Arvydas Daunys. Išgyventi ar sugriauti viską, kas dar liko aplink?

2023, 15 kovo, 18:38 | kategorija LPT | 1 atsiliepimas | peržiūrų 540 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Pirmą kartą šis straipsnis paskelbtas 2022-02-21

Perskaičiau straipsnį, neblogai atspindintį ir paaiškinantį tai, kas vyksta pasaulyje pastaraisiais metais. Ne pirmus ir ne antrus metus – pasaulio politikos vystymosi tendencijas. Įdedu išverstą medžiagą su žemiau po juo esančiomis savo mintimis:

Nyderlandų mokslininkai iš Groningeno universiteto įvertino galimą žalą aplinkai dėl augančio gyvenimo lygio neturtingose ​​šalyse. Jų nuomone, panaikinus pasaulinį skurdą anglies dvideginio išmetimo lygis padidės tik nežymiai – bet tik tuo atveju, jei skurstančiųjų pajamos padidės ne per daug.

Pagal JT standartus, „ypatingo skurdo“ sąvoka apima žmones, kurie pragyvenimui išleidžia mažiau nei 1,9 dolerio per dieną (apie 1,5 eur). Atitinkamai, jei kiekvienam šeimos nariui per dieną tenka mažiau nei ši suma, šeima taip pat patenka į šią kategoriją.

Daugiau nei milijardas žmonių gyvena didžiuliame skurde, dauguma jų Afrikoje ir Pietų Azijoje. Šiose skurdžiausiose šalyse anglies dvideginio išmetimas yra žemiausias. Apskaičiuota, kad 1% turtingiausių šalių išmeta 75 kartus daugiau anglies dvideginio nei 50% neturtingiausių šalių kartu paėmus.

Mokslininkai užsibrėžė tikslą suskaičiuoti, kaip pasikeistų ekologinė situacija, jei milijardas žmonių, dabar esančių žemiau skurdo ribos, padidins savo pajamas iki priimtino lygio. Kaip paaiškėjo, šiek tiek padidėjus jų pajamoms, anglies dvideginio emisija padidėtų tik 1 proc.

Tuo pačiu metu, jei padidės neturtingų, bet nesančių žemiau skurdo ribos žmonių, išleidžiančių ne daugiau kaip 5,5 dolerius vienam asmeniui per dieną pajamos, anglies dvideginio emisija padidės 18 proc. Aplinkosaugos aktyvistų požiūriu tai jau nerimą keliantis rodiklis.

Mano mintys

Panašu, jog pasaulyje intensyviai dirbama, kad būtent gaunančių vidutines pajamas žmonių skaičius sparčiai mažėtų – juk jų ir yra daugiausia. Tam pajungtos pandemijos (kovydas, paukščių gripas, afrikinis kiaulių maras ir kt.), verslą žlugdantys sprendimai (izoliacija, darbo laiko trumpinimas, aptarnaujamų žmonių skaičiaus mažinimas, Lietuvoje net konfliktai su kitomis šalimis ir kt).

Taip pat grynųjų pinigų skaitmenizavimas (daugelyje pasaulio šalių įvedama skaitmeninė valiuta, esą rūpinantis žmonėmis) ir apmokėjimo grynaisiais sumų lubų kontrolė, klimato kaitos draudimai, susiję su taršos kvotomis, draudimai naudoti anglį, naftos produktus, dujas ir kitas gamtines priemones energijai gauti.

Vietoj to siūlomos, esą ekologiškos priemonės teršia ne ką mažiau, tik kitais būdais – elektriniai automobiliai savo gamyba ir akumuliatorių utilizavimu bei pačia elektros energijos gamyba aplinką teršia ne ką mažiau, tai jau apskaičiuota, tačiau, kaip ir kovydo atveju to nenori girdėti oficialų naratyvą stumiančios institucijos. Mat kovoje su „klimato kaita” turtingosios šalys nori išsaugoti savo gamybinius pajėgumus, kurie ir sudaro jų ekonomikų pagrindą ir tuo pačiu uždrausti neturtingų šalių ekonomikų augimą – mat tokiu atveju „nedidės tarša”.

Todėl stengiamasi sugriauti viso pasaulio smulkesnių ir nesavarankiškų šalių ekonomikas, kad jose įsigalėtų globalus kapitalas, perimdamas jų rinkas ir trūkstamą darbo jėgą, tuo pačiu stengiantis mažinti tos darbo jėgos poreikį visuotine robotizacija. Žinoma, ateis ir didesnių šalių eilė, nes globaliame pasaulyje viskas susiję – jei viena šalis praras galimybes pirkti kaip anksčiau – tai kita negalės ir parduoti kaip anksčiau – nesant paklausos smuks gamyba.

Galima neabejoti, jog per artimiausią dešimtmetį daugelyje šalių bus įvesta skaitmeninė valiuta ir universaliosios bazinės pajamos, žadinant žmonių tingumą dirbti ir tuo pačiu mažinant jų poreikius. Per visuotines vakcinacijas bus slopinama populiacijos augimo galimybė, įtakojant nevaisingumo atvejų augimą ir gimstamumo mažėjimą.

Kalbant apie bazines pajamas, jau pasirodė prielaidos, kad jas išleisti bus galima tik konkrečioms prekių grupėms, jų negalima bus sutaupyti – neišleidai per mėnesį – bus nurašyta ir t.t. ir pan. Bet užtai galėsi nedirbti, užsiimti kuo nori (ką leidžia pajamos), tačiau neturėsi jokios nuosavybės, nes bazinės pajamos neleis nieko įsigyti išskyrus aprangą, maistą, gėrimus ir pramogų priemones. Negali sutaupyti – negali ir investuoti – nei į darbo priemones, nei į nekilnojamą turtą, nei į kažkokį verslą.

Gyveni ta diena. Kaip drugelis.

Ir link to sparčiai einama – Kinijoje prie skaitmeninio juanio programos jau prijungta daugiau nei 260 milijonų žmonių, ir tas skaičius nuolat auga.

O Vakarai seka Kinijos pėdomis, nors viešai rodoma, jog jie yra konkurentai geopolitinėje erdvėje. Panašiau, jog tai šachmatų lentoje stumdomos figūros, kurių paskirtis pasiekti pergalę einant užsibrėžto tikslo link, net jei išoriškai tai ir atrodo kaip konfrontacija ar kurios nors iš pusių pralaimėjimas. Kai nuperki visas partijas – tau jokio skirtumo kuri iš jų laimės rinkimus..

Žmonės šiame žaidime tik darbo jėgos resursas, kurio poreikis šiandien sparčiai krenta augant skaitmenizacijai ir suvokimui, kad visuotinė gerovė – tai peilis planetai. Todėl tą resursą reikia sparčiai mažinti, kaip ir jo suvartojamos produkcijos kiekį.

Nelikus planetos – neliks nieko, todėl turintys galią šiandien siekia ją išgelbėti tais būdais, kurie jiems prieinami.

Atsimenate Klauso Švabo išsireiškimą „Neturėsite nieko ir būsite laimingi”? – tai apie mus. Ir tai ne fantazija. Mes tampame parazitais Žemės kūne, kuriais bandoma atsikratyti daugeliui jau žinomais ar bent numanomais būdais.

Vyriausybės skatina vartojimą (kaip ekonomikos augimo priemonę), visi reikalauja atlyginimų augimo, kurį stabdo bankų veikos pasekmė – infliacija, auginama gamyba, Žemės resursų švaistymas, tarša, net nežiūrint į tai, jog akivaizdžiai matosi ėjimas prie ekologinio bankroto.

Viešai kalbama apie taršos mažinimą, o realiai prekiaujama taršos leidimais – jei tu neturi tokios pramonės, kad sunaudotum visus leidimus pats – tu gali parduoti juos tiems, kas teršia daugiau.

Ir kad tą suvokiančių būtų kuo mažiau – vykdoma visuomenės debilizacija, pasitikrinant jos lygį tokiais valdžių sprendimais, kaip homoseksualų santuokos, vyrų virtimo moterimis ir atvirkščiai pripažinimas,  75 lyčių įteisinimu, vaikų iš tėvų atiminėjimu ir pan. Jei visuomenė visam tam nebesipriešina – reiškia ji jau pasiekė tokį lygį, kuris leidžia imtis sekančių žingsnių – tokių kaip pinigų kontrolės atėmimas – panaikinus grynuosius pinigus ir perduodant tą kontrolę bankams, kuriuos valdo privačios struktūros, vėliau pirksiančios politikus, kad būtų priimami joms palankūs sprendimai.

Sakysite sąmokslo teorijos? Mano kuklia nuomone aš dar nepasakiau nė dešimtadalio iš to, kas mūsų laukia ateityje.

Ir visam tam pasiekti trukdo tik dar tebesilaikanti visuomenės dalis, suvokianti link kur yra vedama.

Todėl ta visuomenė ir skaldoma visais įmanomais būdais. Pastaruoju metu iš vidaus.

Kadangi pasitikėjimas valdžios struktūromis, spauda ir įstatymų leidėjais yra smukęs į istorines žemumas – pasitelkiami griovėjai iš pačios visuomenės tarpo – amžinai nepatenkinti tuo, kaip vyksta opoziciniai procesai, įsižeidę dėl to, kad su jais nesitariama kaip ką daryti – juk jie tokie išskirtiniai, taip pat turintys ambicingų svajonių užimt visuomenės opozicijos lyderio vietą, nors pirmiausia lyderio savybė – tai telkti apie save ir sugyventi su visais, o ne nuo visų atsiriboti, skaldyti ir tik žodžiais kviesti vienybei.

Neturintys organizacinių sugebėjimų ir platesnio suvokimo – tie veikėjai, esą skelbdami tiesą – iš tiesų savo vidumi yra tik griaunamoji jėga – nesukūrę nieko, išskyrus destrukciją apie save, nesugebantys pritapti nė prie vienos grupės, o pritapę neužilgo su ja išsiskiriantys, visada vieni ir visada be galo teisūs. Pasiteisina – neinu į kompromisus su savo sąžine ir sakau viską į akis. Apie kitus. Apie save kukliai tyli ir į veidrodį žiūri retai.

Visa tai tapo kasdienybe, iš kurios išbristi jau sudėtinga – ji įtraukia į nuolatines tarpusavio kovas kaip į pelkę, pamirštant pagrindinį gamtos duotą instinktą – gyventi ir išgyventi.

Tokioje kasdienybėje pagrindiniu tikslu tampa vienas – sutriuškinti priešą net tuo atveju, jei jis daro viską, kad išgyventum tu pats.

Asmeninė trumpalaikė pergalė tampa tikslu Nr.1 ir dėl jos aukojama viskas – draugystė, bendražygiai ir kažkuria prasme net artimųjų ateitis, nes pralaimėjus visuomenei – pralaimės visi, o asmeninės pergalės taps Pyro pergalėmis neatnešančioms jokio džiaugsmo ir vilties į geresnę ateitį.

Turėtume kažkaip nugalėti šią savižudišką fantasmagorišką idėją – kolektyvinę savižudybę.

Suvokti, kurie žingsniai yra teisingi, o kurie destruktyvūs ir griaunantys, ir tuo pačiu susilaikyti nuo jų.

Vieno recepto visiems – nėra, tačiau pradžiai užteks bent noro susivaldyti, nekenkti.

 

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Naujienos iš interneto