Daržas be kastuvo, vandens ir trąšų

2011, kovo 17, 21:19 | kategorija Alternatyva | 24 komentarai | peržiūrų 16 121 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Paveikslėlis„Mes augalais nesirūpiname, mes rūpinamės dirvožemio gyvų organizmų bendrija, o ana jau tikrai žino, ko reikia mūsų bulvėms ar burokėliams“, — sako kaunietis Saulius Jasionis, sparčiai populiarėjančios Lietuvoje Gamtinės žemdirbystės pradininkas.

Agronomas be diplomo griauna visus tradicinės daržininkystės stereotipus ir kviečia ūkininkauti ne pagal agronomų, o Kūrėjo sutvertą planą, kai nereikia daržų nei kasti, nei tręšti, nei laistyti, nei išsijuosus ravėti, bet džiaugtis gausiu ir sveiku derliumi.

Mintis atėjo iš Rusijos

Saulius Jasionis neslepia, kad pirmąjį postūmį daržininkauti natūraliai prieš septyneris-aštuoneris metus gavęs iš rusų agronomo Nikolajaus Kurdiumovo: pirmiausiai skaitęs straipsnius internete, vėliau pats ėmėsi jo knygų vertimo.

Sauliui, turinčiam nebaigtą agronomo išsilavinimą, ir, anot jo paties, ačiū Dievui, neturinčiam diplomo, N. Kurdiumovo mintys ir patiko, ir kėlė abejonių. Vis dėlto kartu su žmona po truputį pradėjo keisti savo daržą natūraliosios daržininkystės link ir užmezgė kontaktų su bendraminčiais Rusijoje, mat tuo metu tokių idėjų nebuvo nei Lietuvoje, nei Amerikoje.

Kai atsirado daugiau ryšių ir patirties, Saulius sako pamatęs, kad N. Kurdiumovas pilnai viso reikalo neatskleidžia, o gal ir nesupranta, tad idėją ėmė tobulinti toliau, remdamasis savo žiniomis ir patirtimi.

Sauliui Jasioniui teko sugalvoti ir „Gamtinės žemdirbystės“ terminą, nors, anot jo paties, jis yra nevykęs. Iš tiesų čia vyksta ne žemės dirbimo, o dirvodaros procesas — šio judėjimo šalininkai žemės nedirba jokiais įrankiais. Bet…terminas jau prigijo, tad keisti nebėra prasmės.

Žinios — niekas, reikia pajautimo…

„Visos gamtinės žemdirbystės žinios ateina iš stebėjimo, knygos nieko neduoda — jums tik truputį į kitą pusę pradės virsti sąmonė. Bet palaipsniui turi ateiti supratimas, gal net pajautimas, kaip, kas, kada yra gerai, — sako S. Jasionis.

Saulius juokiasi — diplomo čia iš tiesų nereikia. Kai į jo paskaitas ir seminarus ateina diplomuoti agronomai, jie sutrikę klausia: tai ką, visas mokslas perniek?

Anot Sauliaus, iš tikrųjų klasikinės agronomijos mokslo sistema paremta idėja, kad agronomija būtų naudinga ne žemei, ne žmogui, o valstybei. Nė vienas agronomas neišsiverčia be resursų iš šalies: reikia pirkti trąšų, pesticidų, kyla amžinos problemos, vyksta amžina kova su savo pačių klaidomis.

Matyt todėl, tikina pašnekovas, niekur rimtesnėse valstybinėse struktūrose nepavyksta išpopuliarinti natūralių agrotechnikų, kurios nieko nereikalauja, kurioms nereikia nieko pirkti. „Mes neturime jokių augalų ligų, kolorado vabalo, mums nereikia nieko nei purkšti, nei rinkti, tai kam mes valstybei reikalingi?“, — retoriškai klausia S. Jasionis.

Pagrindiniai principai

Natūrali gamtinė žemdirbystė nuo klasikinės skiriasi dviem pagrindiniais principais.

Pirmasis principas — žemė nedirbama niekaip ir niekada jokiais įrankiais. Saulius paaiškina, kad naudojasi tvarka, sutverta gamtoje, o gamtoje žemės nedirba niekas, išskyrus tam tikrus organizmus, sliekus, lervas, kurmius, kurie žemę rausia, puikiai gyvena ir žmogui čia kištis nereikia.

Antrasis, bene svarbiausias principas — gamtoje niekur nėra plikos žemės, tik dykumoje. Žemė natūraliai niekada nemato saulės. Tad, jeigu turime išpuoselėtą, išravėtą daržą, mes sudarome jam laistomos dykumos sąlygas.

Natūrali, bet intensyvesnė, nei gamtiška

Tačiau tai nereiškia, kad natūrali ar gamtinė žemdirbystė kviečia auginti miško ar pievos sąlygomis. Norint gauti intensyvesnį derlių, sako Saulius, reikia sudaryti gamtiškas, bet intensyvesnes nei natūralioje gamtoje sąlygas.

„Tradicinėje žemdirbystėje augalams mitybos taisykles nustato agronomai, o mes perimame taisykles iš gamtos ir jas darže suintensyviname — taip gauname artimą gamtinei kokybę ir daug didesnį derlių, negu būtų gamtoje“, — sako S. Jasionis.

Augalų mitybos principas

Anot pašnekovo, įprasta, kad žmogus, auginantis bulves ar burokėlius, žino, kad žemei reikia azoto, kalio, fosforo, kitas galvoja, kad mėšlo. Tačiau iš tikrųjų azoto procentas sudaro apie 15 procentų augalo mityboje, o mineralinės medžiagos — tik apie 7 procentus. Liūto dalį (apie 70 procentų) augalo mityboje sudaro anglies dvideginis.

Tačiau niekas apie tai nekalba — gal dėlto, spėja Saulius, kad anglies dvideginio neparduosi?

Taigi, tęsia S. Jasionis, natūraliai augalai labiausiai prisitaikę maitintis anglies dvideginiu, kuris atsiranda, kai negyvą augalinę organiką dirvos paviršiuje skaido didžiulė masė bakterijų, įkvepiančių deguonį, o iškvepiančių anglies dvideginį.

Derlingose stepėse, pateikia pavyzdį Saulius, bakterijų masė vienam hektarui yra 10-20 tonų, tai yra 1-2 kilogramai kvadratiniame metre.

Jų iškvepiamas anglies dvideginis yra sunkesnis už orą ir leidžiasi po aukštos žolės ar miško paklote (būtent čia CO2 koncentracija yra pati didžiausia), taip augalai jo gauna ištirpusio vandenyje, taip jie yra maitinami, tokio principo laikosi ir gamtinė žemdirbystė.

Rūpinkimės ne augalais, o bakterijomis

Paklotės funkciją daržuose atlieka mulčias. S. Jasionis akcentuoja, kad mulčiuojama yra ne dėl grožio, ne dėl to, kad neaugtų piktžolės ar kad laikytųsi drėgmė. Bet dėl to, kad mulčias — pagrindinis maisto šaltinis, tiesa, ne augalams, o visam dirvos mikropasauliui.

„Augalų derlingumas mūsų žemdirbystėje yra šalutinis produktas, mes augalais nesirūpiname, mes rūpinamės dirvožemio gyvų organizmų bendrija, o ji jau pasirūpina augalais“, — dėsto pagrindinį principą S. Jasionis.

Saulius juokiasi, kad visą laiką mums norisi būti protingesniais už tą, kuris viską sutvėrė.

Augalai, bakterijos, grybeliai evoliuciškai greta vienas kito gyveno ir vieni kitiems tarnavo milijardus metų. Pirmieji gamina gliukozę — pagrindinę medžiagą, be kurios gyvybė žemėje neįmanoma, o visi kiti organizmai stengiasi augalams padėti, būti naudingais, kad tik gautų mainais cukrelio. Taip susikūrė ištisos bendrijos, simbiozės, rizosferos, ant šaknų gyvenančios bakterijos, grybeliai, kurie su augalu susigyveno ir jam kaip įmanydami padeda. „Ir staiga mes geriau žinome, ko augalui reikia. Tai anie geriau žino. Tad anais rūpinkimės, o anie jau tikrai žino, ko reikia mūsų bulvėms ar burokėliams“, — sako pašnekovas.

Trys pagrindinės sąlygos

Anot S. Jasionio, yra trys pagrindinės sąlygos, kad darže ar sode būtų geras gyvenimas dirvos bendruomenei. Tai maistas (šiuo atveju mulčias), optimali drėgmė fermentams (fermentai sklinda tik vandenyje) ir laisvas deguonies priėjimas.

„Vadinasi, mūsų užduotis yra darže ar sode sukurti tokią paklotę, po kuria visą laiką būtų drėgna, per ją laisvai patektų oras, ir kad tai niekada nesibaigtų“, — atskleidžia gamtinės žemdirbystės esmę pašnekovas.

To pasiekti galima daržus ir lysves mulčiuojant ir taip sukuriant paklotę. Mulčias gali būti įvairiausias: žolės šienas, šiaudai, pjuvenos, medžių lapai, lukštai, kankorėžių kevalai.

Tačiau reikia žinoti, kad skirtingas mulčias yra skirtingai bakterijų virškinamas: pavyzdžiui, jauna žolė bus suvirškinama lengviau už pjuvenas ar šiaudus.

Pirmieji žingsniai

Pereiti nuo tradicinės prie gamtinės žemdirbystės, nuramina Saulius, nėra sudėtinga. „Jei jūs iki šiol turėjote daržą ir tradiciškai auginote daržoves, tai pavasarį darykite viską tą patį, kaip iki šiol. Jei lysves kasdavote, tai kaskite, sėkite, sodinkite. Kai pradės viskas dygti, tarpueilius mulčiuokite“, — pataria S. Jasionis.

Tik bėda ta, kad niekas jums tiksliai nenurodys, kiek centimetrų, kokio mulčio ir kaip dažnai mulčiuoti. Čia prasideda niuansai. Mulčiuoti, pataria Saulius, reikia tokiu storiu, kad apačia niekada neišdžiūtų ir kad visą laiką lengvai praeitų oras: smulkios tankesnės žolės dėsime ploniau, pjautos dalgiu — storiau.

Mulčias turi būti purus. „Jei su žoliapjove nupjaunate veją ir gaunate košę, ji greitai apačioje pradės pūti ir rūgti — tokios žolės galime dėti kokius 4-5 centimetrus, kai sluoksnis pradžiuvo, vėl dedame ant viršaus“, — mulčias, perspėja S. Jasionis, neturi rūgti, pūti, kaisti — jis turi būti lengva medžiaga.

Geriausia pradėti pašnekovas siūlytų ne nuo vejapjove, o nuo dalgiu pjautos žolės — kokio storio pradalgė gerai džiūsta, tokio storio mulčio sluoksnį rekomenduojama kloti.

Mulčio sluoksnis visą sezoną turėtų būti toks pat. Saulius sako pats pasižiūrintis mulčią kas dvi— tris savaites. Jei deda stagarus, užtenka ir mėnesiui, smulkesnė žolė „susivalganti“ greičiau.

Mulčiu dengiama pati lysvė, tarplysvius galime mulčiuoti, galime ne. O piktžolės?

„Piktžolės mums neegzistuoja. Tai nereiškia, kad mes nerauname žolių, kurios mums trukdo. Piktžolės gali pakenkti daržovėms tiek, kiek jos užstoja joms šviesą. Kadangi dirvai duodame paprastai daugiau, negu iš jos paimame, tad maisto užtenka visiems, nėra čia tragedijos“, — paaiškina S. Jasionis.

O kadangi po mulčiu visą laiką yra šlapia — nesvarbu, kokia vasara bebūtų — tokio daržo laistyti nereikia.

Nijolė KOSKIENĖ, “Šiaulių kraštas”

KLAUSIMAS: „Jei matome, kad natūraliai miške viskas auga gerai, o darže kažkodėl pas mus natūraliai nelabai kas augtų, reikia stebėti ir daryti išvadas, kuo miškas skiriasi nuo daržo. Kai tą dalyką perpranti, tada pradeda viskas augti”, – sako gamtinės žemdirbystės pradininkas Lietuvoje Saulius Jasionis.

TAISYKLĖS: „Tradicinėje žemdirbystėje augalams mitybos taisykles nustato agronomai, o mes perimame taisykles iš gamtos ir jas darže suintensyviname – taip gauname artimą gamtinei kokybę ir daug didesnį derlių, negu būtų gamtoje”, – sako S. Jasionis. (Jono TAMULIO nuotr.)

DARŽAS: S. Jasionio darže bulvės augo nelaistomos, netręšiamos, neravimos ir ant nepuolamos kolorado vabalo. (S. Jasionio archyvo nuotr.)
paveikslėlispaveikslėlis

_______________________________________________________________________________________

šaltinis: gerazemdirbyste.lt

O čia vieno mūsų skaitytojo Leonido daržo nuotraukos – viskas išauginta straipsnyje aprašytu būdu.

paveikslėlis paveikslėlispaveikslėlispaveikslėlispaveikslėlispaveikslėlispaveikslėlis

paveikslėlis paveikslėlis paveikslėlis paveikslėlis paveikslėlispaveikslėlis paveikslėlis paveikslėlispaveikslėlis

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 24

  1. Mindaugas says:

    Su nerimu laukiu, ką apie tai pasakys p. Titnagas
    🙂

  2. Kindziulis says:

    Bijai Titnago neik i mišką 😀

  3. vitoox says:

    O kur straipsnio pabaiga? Ideologija yra, sodinimo ir augimo procesai kaip ir taip – o kur rezultatas? Nes auginote, kad uzhaugtu derlius. Tai koks jis? ar ji galima butu KIEKYBISHKAI palyginti, tarkim, su lysvese sodinamu, meshlu patreshtu, ravimu ir kaupiamu bulviu derliumi?

  4. artas says:

    vitoox
    siūlau pasisodint ir išbandyt, arba blogiausiam atvejui paskaityti dar kartą, viskas parašyta 🙂
    P,S. yra nuoroda į svetainę, ten daugiau rasite.

  5. Kęstutis says:

    Na tiesiogiai žinau tokius novatorius dzūkijoje, kurių vaikai pas kaimynus slapčia ateina pavalgyti, gaila vaikų. Jei žmogus jau vaikus užaugino gali kavailiot kaip tik nori, bet bent jau vaikų nekankinkit. Tegu parašo kokį derlių gauną, kad augs viskas tai tikrai, bet derlius konkrečios kultūros bus kaip krapų ant asfalto…

  6. istrauka says:

    Pasak Sauliaus, tokios žemdirbystės praktika nėra didelė, Rusijoje ji žinoma dar tik apie 15 metų. Skelbiama, kad iš vieno kvadratinio metro prikasama dvidešimt kilogramų bulvių. Skamba nerealiai, tačiau manoma, kad tai nėra riba, nes kiekvienais metais derlingumas didėja.

  7. a.grumbinas says:

    čia objektiviausias atsakymas bus kai patys pabandysim.o dabar sakyt kad tipo „girdėjau,sake“ yra nesažininga

  8. Kęstutis says:

    Kad nekiltu abejonių, pamėginsiu ir aš savo sodyboje paeksperimentuoti. Galvoju pievoje pasodinti stiprius augalus, pvz. moliūgus ir arbūzus. Gal augs. Žinau tuos kurie mėgino bulves augint, derlius 0, pupelės nesudygo, morkų derlius tik lapeliai, agurkai iš daigų dar augo, bet silpnai. Va krapai auga gerai :).

  9. Romualdas K. says:

    Bulvių viename are galima užauginti nuo 300 iki 1000 kg. Kai tradiciniu būdu apie 100 kg.

  10. Rimvis says:

    truputėlį nenuosekliai čia viskas. juk be kastuvo tos pačios bulvės į žemę neįkiši. jei teisingai supratau, rudenį ir pavasarį sukasti žemę reikia. pasodinus, kai pradeda dygti, mulčiuoti. štai ir viskas. tiesa sakant, viskas logiška – mulčas tikrai gera trąša, purena žemę, palaiko drėgmę, ne taip auga žolės. tiesa, ravėti irgi manau reikia, bent jau didesnes žoles. kitaip tariant darbo vis viena reikia, nebus taip, kad rankų neprikiši.

  11. zoot says:

    Na jo visokių nuomonių čia yra. Pabandykime o po to stumkite kas auga kas neauga , bet jeigu augate ant afalto…. nei tradiciniu nei GŽ nieko nebus. Rusijoje sibire dar TSRS savo akimis mačiau kaip bulves ruskiai prie Amūro augina. Auga ir gerokai didesnės nei pas mus o tie žemės nedirba.

  12. Bronius says:

    Iveskite i youtube ar google pvz bulves siauduose ir viska pamatysite gyvai ir sodinima ir derliaus nuemima ,taip pat galite rasti daugiau informacijos rusiskai

  13. Jurgita says:

    Žinoma, kad parašyta nenuosekliai, nes autoriui labiau apsimoka, kad ateitumėt į jo seminarą 🙂

  14. Leonidas says:

    2011 pabandėme viską auginti tik mulčiuojant ir rezultatai nustebino. Bulves išdėliojome dirvos paviršiuje, „pamaloninome“ sauja pelenų prie kiekvienos, ant viršaus pernykštė žoliapjove pjauta žolė, vasaros eigoje vis ant viršaus dar šviežios žolės. Šįmet bandysiu dar lapais mulčiuoti. Vaikai pirmą vasarą pajuto atostogas – ravėti nebereikia!!!! Bulvės didelės, švarios. Arbūzai kaip niekada – 7,5 kg svorio, pomidorai puikiausi, žodžiu, tik tokią žemdirbystę bepripažįstu. Pradėjau nuo N.Kurdiumovo, bet žiūriu, pas mus jau sava mokykla. Džiugu.

  15. Leonidas says:

    Tarp kitko, nufotografavau, bet nežinau, kaip čia nuotraukas patalpinti. O skeptiški komentarai tai visai be reikalo.

  16. artas says:

    Leonidui:
    Parašykite į čia http://www.sarmatas.lt/kontaktai/ ir susitarsime dėl jūsų foto įkėlimo.
    Kol kas neturime jūsų el-pašto adreso.
    Dėkoju.

  17. Leonidas says:

    Niekaip neišsisiunčia per jūsų nurodytą nuorodą

  18. artas says:

    Leonidai, per nuorodą savo el-pašto adresą reikėjo išsiųsti, arba tiesiog įrašyti jį tam skirtame langelyje, o apačioje suveskite duotą kodą, kuris skirtas atskirti programiniams robotams nuo žmonių.
    Nuotraukas jau atsiųstumėte atskirai – paštu.

  19. Lina says:

    Mano patirtis kukli – praėjusią vasarą pabandžiau porą lysvių mulčiuot, tiesiog pabandyt ir pažiūrėt kas gausis. Mulčiavau česnakus pjuvenomis, pomidorus ir baklažanus irgi pjuvenomis, o paskui žole ir viskuo iš daržo – nuroviau ridikėlius – klojau jų lapus, nuroviau salotas irgi dėjau… Kas dėl ravėjimo – tikrai nebereikia ravėt, užtenka išraut didžiąsias žoles ranka, žemė minkšta, lengvai raunas. Pomidorai sirgo miltlige taip pat, kaip ir nemulčiuoti, derėjo irgi taip pat, kaip ir kiti paprastai auginti.. O va česnakai nerealiai maži užaugo – gal kaltoss pjuvenos, nes tik vėliau paskaičiau, kad rūgština žemę, o česnakai nemėgsta rūgščios, o gal lietinga vasara kalta, nes ir drėgmės skaičiau, kad nemėgsta. Šįmet mulčiuosiu toliau kiek užteks mulčo, nes daugiausiai yra nupjautos žolės, kitokio nelabai bus. Bent gražiai atrodo ir ravėt nereikia. Ar taip ar taip žolė verčiama į komposto krūvą, tai bent naudos šiokios tokios bus.

  20. Joana says:

    jau keleta metu nekasu daržo, viska, ka įmanoma mulčiuoju. Tikrai nenusivyliau. Atvirkščiai, žemė pagerejo akivaizdžiai, raveti nereikia. Tik reikia atsirinkti, ka ir kaip mulčiuoti. Bet šito jums niekas nepapasakos. Reikia stebeti pačiam. Veininteliai, kam nepatiko mulčiavimas, tai buvo svogunai. Juos reikia mulciuoti is pavasario, veliau mulcias turi buti labai plonas arba tik tarpueiliuose, nes buna mazesnes galvos. Siaip visos kitos darzoves auga kaip ant mieliu.

  21. Leonidas says:

    Sveiki,
    jau kelinti metai auginu šia metodika(mano daržo nuotraukos aukščiau) ir nė karto nenusivyliau. Esmė: pasodinu vienas per kelis kartus, jokios įtampos ir nuovargio, kuris būdavo sodinant vagose( kurias padarydavo traktorius, viską išdramblodamas), užverčiant grėbliu. Augimo metu beveik neravime, neatvagojame ar kaip kitaip nevargstame. Koloradas šiek tiek puola židiniais 5-7 kelmai iš kelių šimtų kelmų. Bulvės sodinamos gana tankiai, išlošiant kiekį vietos sąskaita. Auginu tris 30 metrų ežias po dvi eiles bulvių. Bulvės dedamos pražangiai, tręšiama tik sauja pelenų( todėl kai kurie draugai, kūrenantys malkomis, būna „įkinkyti“ rinkti per žiemą pelenus:))Derliaus nelyginau su kitais metodais išaugintu, bet pakankamai įspūdingas. Nukasėm tryse su vaikais per šiek daugiau nei valandą. Spręskit patys, kokia nauda iš to. Vieni žiūri į daržą ir kreiva burna klausia, kas čia gali užaugti, kiti jau ateina klausti, kaip ir ką konkrečiai darau.

  22. Rima says:

    aš taip pat kelis metus auginu taip bulves ir labai džiaugiuosi, labai gerai gaunasi

  23. Rugilė says:

    Na įdomiai čia, kad daržas be kastuvo ir trąšų. Gal reikės ir man taip pabandyti ką nors užauginti.

  24. jurginų svogūnėliai says:

    Žinoma, ekologiškos daržovės yra naudingesnės žmogaus sveikatai, tačiau nemanau, kad visiems pavyktų užauginti daržoves ar uogas neprikišus nė lašelio chemijos. Na, bet puiku, jei kažkam pavyksta.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top