Apie drąsą ginant savo įsitikinimus – ar turime jos pakankamai?

2015, kovo 16, 4:33 | kategorija LPT | 14 komentarų | peržiūrų 1 060 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Kai žmogus bijo arba nenori išsakyti savo požiūrio tuo ar kitu klausimu, galbūt vengdamas provokuoti ar sukelti bereikalingų įtampų konkrečioje aplinkoje, jis toje erdvėje užleidžia savo pozicijas ir perleidžia galimus pasekėjus tiems, kurie savo poziciją išsako aiškiai ir be dvejonių, nebijodami galimų pasekmių. Šiuo atveju tinka žinomas posakis: „Šampaną geria nebijantys rizikuoti“.

bravery14563287Galbūt todėl, dauguma iš mūsų, kukliai nutylėdami savo simpatijas ar antipatijas kažkuriai idėjai, minčiai ar požiūriui, kuriam pritariame, – blogai jaučiamės bijodami jį išsakyti, kad nebūtume apkaltinti simpatijomis „koloradams“, „prorusiškiems“, „prokremliniams“ ir visam tam, kas Lietuvoje tarp „teisingai“ mąstančių yra priimta laikyti „netinkamu elgesiu“. Kas gaunasi? – „Teisingai“ mąstantys formuoja „teisingo“ elgesio ir mąstymo stereotipus toje erdvėje, kurioje nutyli visi kiti. Ir ta erdvė vis plečiasi.

Kodėl blogai jaučiamės išvadinti aukščiau minimais epitetais? Juk nesame padarę nieko blogo?  Todėl, kad tam tikroje visuomenės dalyje šie epitetai ir jų nešiotojai vertinami, kaip nedraugiški (mažiausiai) ar kenkėjiški, esą, Lietuvai (norima sudaryt tokį įspūdį). Nors iš tikro tik nedidelei visuomenės daliai, kaip atmetantys jiems primetamas tos dalies „tiesas“ .

Iš to ką pasakiau, seka dar vienas dalykas – šias visas aukščiau minėtas etiketes sukūrę atskiri žmonės ar organizacijos, būtent to ir siekė. Kad kiti bijotų, jog kažkas jiems tas etiketes prilipdys. Nepriklausomai nuo to ar yra tokie, kokiais juos norima parodyti. Tiesiog bijotų šių epitetų sukeliamų pasekmių. O pasekmės: „pažangiai mąstančios“ visuomenės dalies atstūmimas tų, – kitaip mąstančių.

Kas gi tokie apibūdinami, pavyzdžiui, yra taip vadinamomis „kolorado“, prorusiško“ ar „prokremlinio“ etiketėmis, kabinamomis tiems, kas įvykius Ukrainoje mato kitoje šviesoje, nei mūsų oficiozinės MIP bei suprantama valdantieji su prezidente priešakyje?

Taip apibūdinami mūsų šalies piliečiai, visada buvę lojalūs savo valstybei ir tokie išlikę iki dabar, nors oficialioji propaganda, kol kas dar nedrįsdama jų tiesiogiai įvardinti priešais, tačiau jau per aplink bando pateikti jų reiškiamą poziciją, kaip priešišką visai Lietuvai, kai iš tiesų ji nukreipta tik prieš siauro valdančiųjų rato stumiamą piliečių kiršinimo politiką.

Ir todėl, tokios nelogiškos situacijos smaigalyje yra tokie patys nelogiški, vienos ir tos pačios šalies piliečių vertinimo kriterijai, vienus vadinant patriotais todėl, kad jie palaiko ukrainiečius (ne lietuvius !), o kitus apibūdinant„koloradais“, „prokremliniais“ ir t.t., todėl, kad jie nepalaiko tų pačių ukrainiečių nes situaciją Ukrainoje mato visiškai kitaip. Ir pastebėkime – čia nekalbama apie tų ar kitų santykį su Lietuva – kalbama tik apie jų požiūrį į Ukrainos įvykius.

Ir nors nuo to jie netampa Lietuvos priešais ar Rusijos draugais, ar Rusijos interesus pastatančiais aukščiau, nei Lietuvos interesus… Tačiau būtent tokiais jie bandomi pristatyti viešojoje erdvėje. Kaip kažkokių užsienio jėgų agentai, kas yra gryniausia nesąmonė, kurią supranta net patys tą rašantys, tačiau yra tokios rašliavos užsakymas ir už ją apmokami sidabriniai.. po jų seka sankcijos prieš savus piliečius, dabar vadinamus užsienio-rusijos-putino-kremliaus agentais.

Taip apibūdinami tie, kas turi kitokį požiūrį į privalomą šauktinių kariuomenės formavimą ar oficialiąją Lietuvos užsienio politiką, kuri iš esmės net nėra derinama su kitomis ES šalimis ir yra paprasčiausias karinės isterijos kurstymas (čia būsiu pavadintas mažiausiai „prokremliniu“), stumiant proamerikietišką politiką (šioje vietoje busiu pavadintas dar kokiu nors „pro…*“), kur ji įneša susiskaldymą tarp pačių Europos valstybių. (šioje vietoje būsiu pavadintas dar kuo nors…[…]).

Dabar norėtųsi užduoti klausimą – kuo nepatenkinti tie, kas kabina tokias etiketes kitiems? Sakydamas „tie“ turiu omenyje eilinius Lietuvos piliečius, o ne šito dalyko organizatorius.

Galiu atsakyti. Jie nepatenkinti didėjančiu nedarbu, masine emigracija, krentančiu pragyvenimo lygiu, vos ne mažiausiu atlyginimu tarp ES šalių (trečia vieta nuo galo), dėl ko ir vyksta ta emigracija, teisine padėtimi šalyje, kur teisėtumas (teisingumas) užleido vietą teisei, moraline-dorovine atmosfera šalyje bei kultūros nuopoliu, viršvalstybinio darinio (KT) šalyje veika bei tos veikos pasekmėmis, Konstitucijos virtimu tiesiog popieriumi, kuriuo valdantieji ir KT tiesiog šluostosi […] ir t.t. ir pan. Čia galima vardinti dar ilgai.

Ir valdantieji bei juos palaikantys (įskaitant ir kai kuriuos nesisteminius bei „-es“ organizacijas ir net partijas) sukūrė šiam reikalui priešo įvaizdį su minimais epitetais, tokį lyg ir žaibolaidį, nukanalizuojantį neigiamas visuomenės emocijas, kai visuomenė kovoja nesibaigiantį karą prieš pačią save, bei atėmė visuomenei galimybę susivienyti prieš valdžios klanų vykdomas antivalstybines ir antivisuomenines veikas.

Prisiminkime, kad ir tokį paprastą pavyzdį su „Independence“, mūsų energetine nepriklausomybe. Iš esmės šis dalykas galėtų būti visai teigiamas, jei ne vienas esminis „Bet“. Jis įvykdytas neskaidriais, galimai nusikalstamais būdais ir yra kenkėjiškas mūsų valstybės atžvilgiu (Skardžiaus komisijos išvada – google).

Galima ginčyti komisijos išvadą, tačiau ataskaitoje minimų faktų dar nepaneigė niekas, juolab, iš valstybinio „Independence“ projekto, kuris finansuojamas, pastebėkime, UŽ VISUOMeNĖS PINIGUS, padarytas slaptas projektas, kurio detalių visuomenė, pati jį finansavusi, neturi teisės sužinoti. Įdomu kodėl? Atsakymas gana paprastas – todėl, kad tuo nuo visuomenės norima nuslėpti būtent tas išvadas, kurių priėjo Skardžiaus komisija. Tik tada visuomenė tas išvadas pasidarytų savarankiškai be jokių komisijų. Artūrui Skardžiui mes visi galėtume paploti atsistoję – tai buvo principinis žingsnis, rizikuojant savo karjera ir gerove.

Ką norėjau tuo pasakyti? – Kad tokių aferų mūsų „nepriklausomos“ Lietuvos istorijoje per 25 metus susirinko daugybė, ir visos jos nugrimzdo istorijos ūkanose, pastebėkime, be jokių pasekmių jų vykdytojams ir sumanytojams.

Be absoliučiai jokių pasekmių, nors valstybei, pasakykime tiesiai – mums visiems, buvo padaryti milžiniški, milijardiniai nuostoliai, kurių nesant, – mūsų pensininkai žiemą galėtų valgyti ne vien duoną su pienu, o mūsų vaikai turėtų pakankamai vaikų darželių, mūsų gydymo sistema galėtų būti tikrai nemokama, kaip ir vadovėliai mokyklose, o mūsų Sodra nebalansuotų ant bankroto ribos, nes būtų pakankamai dirbančiųjų. Ir vėl galime vardinti daug […] Ir vėl kai kurių būsiu apšaukiamas ar mintyse pavadinamas kokiu nors „pro,,“ juodinančiu savo valstybę ir vyriausybę. Bet ar įmanoma ištepti purvą?

Ir tam, kad kažkaip atitraukti visuomenės dėmesį nuo visų šių, dažnai nusikalstamų procesų, iš kurių, įtariu, visuomenę pasiekia tik mažytė dalis (kiti atvejai sėkmingai nuslepiami), visuomenėje SĄMONINGAI sukuriama pastovi įtampa, kurią lygiai taip pat pastoviai kursto šią sistemą palaikančios MIP, (masinės informacijos priemonės).

Kodėl šios MIP palaiko šį visuomenės priešinimo procesą, kurį pačios ir paleido? Dažnu atveju yra kalti pinigai, mat didžiosios MIP yra verslo subjektai gaunantys labai didelius pinigus už, sakykime, partijų reklamas rinkimų metu. Tada iškart kalbama apie milijonus. Už tokias sumas galima nupirkti beveik bet kokią nuomonę ar poziciją. O dirbantys MIP žurnalistai, savo atskiros nuomonės išsakyti negali – jiems už ją nemokama. Jie yra samdomi darbuotojai ir „stumia“ darbdavio palaikomą politinę liniją bei požiūrį. Bei renka tą liniją patvirtinančią informaciją, visą kitą atmesdami.

Kitas dalykas, jog Lietuvoje beveik nebeliko lietuviškos žiniasklaidos – didžioji dauguma yra užsienio įmonių nuosavybė, kurioms mūsų lietuviškieji interesai yra, hmm, švelniai tariant, žemiau plintuso. Jos parduos ir pirks viską, kas joms apsimokės. O mūsų lietuviai „žurnalistai“ kabutėse, joms padės tą padaryti, daugumoje atvejų net nesuprasdami ką gi iš tiesų daro.

Jų negalima kaltinti – iš tiesų jie turi šeimas, savo gyvenimus, kurių nenori griauti atimdami sau patiems pragyvenimo šaltinį vardan savo principų. Konformizmas dabar ypač madingas ir tai šių dienų realybė. Tie žmonės nemato kito kelio, kaip tik atidirbti šeimininkui už atlyginimą, net jei tas atliekamas darbas yra akivaizdžiai neteisingas ar klaidinantis visuomenę. Jie nerenka bendros informacijos – juos domina konkrečiai politiškai angažuota informacija. Kitos tiesiog neskelbs. Ir niekas už ją nemokės.

Čia buvo tik lyriškas nuokrypis, nes iš tiesų paveikslas kur kas niūresnis. Visuomenės dalis, kuri dar sugeba mąstyti ir matyti bei suprasti tai, kas vyksta, pamažu traukiasi į pogrindį. Jai darosi aišku, kad šiame valstybės vystymosi etape, „nepriklausoma, demokratinė ir turinti žodžio laisvę“ Lietuva, liko jau praeityje, jei kažkada dar buvo.

Žodžio ir minties laisvė jau pradedama cenzūruoti uždraudžiant tam tikras TV laidas, kanalus ar apskritai „priešišką propagandą“, nors didžiausias priešas Lietuvai šiandien yra jos pačios vadovybė. Ir būtent todėl ji bijo visko, kas demaskuoja jos veiklą, pradėdama nuo „priešiškų TV laidų“ draudimo ir užbaigs, kaip užbaigė visi totalitariniai režimai, uždrausdama viską, kas jai netinka ir kelia pavojų.

Ir štai tada, ateis tas metas, kai visuomenė neapsikentusi visų šių prieš ją nukreiptų procesų, ir nerasdama legalių, jai įstatymo suteiktų išeičių nuo viso to išsivaduoti, imsis tų priemonių, kurias jai, kaip valstybės suverenui suteikė ji sau pati. Tai yra absoliučiai visų priemonių,kurias laikys esant reikalingomis.. ir jos nebus neteisėtos – kadangi visa teisė kyla iš tautos ir visuomenės, sukūrusios ir išlaikančios savo valstybę. Ką šiandien atrodo pamiršo laikinai tą valstybę valdantieji.

Tada ši teisė pasireikš beapeliaciniu sprendimu, kurio nebebus įmanoma atšaukti ar apskųsti – ir nepavydžiu tiems, į ką visa tai bus nukreipta.

Tačiau iki tol dar reikės prieiti, dar yra kur spausti valstybės maitintojus ir jos kūrėjus. Jie dar turi kantrybės ir tikėjimo geresne ateitimi. Tačiau dvasinis išsivadavimas gali prasidėti jau dabar. Ir kiekvienas (-iena) gali tą pradėti daryti tuojau pat, nedelsiant.

Tereikia tiesiai šviesiai kalbėti kas mums patinka, nebijoti to parodyti, kaip ir to, kas nepatinka. Tiesiog vadinti dalykus tikrais vardais, nebijant už tai seksiančių pasekmių. Kurių beje gali ir nebūti. Ir daryti tai, kas patinka ir ko norisi.

Būti drąsiems, tačiau nebūti chamais. Nebūtina nusileist iki lygmens tų, kurie kabina kitiems etiketes ar sugeba išsakyt visą mintį vien necenzūriniais žodžiais. Tokių, kaip „ramanauskai“ ar panašaus mentaliteto tipų epocha trunka neilgai – jie nieko nekuria, todėl palyginti greitai nusibosta su savo šiukšlių dėžės lygmens bagažu ir visa leksika, kurią kiekvienas kultūringas žmogus pavadins paprastais keiksmais.

Ir reikia visada prisiminti svarbų dalyką – jei mes užleidžiame savo informacinę erdvę, nutylėdami, neišsakydami savo pozicijos ar negindami puolamo už savo įsitikinimus žmogaus – mes žingsnis po žingsnio atiduodame tai, kas mums svarbu ir brangu tiems, kas sugeba ryžtingiau ginti savo, tegu ir neteisingas (mūsų požiūriu) tiesas. Dauguma dalykų šiandien sprendžiasi virtualioje erdvėje – kai tą suprasime – pamatysime jog trauktis nėra kur. Mes galime arba visi sutelktai ginti savo išpažįstamas vertybes, arba pasiduoti, ir (kas baisiausia) savo pačių akyse virsti šiukšle, nors aplinkiniai to gal ir nepastebės. Ir dar.. pastaba: nesistenkime paversti priešais tų, kurie gali tapti (net jei dabar dar ir nėra) mūsų draugais.

Prašau jūsų visų – išlikime žmonėmis.

Blogis nestabdomas dauginasi, o tas, kas mato jį vykstant ir jo nestabdo – tampa bendrininku.

Arvydas Daunys

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 14

  1. Dovydas says:

    Blogis nestabdomas dauginasi….. Man atrodo, kad gerų žmonių yra tikrai daug daugiau, tačiau, kaip ir paminėta – blogiukai arba kvailiai su inicityva nesibodi, o ir dar labai noriai reiškiasi…. Vienintelė išeitis iš tokios situacijos turėtų būti – geri žmones neturi daugiau tylėti. Dar daugiau – jie privalo aktyviai reikštis. Aktyviai, tai nebūtinai piktai. Kaip dalis čia komentuojančių…. Pykti galime nebent ant savęs, nes piktas žodis nesigirdi ir nerezonuoja mūsų sąmonėje…… Pyktis atvesti gali tik į akligatvį…..

  2. Simas Simaitis says:

    Yra toks rusiškas išsireiškimas „круговая порука“. Tai toks kovos būdas mūšio lauke, kai kaunamasi tryse, penkiese, septyniese ir t.t. Priekyje stovi „meistras“, patyręs karys, visi kiti stovi ratu, veidais į įšorę, gindami vienas kito užnugarį. Pagal tą patį principą galimas ir diskusijos vyksmas, savos nuomonės požiūrio gynimas. Vedantysis pradeda pokalbį su oponentu, kiti klausosi ir mėgina pavaduoti kalbantyjį, jei tas nebeturi argumentų arba pradeda karščiuotis, tada jis pasitraukia į antrą planą ir pradeda kitas, klausęsis pokalbio eigą ir galintis pridėti savo naujus argumentus į diskusiją. Taip dauguma, nepriverstinai, visada gali  „nurungti“ vieną ar kelisbe pykčio, argumentais. Tai yra susiję su taip vadinamu „psichologiniu laiku“. 
    Tuo noriu pasakyti, kad savo požiūrį į esamus įvykius ir nuomonės išsakymą reikia ir būtina išsakyti ne pavieniui, o drauge. Tas duoda pasitikėjimo, draugo ar bendraminčio peties jausmą, o tam reikia vienytis, ieškoti tokių bendraminčių, bendrauti ne virtualiai, o gyvai, tuomet keisis ir situacijos mątymas, taip galima
     kažką ir konkretaus nuveikti. 

  3. Mindaugas says:

    Taip, geras straipsnis. Nuo savęs norėčiau pridurti, daugumoje forumų esu vadinamas „koloradu“, „vatniku“, „bolševiku“ ir t.t. Vienas veikėjas daug kartų grąsino nudirti mano raudoną skūrą. Tai tik sustiprina mano ryžtą kritikuoti ir demaskuoti esamą kapitalistinę santvarką.

  4. Tomas T. says:

    Mano nuomone, abi pusės, t.y. tiek „teisingieji“, tiek „neteisingieji“, yra nei absoliučiai teisūs, nei absoliučiai neteisūs. Tiesa – subjektyvus dalykas. Taigi nei „vatnikai“, nei „megztos beretės“ nėra užgrobusios tiesos monopolio.

    Geriausia kaip prie Stalino –  dvi nuomonės: mano ir neteisinga. :D  

  5. Inga says:

    Jau kuris laikas (gal kokį mėnesį) skaitau straipsnius šioje svetainėje, po šio, nebegaliu daugiau tylėti, todėl noriu nuoširdžiai padėkoti Jums – straipsnius  rašantiems ir kartais net juos komentuojantiems už tai, kad esate. Ačiū Sarmatui.

  6. Ec says:

    Taip, reikia būti drąsesniems. Geras straipsnis

  7. Gojus says:

    Nu o man darbe prakalbus apie Kijevo chuntą ar JAV gruobuonis ir žudikus, mane kaip mat išdrėbtų, kap musę iš barščių….

  8. Mynde says:

    Visų pirma, ačiū už puikų straipsnį.
    Stebint, kas vyksta aplink, kyla įdomių minčių apie tokį staigų virsmą, kai dar vakar įvairiais klausimais labai skirtingas ar net nesutaikomas pozicijas užėmusios politinės jėgos arba MIP staiga, lyg mostelėjus lazdele, ėmė reikštis vos ne unisonu. Kas ta lazdele mostelėjo, kas turi tokių galių visus įbauginti/nupirkti/dar kažkaip paveikti? Kitas nerimą keliantis dalykas – dalies visuomenės, ypač jaunesnės, nusiteikimas ir pasidavimas masinei psichozei. Paradoksalu, kad „homo sovietikai“ po 50 „priepaudos“ metų visi kaip vienas sustojo į Baltijos kelią ir prieš tankus Sausio 13. Kiek iš dabartinės „nepriklausomos Lietuvos“ kartos tą pakartotų, jei niekas nepasiūlytų pigesnio alaus ir čipsų? Kažkaip nugara jaučiu, kad ne dauguma. Ir nejučia peršasi mintis, kad nelabai lietuvių tauta priaugusi gyventi nepriklausomoje valstybėje – tą įrodžiusi 1940 ir įrodinėjanti dabar.

  9. PP says:

    Tomui T.

    Nevaryk čia demagogijos. Yra viena teisinga nuomonė. Vakarai ir jų pakalikai Lietuvoje daugiau meluoja nei sako tiesą.

  10. Dovydas says:

    Ir nejučia peršasi mintis, kad nelabai lietuvių tauta priaugusi gyventi nepriklausomoje valstybėje ……

    Mynde, kiekvienas apie kitus galvoja pagal savo sugedimo laipsnį. Prieš sausio 13d. niekas savęs nematavo ir nesvėrė pagal patriotizmo skalę….. Darė viską , kas darėsi…. Taigi…..

  11. Mynde says:

    Dovydai, tai kas darėsi tada – dabar nesidarytų (čia IMHO). Todėl ir teigiu, kad mums nepriklausomybė – kaip saldainis, kurį kažkas davė ir bet kada panorėjęs atimtų. Vysta jau nebe slinkimas – šuoliavimas link diktatūros, o ar kas bent cyptelna? Aišku, dar reikia susitarti, kuo laikysim nepriklausomybę – jei galimybę vogti ES fondus mainais į suverenumo atsisakymą – tada mums nėra apie ką diskutuoti.

  12. viga says:

    Dabar pas mus dvigubi standartai-Donbaso sukileliai nusikalteliai,-sirijoos sukileliai dydviriai.Donbasa musu paparaciai keikia kasdien,o apie sirijos sukilelius nieko.Ginklai is rusijos i donbasa blogai,ginklai is amerikos i sirija gerai.Laisvos spaudos kaip ir neliko.Nors jus normalius straipsnius rasot.

  13. Tomas T. says:

    „Nevaryk čia demagogijos. Yra viena teisinga nuomonė.“ 

    Kaip draugas Stalinas, t.y. PP’as pasakys, taip ir bus. Tvarka turi būti. :D :D

  14. PP says:

    Ir ji -tvarka ir tiesa – bet kokiu atveju yra. Tik klausimas, kokios jos. Vakarų melas, paverstas tiesa ir totalitarizmas, užmaskuotas demokratija? Ačiū, nereikia.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top