Visuomeninis kapitalas

2011, 15 vasario, 19:12 | kategorija Ideologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 340 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama ne tik apie energetinius, bet ir apie žmogiškuosius išteklius, kurie yra neapčiuopiami, nesuskaičiuojami ir neišsemiami. Tačiau pasaulyje egzistuoja ir tokia sąvoka kaip visuomeninis kapitalas, kapitalas, kylantis iš žmonių tarpusavio bendrumo.

1972 metais jaunas amerikietis mokslininkas Robertas D. Putnamas pradėjo stebėti, kaip Italijos apygardos tvarkys savo gyvenimą po 1970 metų Italijos valdymo decentralizacijos. Praėjus dvidešimčiai metų savarankiško valdymo pagal vienodus įstatymus, apygardų gerovė buvo labai nevienoda. Mokslininkui buvo įdomu, kaip ir kodėl apygardose ji tokia skirtinga.

Palyginus visų apygardų turimą finansinį kapitalą, fizinį kapitalą (mokyklos, keliai, ligoninės, valdžios pastatai ir pan.) ir žmogiškąjį kapitalą (raštingumas, žmonės, mokantys naudotis technika, žmonės, turintys profesijas ir pan.), paaiškėjo, kad skirtumas priklauso nuo to, kiek kurioje apygardoje yra visuomeninio kapitalo. O visuomeniniam kapitalui turi įtaką žmonių bendravimo įpročiai.

Atotrūkis tarp valdžios ir žmonių

Reikia pripažinti, kad blogiausiai tarp blogiausiai besitvarkančios apygardos ir Lietuvos esama nemažai panašumų.

Blogai besivystančios apygardos valdžią sudarė žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą. Nustebino, kad gerai besitvarkančių apygardų valdžios žmonės yra skirtingesni ir išsilavinimu, ir patirtimi. Blogiau besivystančioje apygardoje yra didelis atstumas tarp valdžios ir žmonių, o geresnius rodiklius turinčioje apygardoje tarp valdžios ir individų mažesnis atstumas, veikia daug organizacijų, būrelių, klubų, bendruomenių, korporacijų. Žmonės pratę išeiti iš asmeninės erdvės į viešąją erdvę. Ten jie daugiau sužino, išgirsta įvairių nuomonių, susidaro išsamesnį vaizdą apie esamą padėtį.

Kiekviename iš tų sambūrių iškyla vadovai, kurie dirba ne vien su „savo“ žmonėmis, bet stebi kaip veikia kiti panašūs sambūriai — daug „horizontalaus“ dairymosi ir mokymosi. Į sambūrių valdžią išrenkami žmonės su skirtingais pomėgiais, pasirengimu, skirtingu išsilavinimu; tie įvairių interesų ir patirties žmonės kyla savo organizacijoje, o kai kurie užkopia ir į apygardos valdžią. Blogiau besiverčiančioje apygardoje, kur nėra sambūrių, žmonės neturi galimybių įgyti organizacinės patirties ir pamažu kilti į apygardos valdžią.

Ten, kur atotrūkis tarp valdžios ir žmonių didelis, vyrauja nepasitenkinimas valdžia ir nė nemėginama ką nors keisti, nes „mažas esi ir pakeisti nieko negali“. O ten, kur žmonės įpratę organizuotis, jie žino, kaip pritraukti kitų sambūrių pagalbą ir daryti įtaką gyvenimo sąlygoms, keisti jį. Kur žmonės pyksta ir dejuoja, bet nieko neveikia, ten maža visuomeninio kapitalo.

Išmokti visuomeniškai veikti nėra įmanoma skaitant apie veiklą arba žiūrint, kaip kiti veikia, lygiai kaip neįmanoma išmokti dviračiu važiuoti skaitant apie dviračius arba žiūrint, kaip kiti važiuoja. Būtina pačiam rankose vairą laikyti ir pedalus minti. Panašiai ir su visuomeniniu darbu — dirbant išmokstama telkti žmones bendram darbui, viešai kalbėti, išmokstama dirbti ir su nepažįstamais, išklausyti kitų siūlymus ir išaiškinti savo poziciją, diskutuoti, sutelkti reikiamas lėšas.

Pratinimasis prie svetimos nuomonės

Labai svarbu išmokti diskutuoti. Lietuvoje, išgirdę ar perskaitę nuomonę, su kuria nesutinka, žmonės linkę arba pasityčioti, arba nutylėti. Kadangi niekam nėra malonu būti išjuokiamam, dažnas savo nuomonės iš viso nereiškia. Ir taip viešuose pokalbiuose daug vertingų nuomonių lieka neišsakyta. Išgirdus skirtingą nuomonę verta paklausti, kokie faktai privedė prie tokių išvadų, ir būti pasiruošusiam savo nuomonę pagrįsti argumentais.

Blogiau besitvarkančioje vietovėje dauguma žmonių domisi tik savo reikalais, o visa kita — „ne mano kiaulės, ne mano pupos“.

Pasirodo, toks rūpinimasis vien savo reikalais turi ir pavadinimą — „amoralus šeimizmas“ (amoral familism). Kur dauguma rūpinasi tik savo reikalais, ten maža visuomeninio kapitalo ir viskas, įskaitant ekonomiką, veikia blogiau. Visuomeninis kapitalas didėja, kai žmonės buriasi dirbti dėl bendresnio tikslo.

Visuomeninio kapitalo tyrinėtojas siekė išsiaiškinti, kada susiformavo įpročiai, kurie privedė prie tokio didelio žmonių įpročių skirtumo. Ištakas rado XIII amžiuje. Apygarda, kurioje dabar žmonės irzlūs, nepatenkinti ir keikia valdžią, anuo metu tiesiog klestėjo išskirtinio valdovo valdoma. Jis puikiai plėtojo švietimą, prekybą, administraciją, valdė centralizuotai, per savo atstovus.

Valdytojai įprato „nuleisti“ įstatymus, žmonės įprato priimti juos iš viršaus, o valdymą palikti valdžiai. Įsišaknijo žemyn–aukštyn, vertikalūs santykiai tarp valdžios ir žmonių. Tuo metu apygardoje, kurioje dabar viskas veikia geriau, buvo daug užpuldinėjimų, neramumų, žmonės būrėsi savisaugai ir patys plėtojo prekybą. Įsigalėjo tarimosi, įtikinėjimo, derėjimosi, kompromisų, asmeniško ir grupės patikimumo, horizontalaus bendradarbiavimo įpročiai.

Lietuvoje iki 1918 metų valdžia buvo nelietuvių rankose. Lietuviai gyveno kaimuose, eidavo vieni kitiems į talkas, susirinkdavo pasilinksminti, bendravo tarpusavyje. Knygnešių laikais kūrėsi draugijos ir draugijėlės, daug žmonių apie jų darbą žinojo, bet mažai kas išdavė — žmonės pasitikėjo vieni kitais. Vienas iš visuomeninio kapitalo bruožų – pasitikėjimas. Kai 1918 m. lietuviai stojo vadovauti savo šaliai, jie atsinešė ir įpročius, liudijančius didelį visuomeninio kapitalo kiekį.

Namuose — kaip kalėjime

O Lietuvoje sovietinė sistema naikino visuomeninį kapitalą, palikdama tik asmeninę erdvę skatino amoralų šeimizmą. Uždraudė laisvai išeiti į viešąją erdvę, kurioje žmonės išmoktų savo noru kartu dirbti bendrai gerovei. Sistema taip pat žlugdė kone svarbiausią visuomeninio kapitalo bruožą — pasitikėjimą kitais. Stebėtina, kad ir sovietmečiu atsirado drąsuolių, kurie vis dėlto kūrė visuomeninį kapitalą, — tai tie, kurie pogrindyje leido ir platino informaciją apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, kurie ją skaitė ir kurie vienas kito neišdavė.

Praūžus Sąjūdžiui, visuomeninio kapitalo jausminiam protrūkiui, dauguma neturėjo visuomeninio kapitalo įgūdžių ir toliau viešojoje erdvėje vadovavosi tais, kurie sovietinės sistemos metu tokius įgūdžius suformavo — štai kodėl Nepriklausomos Lietuvos valdyme liko tiek daug buvusiuų partinių ir komjaunimo veikėjų.

Ekonomistai teigia, kad visuomenė, kur daugiau pasitikėjimo, žmonės ilgiau gyvena. Viešosios sveikatos studijų išvada — kur daugiau bendrumo dvasios, ten daugiau pasitikėjimo, mažiau įtampos. Kur kaimynai pasikalba su kaimynais — saugiau gyventi, lengviau susirasti darbą, mažiau jaunimo savavaliavimo. Kur daugiau bendravimo – mažiau slogų, insultų, vėžio atvejų, ankstyvos mirties dėl įvairių priežasčių. Matyt, tai viena iš priežasčių, kodėl pas mus tiek ligonių ir neįaliųjų dėl įvairių ligų.

Vienišumas silpnina atsparumą ligoms, didina pyktį. Įsijungimas į visuomenines organizacijas neleidžia organizmui senti. Nustatytas stulbinantis ryšys tarp visuomeninio kapitalo ir mažesnio mirtingumo – studija, pagrįsta pokalbiais su senyvais, neturtingais žmonėmis, parodė, kad mirtingumas tų, kurie savanoriškai dirbo kitų gerovei, buvo 60 proc. mažesnis už tų, kurie rūpinosi tik savimi. Savanoriškas darbas kitų naudai pailgina amžių.

Prieš I pasaulinį karą pirmoji lietuvių banga (per 250 tūkst.), nuvykusi į Ameriką, buvo skurdžiai ir mažaraščiai. Tačiau jie būrėsi į savišalpos organizacijas, steigė įvairiausias draugijas, būrelius, organizacijas, kūrė parapijas, iš savo mažų uždarbių statė bažnyčias, leido laikraščius, dirbo dėl lietuvybės išlaikymo. Tie žmonės neturėjo nei finansinio, nei fizinio ir nedaug žmogiškojo kapitalo, tačiau jie pajėgė labai daug nuveikti, nes turėjo daug visuomeninio kapitalo.

Ką gali kapitalas

Geriausia visuomeninio kapitalo galia matyti Amerikos lietuvių bendruomenės kūrimęsi. Po Antrojo pasaulinio karo Amerikoje prisiglaudė apie 30 000 lietuvių pabėgėlių. Jie atvažiavo taip pat nieko neturėdami ir nemokėdami kalbos, bet atsivežė dar pabėgėlių stovyklose Europoje atkurtas Lietuvoje turėtas organizacijas, steigė naujas, kad galėtų dirbti Lietuvos ir lietuvybės labui. Jie dirbo paprasčiausius darbus, bet, aukodami pinigus, laiką ir energiją, pristeigė šeštadieninių mokyklų, įsigijo stovyklaviečių jaunimui ugdyti lietuviška dvasia, išleido 36 tomų lietuviškai ir 6 tomų angliškai enciklopediją apie Lietuvą ir lietuvius, leido knygas, rengė parodas, koncertus, suaukojo daugiau kaip 15 milijonų dolerių Lietuvių fondui (iš jo palūkanų remiamas lietuvybės puoselėjimas), įkūrė Tautos fondą.

Visą veiklą jie finansavo be krašto valdžios dotacijų, talkos būdu, pagrįstu pasitikėjimu vienų kitais. Kai Lietuva išsilaisvino ir neturėjo gerai angliškai mokančių diplomatų, į Jungtinių Tautų štabą ir kitas užsienio institucijas delegavo JAV lietuvius. Taip nepriklausomos Lietuvos visuomeninias kapitalas Amerikoje buvo ne tik neprarastas, bet ir padaugintas.

Teodora Rašimaitė

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top