi ant kaklo…“

Daugelis indėnų mirdavo kelyje, taip ir nepasiekę Potosio. Tačiau daugiausia žmonių mirdavo dėl nepakeliamų darbo sąlygų kasyklose. Ši sistema, kai gyventojus prievarta penkeriems metams suvarydavo darbui šachtose, buvo vadinama „mita“. Istoriko Chosia Konderu paskaičiavimais, per Potosio kasyklų eksploatavimo laikotarpį ji nusinešė 8 milijonų indėnų gyvybes. Iš pirmo žvilgsnio šis skaičius fantastiškas. Tačiau žinant, kad Potosyje buvo didžiausios istorijoje sidabro kasyklos (iš viso čia buvo išgauta 45 tūkstančiai tonų gryno sidabro) bei įskaitant tas sąlygas, kuriose dirbo indėnai, tuo galime patikėti.

Ne mažiau gyvybių, nei badas bei kalno griūtys, nusinešė gyvsidabris, naudojamas sidabro išgavimui amalgamacijos būdu. Pakanka pasakyti, kad dėl nuodingų krosnių dūmų 30 kilometrų aplink Potosį neaugo net žolė. Galime įsivaizduoti, kokie nuodingi gyvsidabrio garai žmonėms, esantiems šalia. Deivido Stanardo paskaičiavimais, vidutinė indėnų-rūdos kasėjų gyvenimo trukmė neviršijo 3-4 mėnesių – tiek pat, kiek dirbančiųjų sintetinės gumos fabrike Aušvice 1943 metais.

Brangieji metalai, išvežti iš Naujojo pasaulio į Europą, stimuliavo jos ekonominį vystymąsi, ir galiausiai tapo viena iš kapitalistinių santykių pergalės priežastimi. Kaip tai nutiko? Kolonijinė ekonomika, paremta vergų darbo išnaudojimu, lėmė milžiniškos kapitalo masės, neturinčios analogų istorijoje koncentraciją, Europoje. Susidarė palankios sąlygos kapitalo investicijoms, tapusioms finansiniu pagrindu atsirasti manufaktūroms, kurios lėmė pramonės revoliuciją. Visi šie kapitalai koncentravosi Europoje, sudarydami sąlygas atsirasti pasakiškiems turtams, kurie neatguldavo į skrynias, o laikantis protestantiškos etikos reikalavimų buvo paleidžiami į apyvartą, kasmet vis labiau įsukdami velnišką smagratį, vardu – „kapitalizmas“. „Europai reikėjo aukso ir sidabro. Pinigų kiekis apyvartoje nuolat didėjo, reikėjo palaikyti gimstančio kapitalizmo kvėpavimą“ – aiškina Galeano.

Su brangiųjų metalų išgavimu pagal rentabilumą, rungtyniavo cukranendrių auginimas. Milžiniškos Antilų salų bei Pietų Amerikos pakrantės teritorijos buvo paverstos plantacijomis. Cukrus Europai ilgą laiką buvo prabanga ir buvo atvežamas iš Rytų. Naujojo pasaulio atradimas leido pradėti nuolatinę cukraus gamybą ir uždirbti pasakiškus pinigus. Tam pasitarnavo vergų, milžiniškomis partijomis tiekiamų iš Afrikos kontinento, darbas.

(laukite tęsinio)

parengė: Darius Dimbelis

2-a dalis

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 14

  1. Simas Simaitis says:

    Šis straipsnis man tikras atradimas, net žandikaulis atvipo. Manęs dabar net nestebina, kodėl baltoji rasė atsirado ant išmirimo ribos. Už viską reikia mokėti.

  2. PP says:

    Yra įvairūs vertinimai, kai kurie iš jų teigia, kad abiejose Amerikose, bet ypač Šiaurės ir Centrinėje buvo išnaikinta apie 100 milijonų indėnų per kelis kolonizavimo šimtmečius, pradedant XVI a. ir baigiant XIX a. pabaiga. Kas svarbiausia, tai beveik visos „didžiosios“ V. Europos tautos (išskyrus vokiečius) tame vienu ar kitu laikotarpiu dalyvavo. Bet labiausiai pasižymėjo, ispanai (pradiniame etape) ir anglosaksai…

  3. Simas Simaitis says:

    Man teko būti Amsterdame, jūreivystės muziejuje. Teko matyti tų laivų maketus, kur olandai iš Afrikos transportuodavo juodukus gulomis, vienas prie kito, kaip malkas, kad kuo daugiau tilptų. Įdomus faktas, kas liečia Afriką, patys gentainiai gaudydavo priešiškuose gentyse savus ir be jokių skrupulų pardavinėdavo savus priešus europiečiams. Gobšumas ir Afrikoje gobšumas.

  4. Antanas says:

    Alinantis vergu darbas sukrove JAV,Britanijos imperijos ir Prancuzijos gerove.

  5. Vienintelė "laisvė" - pakeisti vergvaldį says:

    Gerai pagalvokite ir kuo aiškiausiai pamatysite, kad dabartiniais laikais paprastų žmonių gyvenimas tai tikrų tikriausia „moderniųjų laikų“ vergovė. Ir dar šlykštesnė nei aprašyta šiame straipsnyje. Ir žymiai modernesnė nei antikos ar 17-20 amžiuje, nes dabartiniai žmonės dirba šiuolaikinių vergvaldžių „kapitalo kasyklose“, ir teturi tik vieną „laisvę“-pasikeisti vergvaldį.
    Didžiausi niekšai buvo „krikščioniškoji“ Ispanija ir ypač anglosaksai. Nedaug kuo atsiliko ir Prancūzija, Olandija. Rašoma, kad pagrindiniai „prekijai“ vergais buvo „išrintieji“.
    Iš vakariečių tik vokiečiai , didžia dalimi, išvengė šios niekšybės. Gal todėl juos taip inirtingai XX amžiuje (dviejuose karuose) žudė anglosaksai.

  6. Dovydas says:

    …tikra tiesa – šių dienų vergovė ypatingai šlykšti….

    Kažkodėl galvoju, kad vokiečiai išvengė vergvaldžių etiketės tik dėlto, kad tuo laikotarpiu nebuvo pakankamai stiprūs išsilaikyti tose „rinkose“….. Ispanai ir anglai buvo jau stipriai įsitvirtinę jose… Vokiečius apsaugojo aplinkybės…. 🙂

  7. Mindaugas says:

    Visa kapitalistinė sistema remiasi gana elementariu dialektiniu santykiu tarp vergo ir vergvaldžio, apie kurį užsiminęs buvo tiek graikų klasikas Platonas, kurį aprašinėjo Hėgelis ir kurį savo darbuose iškėlė Karlas Marksas. Paprasčiau pasakius, mes matome turtinguosius, kontroliuojančius gamybos ir vartojimo procesus, taipogi ir vadinamųjų liberalinių demokratijų politinį gyvenimą – oligarchinę buržuaziją (kuri, žinoma, skirtingose šalyse turi skirtingas pasireiškimo formas ir ypatybes, bet iš esmės yra būtent tai, kas ir yra – išnaudotojų ir engėjų kasta) iš vienos pusės, o iš kitos – dirbančiuosius, vergus, samdomąjį darbą, tiek vartotojiškose vergų prižiūrėtojų, tiek ir gaminančiose šalyse. Kapitalistinė valstybė tai yra klasinė valstybė; engimo ir išnaudojimo įrankis valdančiosios plutokratų klikos rankose ir su tautos, kaip visumos, interesais ji nieko bendro neturi, neturėjo ir neturės.

  8. Kaip says:

    ir visada labai geras “Sarmatų“ straipsnis. Aktualu ir šiuo laikmečiu. Be jokio tolko priviso daugybė tarpininkų, kurie nieko realiai nesukuria, o punta darbuotojų labai sunkiai uždirbtais pinigais. Pasidomėkit kiek uždirba pvz valytojos, kiek jos dirba, kaip dirba, už kiek pinigų dirba. Arba kokia “Lelija“. Ir visos kitos įmonės varžosi tarpusavyje kuri mažiau sumokės. Taip net buvo man pasakyta į akis vienų darbdavių.O jau tie karteliniai susitarimai. Vienį jų vykdavo “Vilon“ viešbutį.  O patirtis darbuotojų tiesiog šokiruoja. Stipriai šokiruoja ir ilgam. O pvz kokie viešbučio restoranai, kuo jie prabangesni, tuo mažiau moka už vergišką darbą. Pasišneku ir su administratoriais, jie pasakoja, skundžiasi “tinginiais“, o moka už vergišką darbą minimumą ir net kažkaip dar sugeba ir mažiau. Žmonės, kad susimokėt nuomą ar visa kitą, jau nebeturi jėgų eiti antro kokio kito darbo papildomo dirbti.  Dar gerokai prieš 2000- uosius metus mano kambariokė vienam mėnesiui išvyko į užsienį, tad paprašė už ją pavalyti vakarais ministerijai priklausančias gal apie 80 kvadratinių metrų patalpas. Alga buvo minimali -400 litų, “ į rankas“. O šio metu, vat yra skelbimas, aišku tik per tarpininkus, kad Vilniaus savivaldybėje, už 500 kv metrų,( įžūliai meluojant, kad kruopščiai, atsakingai suspėsi apsisukti per tris valandas), kas vakarą dirbdama tegausi tik už pusę etato min algos. Bet juk elektrinė šluota, skudurai ir pan. dar nesukurta. Tai dirba nieko verti žmonės??????????Tokie realybė darbo rinkoje. O jei tu skundiesi kokiu fabriku, ar tarpininkų agentūra, uždėta nepakeliama našta, tai esi “netikęs, tinginys, pats kaltas, kad nieko “nepasiekęs“, runkelis, kirmėlynas, šunauja“. Prie to pačio galima parašyti, kad visas tas straipsnyje išvardintas išnaudojimas jeigu butų buvęs iš Rusijos pusės, tai būtų oho…, na, tiems, kurie skaldo, niekina, išnaudoja ir garbina šią sistemą o, va, jei tai darė “pažangūs“ vakarai žmonių prakaito ir kančių dėka, tai nieko tokio, “normalu“, taip “reikia“. Ko vertas vien netikrų dolerių spausdinimas!!!!!!! O kokia valstybė čia kalta?  😉  Turiu pasakyti, kad išnaudojimas tik stiprės, nes gyvename paskutiniais laikais prieš Kristaus atėjimą. Priešakyje Didysis Sielvartas, po Nuotakos paėmimo.  O ir aiškiai pasakyta, kad “paskutinėmis dienomis bus toks suspaudimas, kokio nebuvo nuo pasaulio pradžios“.

  9. Dovydas says:

    Turiu pasakyti, kad išnaudojimas tik stiprės, nes gyvename paskutiniais laikais prieš Kristaus atėjimą. Priešakyje Didysis Sielvartas, po Nuotakos paėmimo. O ir aiškiai pasakyta, kad “paskutinėmis dienomis bus toks suspaudimas, kokio nebuvo nuo pasaulio pradžios“.

    …nereikia čia religijos maišyti… nedaro įspūdžio, nekelia ir baimės tuo labiau. Šypseną tik…

  10. o says:

    O kiek gyvenu kaliniai Kolymos aukso kasyklose ar Vorkutoj?,tik ten ne indenai dirbo,o daug mano tautieciu ir ne 17 a.,o state komunizma,tendencingas ir poslykstis straipsnelis.

  11. Mindaugas says:

    to o. Straipsnis jums tendencingas, kadangi varo ant jankių? Ir prie ko čia komunizmas, Kolyma, Vorkuta ir tremtiniai?

  12. jonas says:

    Na versti visa vergu prekyba europieciams ne visai teisinga. Tarp kitko arabai prekiavo vergais apie 1400 ketu. O vidurzemio juroe piratai isveze i vergija apie milijona europiciu. O i Naujaji Pasauli buvo isvezami airiai, skotai ir gatvese sugaudyti vargsai anglai. Taigi versti viska baltiems zmonems nelabai tikroviska. Be to tie garsieji vergu prekeiviai is Anglijos, Ispanijos, ar Portugalijos buvo beveik visi zydai. Jie buvo laivu savininkai, kapitonai ir vergu pirkliai. Net paciu zydu saltiniai, kaip antai „Jewish enciclopedia“ tai patvirtina.
    Taip kaip ir siuo metu. Kas yra tie vadinami tarptautiniai financininkai ir globalistai?

  13. PP says:

    To o,
    Vėl eiliniai mitai apie tremtį. Ar žinai, kad JAV Didžiosios depresijos metais iš bado išmirė keli milijonai amerikiečių? Ne, maisto produktų netrūko, juos naikino, kad tik būtų palaikytos aukštos kainos. Taip, mirė milijonai, nes neturėjo žalio tualetinio popieriaus. O dar dešimtys milijonų dirbo vergais už maistą taip vadinamose viešuosiuose darbuose – tiesė kelius, geležinkelius, statė tiltus, administracinius valdžios pastatus, mokyklas ir t.t. O dešimtys tūkstančių darbininkų, ne tik inžinierių iš Vakarų važiavo į „kruvinojo tirono“ Stalino valdomą TSRS ir vykdė jos industrializaciją.

  14. Ansius says:

    Kalbant apie stalininius lagerius – juk ir jie sukurti tų pačių Trockio Lenino tautiečių ideologijos eksperimentui. Ta pati genoocidiška ideologija eina nuo Mozės laikų.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top