- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Antičekuoliški vaizdeliai

paveikslėlisŽiniasklaidai toliau uoliai liuciferinant (šviečiant) mases partorgiškai čekuoliškomis politinformacijomis, naiviai tebesitikint, kad vis dar įmanoma suvaldyti naujienų srautus, atkuntanti liaudis pradeda susigaudyti, kad jos atgyvenusiais suvokimo vadybos neurolingvizmais jau nebeužprogramuosi. Tokius užsispyrusius žemaičius, kaip aš, suvaldyti jau nebepadės nei geležinės uždangos, nei chorų karai, nei koks kitoks konklavinis opiumas liaudžiai.

Manęs, pvz., jau nebeįtikinsi, kad Popiežiaus rinkimai yra kažkoks dvasiškai, informaciškai ar pramogiškai vertingas dalykas. Man iš viso dabar jau įstabu, kaip žmonės gali tikėti tokiu „dvasiniu“ mokymu, kurio aukščiausi propaguotojai, kitiems propaguojantys kuklumą, susitaikymą, dvasingumo pirmenybę turtams, patys apsikarstę deimantais-rubinais, aptarnaujami guotų paauksuotų klapčiukų pasakiškoje materialinėje Vatikano prabangoje renka būsimą eilinį savo dvasinį gidą, toliau vadovausiantį jiems amžinoms Dievo kalimo prie kryžiaus apeigoms. Nesuprantu, nors tu ką. Gal jau metas paleist tiek atkentėjusį už žydus, jau trečią tūkstantmetį mintyse tebeprikalinėjamą prie kryžiaus Jėzų, į klaikiai užsitarnautą poilsį?..

Pasaulį tebekonvulsinančių kitokių besąmonių, pasirodo, nebesuprantu ne tik aš, kaimiško krašto pagonis, bet net tokie vakarietiškos popkultūros iškyšuliai, kaip Tina Terner, neseniai atsisakiusi JAV pilietybės, kaip buvęs Pink Floydietis Rodžeris Wotersas. Pažiūrėkite, net jam seniai nebe muzika galvoje, kuomet vis dar nuo žiniasklaidinio opiumo apdujęs pasaulis taikosi su kraupiu palestiniečių holokaustu jų pačių žemėje. Štai kuo Rodžeris apkaltino Izraelį savo kalboje, skirtoje JT per tarptautinę solidarumo su Palestinos žmonėmis dieną: apartheidu, etniniu „valymu“, kitaip tarus – genocidu, kolektyvinėmis civilių bausmėmis, 4-osios Ženevos konvencijos nepaliaujamu pažeidinėjimu, draudžiamos ginkluotės naudojimu ir dar begale visokių antihumaniškumų. Ne tik pasakė, bet ir padainavo,- nebe tik pramogos šiandien jau ne vieno menininko galvoje, kuomet Palestinoje dedasi tokie šlykščiai nežmoniški Izraelio reikaliukai.

Net nebekeista, kaip nūnai viskas greit kardinaliai keičiasi: anksčiau antisemitas buvo žmogus, nemėgstantis žydų, o dabar antisemitas yra žmogus, kurio nemėgsta žydai. Taip sako nebe koks nors vulgarus skustagalvis internetinis nepraustaburnis, bet holokaustą Aušvice iškentėjęs žydas Hajo Myer. Pasikasai pakaušį, pamintijęs apie tai, kas dedasi pasvietėj, ir negali neprieit išvados, kad antisemitizmas šiandien finansiškai parankiausias patiems sionistams.

Kuomet Lietuvos valdytojai mėgsta bet kokia oficialia ir neoficialia proga nuolat primint tautiečiams klaikią rusų okupaciją, pamėginkite, mieli lietuviai, prisiverst save pažiūrėti, kas iš tikrųjų yra okupacija. Kurios pateisinimui žydai sulipdė visą industriją, nepamiršdami rinkodariškai paruošiamosios preliudijos,- va, kaip buvo komunikuojamas kiekvienam mokinukui girdėtas magiškasis skaičius.

Žydų nuožmumas ne tik Palestinoje, bet ir ilgoje iki bei pojėzuskristinėje istorijoje ne juokais priverčia prisiminti dar amžiną atilsį, senelių asmeniškai man už vaikiškas nuodėmės sakytą baisutę „ateis žydas ir prisidarys iš tavęs macų“. Pasirodo ne tik močiutė tikėjo, kad turi jie ten pas save visokių keistų satanistiškokių apeigėlių.

Tai dar, ačiū Dievui, kad tą Izraelio armiją jau pradeda apimti biudžetodeficitinis pacifizmas – ji masiškai atleidinėja savo kariškius. Ir Valstijos tam rimtai ruošiasi. Va ir ryškėja teigiami pasaulinės krizės aspektai, kurios eiga jau ne vieną privedė prie minties, jog menamųjų pasaulio valdovų dešinysis pusrutulis jau septinti metai kaip nebesusigaudo, ką veikia kairysis.

O tuo tarpu irgi nieko „nebesusigaudanti“ žiniasklaida, mosuodama savo gebelsiškais brukalais, toliau, lyg niekur nieko, užsispyrusiai nelinksta atskleist ir kitų akivaizdžiausių melagysčių. Pvz., kaip Sirijos „išsivadavimo kovotojai“, susprogdinę Damasko universitetą, patys dėl šių žudynių apkaltino Sirijos valdžią. Pasižiūrėkite, kas vyksta Sirijoje iš už kito kampo, nei rodo murdokiniai žurnaliūgos, pasižiūrėkite, kaip kvaišalų prifarširuotos padugnės, vadinančios save „kovotojais už laisvę“, nes taip jiems „prisakė šeichas“ iš Kuveito, liepęs žudyti, kapot galvas, rankas ir kojas, prievartaut moteris, nes taip jie „įtiksią Dievui“, kuris jiems už tai nepašykštės „daug nekaltų mergelių“…

Libijoje vyko lygiai tas pats. Bet informaciškai apkvaišalinta pasaulio bendruomenė už gryniausią pinigą priėmė totalų briedą, jog pati šios Šiaurės Afrikos šalies liaudis plikomis rankomis sumušė lig dantų ginkluotą pulkininko kariuomenę. Prancūzija šiandien su savo ES partneriais mušasi krūtinę, kad padės Libijai atstatyti saugumo sistemą. PUR ministras pabrėžė, jog nežiūrint to, jog dabartinė Libijos valdžia labai stengiasi stabilizuoti padėtį šalyje, savarankiškai jai to padaryti nepavyks. Arba jam- visiška amnezija, arba jis apsimeta nepakaltinamu imbecilu nebeprisimindamas, kas konkrečiai ten tą padėtį ir kokiu kilniaangliavandeniliniu tikslu destabilizavo.

Kažkaip pro mano dėmesį praslydo ir mūsų atseit lietuviškos žiniasklaidos pranešimas apie „Braitmangeitą“: kaip privačių saugumo tarnybų vadovai privačiai tarėsi atlikti teroristinį aktą Sirijoje, o visą bėdą, prieš tai pasamdžius ir nufilmavus, suversti tariamai Asado pasamdytiems rusams, kuriuos suvaidins „išsivadavimo kovotojų“ užverbuoti ukrainiečiai. Viens iš tos privačios „demokratijos ir laisvės skleidimo“ tarnybos vadovų laiške prisipažino, kad jam pačiam nepatogu kalbėt apie tokią niekšybę, bet kad labai jau nepadoriai didelius pinigus siūlo, kad atsisakyti.

O kas ten šiandien darosi Nigeryje, kurio dulkėtam peizaže vėl styro prancūziškos ausys? Kodėl prancūzai Nigerio demokratijos apsaugai įvedė net savo kariuomenę? Kurią iš kart išstatė Nigerio urano kasyklų apsaugai? A, tai štai kas vyksta Nigeryje,- tie juodi naivuoliai afroafrikiečiai užsimanė patys disponuot savo gamtiniais ištekliais…

Tokios antičekuoliškos kalbos jau sklinda nebe iš kažkokių nihilizmo brokerių- blogerių, bet vieno iš Europos parlamentų, Belgijos, parlamentaro lūpų. Apmaudu, žinoma, kad Lietuvos parlamente tokių drąsuolių net Diogenas su ksenoniniu žiburiu nerastų. Bet gal, vis tik, jau laikas ir kitiems Europos politikams atsipeikėt iš pilietiškumo letargo ir baimės pasirodyti per drąsiais?

Išskyrus gal tik parlamentarus danų ir norvegų, kuriuos neseniai kažkuri reitingavimo agentūra išreitingavo kaip pačius laimingiausius Žemės žmonės. Tiesa, kita agentūra taip pat nustatė, kad patys naiviausi žmonės Žemėje – irgi danai- norvegai. Dėl naivumo tai galima būtų pasiginčyti,- lietuvių veikėjėliai Seime, mirus Juliui Veselkai, liko irgi tokie pakankamai grybavoti.

Tiesa, grybavotų žmonių Žemėje- tikrai per daug. Štai, Špygelio reporteriai kažkokiu mistiniu būdu iškapstė, kad Merkelės ofice nuo neatmenamų laikų tysojo Hermano Geringo persiškas kilimas! Ale eik tu sau,- tokioje politkorektiškoje Vokietijoje šitoks politnekorektiškumo akibrokštas!

Beje, Veimaro Vokietijoje buvo toks posakis: „jei lauke paliktum karutį, prikrautą pinigų, vagys išverstų lauk pinigus ir pavogtų karutį“. Kaip manote, kiek dar laiko FRS spausdins pinigus, kol ir Amerikoje, ir likusiame pasaulyje pradės galioti ši „Veimaro taisyklė„? O jau prisispausdinę jie ten- tūkstantmečiams į priekį. Vien tik Rotšildų turtas vertinamas 300 trilijonų, o be jų dar yra tokie Lazard Brothers of Paris, Israel Moses Seaf of Italy, Kuhn, Loeb & Co. of Germany and New York, Warburg & Company of Hamburg, Germany, Goldman, Sachs of New York, Rockefeller Brothers of New York… Ko gero visose Žemės giriose seniai jau nebeliko tiek lapų ant medžių, kiek dolerių šiandien šiurena FRS balansinėse ir užbalansinėse sąskaitose.

O ką? – jiems gi, iškiliausiems demokratijos jupiteriams, daug labiau galima tai, ką jie pasibaisėdami draudžia visokiems antrarūšiams laibų demokratijų aukojimo jaučiokams. Pamenu, vienos labai sunkiai besivystančios šalies prezidentas už jo pažadą rėmėjui atsilyginti buvo nuteistas konstitucinio teismo iki gyvos galvos. O va Obama visai nemano, kad jam tai – taip jau negražu, jau nekalbant apie nelegalumą – jis visai atvirai ir ryžtingai paskirstė savo rėmėjams postus pagal jų asmeninį indėlį į jo asmeninę prezidento kampaniją, atsiėjusią tik kažkokius ten varganus 2 milijardus iš tų nebesuskaičiuojamų trilijonų.

Dar JAV prezidentas ir vėl pasirašė įstatymą, leidžiantį išvengti techninio JAV defolto. Paskutinį kartą skolinimosi lubas Barakas pakėlė pernai, tačiau JAV skola tą ribą peržengė praėjusio gruodžio 31. Pas juos greit bus tokia tradicija: Obama su draugais, kiekvieną gruodžio 31ąją

Tie visokie prezidentai – kažkokios nesvietiškos būtybės su ryškiais psichopatiniais nukrypimais. Kaip kitaip įvardinti jų vaidybą, besišluostant menamas ašaras, niekaip iš atrofuotų liaukų netrykštančias net pasitelkiant šiuolaikinio farmacijos mokslo chemizuotas priemones? Juk jei aiškiai matyti, kad iš tikrųjų prezidentui ašaros nebėga, bet jis atseit jas šluostosi, reiškia jo kalboje tam tikrose psichologų apskaičiuotose vietose, kaip žmogiškais jausmais praktiškai nepasižyminčiam psichopatui, skliausteliuose yra parašyta „suvirpinti balsą ir nusibraukti ašarą“…

Bebandant tai įsisąmoninti, visai nebekeisti pasidaro panašūs internetiniai fotošaržai. Kaip sakoma, visos liaudies neišdursi, kažkas būtinai visuomet sušuks, kad karalius nuogas. Grybauskaitė savo tironiškumu asmeniškai man panaši į Klintonienę. Klintonienė kažkam panaši į vampyrę. Pagal tranzityvumo dėsnį išeina, kad… visos jos tokios. Ir visi likę. Kas vis dar netikite, pasiskaitykite, ant ko konkrečiai pasirašė iškilus tūlas gamtosaugininkas, kuriam „ne taip pasakė“. Kaip iš viso galima net „ne taip pasakyti“, bet „ne taip suprasti“ trivialią mintį „slaptas svetimos valstybės kalėjimas“? Tai kokiu, sakykit, stuobriu reikia būt, kad nesuprast tokio paprastumo dalykų?

Kaip tapatinti save su tokių prezidentų vadovaujama valstybe, kurios piliečiai be visuotinio pasipriešinimo, analogiško 1991 sausio įvykiams, nuolankiai priima visuotinio referendumo „patariamumo“ faktą? Nuo kada demokratijose referendumas tos pačios daugumos atstovams nebėra privalomas? Tai jau jeigu šitaip, tuomet mūsų nebesusivokiantiems vadukams siūlau proteguoti įstatymą, draudžiantį abejoti VAE bei skalūninių dujų gavybos gamtosaugiškumu ir tik po to pravesti vardinį referendumą. Po referendumo iš visų, kas prieš, geresnių BNP rodiklių dėlei – išrūkyti dešras

Sakysite- visiška nesąmonė, viskas klaikiai perdėta, mūsų laisvamanėje šalyje taip būti negali? Aišku, kad negali. Iš karto. O po truputį- kodėl gi ne? Tokie dabar „žodžio laisvės“ standartai visur, ne tik Lietuvoj. Va, Stankeras už savo viešai išsakytas mintis buvo iš visur atleistas žmogaus, kurio prie vidaus reikalų tvarkymo, kitų žmonių nuomone, negalima buvo prileisti per patrankos šūvį. Ir vienas anglas už savo mintis buvo iš visur atleistas. O Deividui Keli už jo prasižiojimą apie Bleiro raganos aferą kažkas paslaugiai padėjo nusižudyti… Anksčiau tokius žmones, nebijančius pasakyti tai, ką galvoja vadindavo disidentais prieš režimą. Kaip jums šis vakarietiškai demokratiškas režimas, mieli tautiečiai, vis dar smarkiai geresnis diktatūriniu ir minties laisvės varžymo požiūriu už sovietinį?

Kuo dabar mes skiriamės nuo anuomet nekenčiamų rusų, atitvėrusių mus nuo pasaulio geležine uždanga? Ar jūs tiesiog tos uždangos nebepastebite? Kaip tuomet be pasidygėjimo priimate žinią, kad Eutelsat atjungė Sirijos, o Intelsat- Irano transliuotojus nuo savo palydovinių sistemų? Keliasdešimtoje tiems intel-eutelsatininkams vietoje yra žodžio laisvė? Ir kur šiais laikais pabėgt nuo tokių kosminių nesąmonių, kuomet net Marsas Žmonijai parodė pirštą?…

Kuomet informacija nuo mūsų taip kruopščiai ir metodiškai slepiama, nebe tokia jau ir kosminė atrodo mintis, kad nuo mūsų yra ką slėpti. Pvz., tikruosius gausybės įvairiausių teroro aktų organizatorius. Tokius, kaip antai 1992 metais Argentinoje susprogdinusius Izraelio pasiuntinybę, kuomet, kaip ilgai slėptos ylos iš maišo, ima lįsti faktai- fakteliai, kad panašius sprogdinimus organizuoja savi.

Kuo toliau, tuo sunkiau save atkalbėt nuo to, kad jokių teroristų pasaulyje iš viso nėra, o visi jų prisiimti teroro aktai,- beveik vien tik išskirtinai slaptųjų tarnybų suorganizuotuos diversijos. Kurių galimi užsakovai net ir šiandien visaip stengiasi išvengt atsakomybės: Izraelio diplomatai „priblokšti“ dėl Argentinos ir Irano susitarimo iš naujo ištirti 1994 metų įvykį Buenos Aire, kurio metu buvo susprogdintas žydų bendruomeninis centras. Juk jei jiems nėra ko bijoti, ko tuomet priešintis pakartotiniam įvykių ištyrimui? Juk teisybę gali tirti kiek nori kartų, ji vis tiek lieka teisybe, o va melas tokiu atsparumu nepasižymi.

Bet ana va kokie keisti sutapimai: Argentinos prezidentė Kristina Fernandez de Kirchner kritikavo kritikavo Izraelį su JAV ir susirgo skydliaukės vėžiu; Brazilijos prezidentas nekart viešai nepasibodėjo įvardinti JAV užsienio politiką nusikalstama, jam neilgai trukus irgi diagnozavo vėžį; Paragvajaus prezidentas ilgai ir griežtai atsiliepinėjo apie JAV grobuonišką imperializmą- jam irgi nustatytas vėžys; neseniai buvęs Brazilijos lyderis Luisas Ignacijus Lula da Silva nė nesistengė slėpti savo paniekos iškiliesiems JAV demohipokritams,- šiandien irgi sunkiai kovoja su šia liga; Hugo Čavesas, Bušą viešai išvadinęs velniu, neseniai nuo vėžio mirė… JAV vėžio asociacija įspėja: kalbėjimas prieš Amerikos valdžią labai kenkia jūsų sveikatai.

Kiti JAV sveikatingumo advokatai įsitikinę tvirtina, kad panašūs sutapimai juridiškai nėra draudžiami. Priešingu atveju galima nusifilosofuoti lig tokių tiek pat juridiškai nelogiškų išvadų, jog nesava mirtim galimai mirė ir prieš JAV griežtai pasisakęs buvęs Irano lyderis Mosadekas, ir Gvatemalos vadovas Arbensas, ir Dominikos prezidentai Truchilo bei Boscha, ir Ekvadoro prezidentai Velasko su Roldos, Zairo Lumumba, Indonezijos Sukarno, Kambodžos Sahunekas, Čilės Aljendė, Panamos Torichos ir t.t, ir pan… Sąmokslų teoretikai gali nusipaisyti lig to, kad ir Džoną su Robertu Kenedžius, ir Martiną Liuterį Kingą, ir senatorių Polą Velstoną irgi „padėjo“ savi… Normalūs televizoriniai žmonės juk užtikrintai žino, kad visi šitie nelaimingi atsitikimai- tik beprotiškai fantastiškai atsitiktinų sutapimų virtinės išdava, nes teisės specialistai jiems labai įtikinamai ant pirštų įrodė, jog jurisprudencija yra pats aukščiausias varguolių gamtos dėsnis.

Nors, po mūsų iškrypėliškos valdžios pasirodymų visame savo arachi-šlykštume prieš 4 metus sausio 16 paveikslėlisir pernai gegužės 17, abejonės norom nenorom apninka. Mūsų valstybinis prievartos prieš taikius varguolius aparatas, stebėdamas pasaulines tendencijas dėl viso pikto turėtų rimtai sunerimti, ar jo arsenalas ir pajėgumai realiai atitinka to aparato ne tokios jau tolimos ateities lūkesčius. Nepatriotiška taip galvoti, tačiau aš visiškai sutinku su Marku Tvenu, kažkada pasakiusiu: „Patriotizmas yra ginti savo kraštą visą laiką, o savo valdžią – kuomet ji to nusipelno“.

Ei, valdžia, jei kas dabar tave žiauriai muštų, aš abejingai praeičiau pro šalį,- gali dėl to kaltinti mane, jei esi tokia nesveika.

Ir pabaigai dar truputis apie tokį humanistinį reiškinį, kaip šiuolaikinė pažangioji sveikatos apsauga: vakcinose vaikams jau aptinkama abortuotų vaisių DNR, genetiškai modifikuoto žmonių albumino. O labiausiai nuo gripo vakcinuota nacija labiausiai serga gripu.

Jonas Matuza