Globali Elono Musko imperija tapo rimta problema Vašingtonui

2023, 25 kovo, 11:57 | kategorija Ideologija | 1 atsiliepimas | peržiūrų 144 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Elonas Muskas tapo tikra problema Baltiesiems rūmams, praneša „Bloomberg„. Didžiulė pasaulinė verslininko įtaka ir politinės sąjungos jau padarė jį beveik neliečiamu. J.Bideno administracijai gali tekti sugriauti Musko imperiją.

Kai Argentina Katare vykusiame pasaulio futbolo čempionate pasiekė triuškinančią pergalę prieš Prancūziją, „Tesla” vadovas ir „Twitter” savininkas Elonas Muskas stovėjo su vyno taure tribūnoje ir juokavo. Prie jo priėjo moteris ir paprašė nusifotografuoti su juo.

Jis šypsodamasis sutiko. Po to ji kažką jam pasakė ir išėjo. Visa tai galime sužinoti iš trumpo susitikimo vaizdo įrašo, kuris pasirodė „TikTok”.

Iš jo susidaro įspūdis, kad Muskas tos moters nepažinojo ir jai nieko nesakė. Tačiau kai jos nuotrauka su milijardieriumi paplito socialiniuose tinkluose, Bideno administracijos pareigūnai Vašingtone sunerimo.

Paaiškėjo, kad minėta moteris yra Naila Asker-zadeh, Rusijos žurnalistė ir laidų vedėja, dirbanti Kremliaus kontroliuojamoje televizijoje.

Prezidento Vladimiro Putino oponentai ją laiko viena pagrindinių jo propagandistų. Ir ji ką tik be vargo gavo prieigą prie žmogaus, kuris, be kita ko, vadovauja vienam svarbiausių JAV vyriausybės rangovų – kosminių aparatų bendrovei „SpaceX” – ir turi federalinių saugumo tarnybų išduotą leidimą dirbti su slapta informacija.

Nėra jokių požymių, kad gruodžio mėnesį įvykusiame trumpame Musko susitikime su Asker-zadeh būtų buvę ko nors nepageidaujamo. Tačiau, JAV pareigūnų požiūriu, jis iliustruoja su verslininku susijusias problemas.

Spalio mėnesį E. Muskas už 44 mlrd. dolerių nusipirko „Twitter” ir dabar valdo penkias įmones, veikiančias transporto, kosmoso, sveikatos priežiūros, telekomunikacijų ir socialinės žiniasklaidos sektoriuose. Visos jos vienaip ar kitaip persidengia su vyriausybe, todėl milijardierius įgyja neprilygstamą įtaką visame pasaulyje.

Tesla elektromobiliai yra prezidento Joe Bideno klimato darbotvarkės pagrindas. Bendrovė „SpaceX” padeda NASA agentūrai įgyvendinti jos užmojus pilotuojamų kosmoso tyrimų srityje, o „Starlink” tinklas – turbūt didžiausias pasaulyje privačių palydovų parkas – teikia Ukrainos kariuomenei gyvybiškai svarbias ryšių paslaugas.

Tačiau, būtent „Twitter” dėka Muskas, kuris pats save vadina „pagrindiniu tviteriu”, tampa tikru galvos skausmu Bideno administracijai.

Nuo tada, kai įsigijo bendrovę, E. Muskas atleido daugelį jos darbuotojų ir visiškai atsisakė bet kokio turinio moderavimo, leisdamas platformoje klestėti dezinformacijai – kartais net savo paties paskyroje, kuri turi beveik 132 mln. sekėjų.

Be to, Elonas Muskas tampa vis artimesnis respublikonams, teigiantiems, kad nukentėjo nuo didžiųjų technologijų bendrovių ir demokratų, ir atvirai remia J. Bideno oponentus.

Netradicinis valdymo stilius sukėlė naują nestabilumo bangą „Twitter” tinkle. Tai svarbu, nes ši platforma tuo pat metu yra ir gelbėjimosi ratas tiems, kurie gyvena autoritarinių režimų sąlygomis, pavyzdžiui, Irane, ir tuo pačiu sąmokslo teorijų, provokuojančių smurto protrūkius, tokius kaip Jungtinėse Valstijose, skleidėja.

Federalinė prekybos komisija apklausė mažiausiai du buvusius „Twitter” darbuotojus ir planuoja nušalinti E. Muską nuo pareigų, kai bus patikrinta, kaip platforma laikosi 2011 m. susitarimo dėl naudotojų privatumo apsaugos.

„Gėdingas pavyzdys, kai vyriausybinė agentūra paverčiama ginklu politiniais tikslais ir siekiant nuslėpti tiesą!” – parašė Elonas Muskas kovo 7 d. socialiniame tinkle „Twitter”.

Kai kurie aukšto rango Bideno administracijos pareigūnai baiminasi, kad dėl savo verslo imperijos, didžiulių turtų ir politinių sąjungų, 51 metų Muskas jau priartėjo prie to, kad taptų pilnai neliečiamas.

Atrodo, kad dabar tik jis vienas sprendžia, pavyzdžiui, kaip Ukraina gali naudotis „Starlink” sistema – tokius įgaliojimus turėtų turėti šalies prezidentas, o ne JAV gynybos rangovas.

Pareigūnai nerimauja, kad dėl didėjančio „Tesla” dalyvavimo Kinijoje ir Musko priklausomybės nuo finansavimo iš Artimųjų Rytų jis gali tapti pažeidžiamas įvairių užsienio veikėjų manipuliacijų.

Vienas JAV pareigūnas, prašęs neatskleisti jo vardo, apibūdino „Teslą” kaip Kinijos bendrovę, turinčią patronuojamąją įmonę Jungtinėse Valstijose.

Praėjusiais metais „Tesla” Šanchajaus gamykloje buvo pagaminta daugiau nei pusė visos bendrovės produkcijos. Prezidentas J. Bidenas netgi pareiškė, kad į Musko ryšius užsienyje „būtina atkreipti dėmesį”.

Priešingai oficialiai Vašingtono pozicijai, E. Muskas pristatė savo prorusišką konflikto Ukrainoje sprendimo planą ir Taivano susijungimo su Kinija schemą, kurią Pekinas viešai pagyrė.

„Nemanau, kad kuris nors amerikietis yra labiau priklausomas nuo Kinijos komunistų partijos dosnumo nei Elonas Muskas”, – sakė Senato Žvalgybos komiteto pirmininkas Markas Warneris spalio mėnesio interviu.

Atsakydamas į mūsų prašymą pakomentuoti Bideno administracijos nuogąstavimus, E. Muskas elektroniniame laiške pabrėžė: „Aš tikiu JAV Konstitucija. Ar jie tiki?” Keli JAV pareigūnai, su kuriais kalbėjomės šiam straipsniui, prašė nenurodyti jų pavardžių, nes diskusijos apie Musko įtaką – ir kaip ją galima apriboti – yra privačios.

Auganti imperija

E. Muską ir jo įmones intensyviai stebi federalinės agentūros. Šiuo metu milijardierius toliau konfliktuoja su Vertybinių popierių ir biržos komisija dėl savo „Twitter” pranešimų, o Teisingumo departamentas, JAV vertybinių popierių ir biržos komisija bei Nacionalinė kelių eismo saugumo administracija atidžiai nagrinėja bendrovės prašymus įdiegti automatizuotas vairavimo sistemas.

Toks požiūris labai primena žaidimą „Pataikyk į pelytę”: reguliavimo institucijos reaguoja į E. Musko bendrovių klaidas ir pažeidimus po to, kai jie jau yra įvykę.

Kovo 13 d. duodamas interviu „Bloomberg” žurnalistams JAV transporto sekretorius Pete’as Buttigiegas – vienas šaltakraujiškiausių Bideno administracijos politikų – staiga sutriko, kai buvo tiesiogiai paklaustas apie Muską ir ar pasikeitė jo paties požiūris į verslininką.

„Aš stengiuosi atskirti, – jis patylėjo apie dešimt sekundžių, – dalykus, į kuriuos žmonės kreipia daug dėmesio, nuo tų, į kuriuos turėčiau kreipti didžiausią dėmesį aš pats.

Jis pridūrė, kad Susisiekimo ministerijos darbas nėra pasitikėti įmonėmis, kurių veiklą ji reguliuoja. „Mūsų darbas – stebėti, kaip jos laikosi reikalavimų, ir stengtis bendradarbiauti ten, kur kartu galime padaryti ką nors gero”, – pareiškė  jis.

Kai kurie administracijos pareigūnai užsiminė, kad vieną dieną vyriausybei gali tekti išardyti Musko imperiją, kaip tai daugiau nei prieš šimtmetį buvo padaryta su Džono Rokfelerio imperija. Tačiau Amerikos teismai ilgą laiką nepritarė antimonopoliniam reguliavimui.

Vietoj to, kai kurių administracijos pareigūnų nuomone, galbūt jie turėtų tikrinti „Twitter” įsigijimą pagal Užsienio investicijų Jungtinėse Valstijose komitetą, galintį blokuoti įmonių sandorius, kuriuose dalyvauja užsieniečiai, nacionalinio saugumo sumetimais.

Bent trys užsienio subjektai padėjo finansuoti E. Musko „Twitter” sandorį: Saudo Arabijos princas Al Validas bin Talalas, kriptovaliutų biržos „Binance” įkūrėjas ir generalinis direktorius Čangpengas „CZ” Čao ir suverenus Kataro turto fondas.

Pasak kelių su situacija susipažinusių šaltinių, tikimybė, kad šie investuotojai gali gauti prieigą prie „Twitter” naudotojų duomenų, kelia didelį susirūpinimą JAV vyriausybės nacionalinio saugumo aparatui ir žvalgybos bendruomenei.

Bet koks toks žingsnis reikštų politinę riziką J. Bidenui. E. Muskas užmezgė glaudžius ryšius su Atstovų Rūmų pirmininku respublikonu Kevinu McCarthy, kurio apygardoje Kalifornijoje yra „SpaceX” gamyklos. Pernai milijardierius atostogavo su McCarthy kurorte Vajominge ir asmeniškai pasveikino jį su gimtadieniu.

„Niekas nepaneigs, kad keli itin turtingi vyrukai daro didžiulę įtaką Amerikos ekonomikai”, – sakė senatorius Chrisas Murphy, kuris ragina Užsienio investicijų JAV komitetą atlikti tyrimą. – Tačiau tai nėra priežastis nesinaudoti vyriausybės turimomis priemonėmis, kad padėtų užtikrinti, jog Amerikos politikai nebūtų daroma netinkama užsienio įtaka.”

Tačiau, pasak gerai informuotų šaltinių, Iždo departamentas, remdamasis teisiniais motyvais, tokį auditą atmetė.

Vašingtono sunkiasvoris

Dar prieš įsigydamas „Twitter” E. Muskas jau turėjo didžiulę įtaką Vašingtone. „SpaceX” yra vyriausybinių sutarčių milžinė. 2022 m. sutartims su ja iš federalinio biudžeto buvo išleista beveik trys milijardai dolerių.

E. Muskas ir bendrovės lobistai ne vienus metus sunkiai dirbo, kad užsitikrintų kongresmenų paramą, o „SpaceX” reikalavo, kad JAV karinės oro pajėgos leistų jai konkuruoti su ilgamete bendra gynybos milžinių „Boeing” ir „Lockheed Martin” įmone.

Muskas jau seniai nebesielgia taip, kaip turėtų elgtis didelių bendrovių vadovai, ir kartais leidžia sau gana komiškas išdaigas. Jis yra traukęs marihuanos suktinę tiesioginėje laidoje, taip supykdydamas kai kuriuos „Tesla” investuotojus ir „SpaceX” darbuotojus.

Jis „Twitter” paskelbė, kad surinko lėšų „Tesla” akcijų išpirkimui iš biržos po 420 JAV dolerių už akciją – tai dar vienas, galbūt marihuanos paveiktas pokštas, dėl kurio jam buvo pradėtas Vertybinių popierių ir biržos komisijos tyrimas, skirta simbolinė (jam) 20 mln. dolerių bauda ir akcininkų ieškinys.

Per pastaruosius kelis mėnesius jo ekstravagantiškas elgesys vis labiau kelia nerimą JAV pareigūnams ir J. Bideno politiniams sąjungininkams.

Muskas pareiškė, kad „nenoromis 2020 m. balsavo už Bideną”, tačiau nuo pat prezidento darbo pradžios milijardierius nuolat krypsta į dešinę. Birželį Muskas, atsakydamas į kažkurio vartotojo klausimą, „Twitter” tinkle parašė, kad jis linkęs 2024 m. balsuoti už Floridos gubernatorių Roną Desantisą. O likus kelioms dienoms iki praėjusių metų lapkričio vidurio kadencijos rinkimų Muskas paragino milijonus savo šalininkų balsuoti už respublikonus.

Lapkritį E. Muskas tvirtai palaikė R. Desantisą, sakydamas, kad konservatyvus gubernatorius, kuris iš Teksaso į Masačusetsą pervežė migrantus ir uždraudė mokyklose dėstyti kritinę rasių teoriją bei lyčių ideologiją, yra „protingas” vaikinas, kuris „laikosi centristinių pažiūrų”.

Spalio mėnesį Muskas „Twitteryje” paskelbė savo planą, kaip išspręsti konfliktą Ukrainoje. Jis pasiūlė Kijevui neatšaukiamai perduoti Krymą Rusijai, atsisakyti stoti į NATO ir sutikti su JT prižiūrimais rinkimais Rusijos kontroliuojamose teritorijose – rinkimais, kurių rezultatai turėtų nulemti, ar Maskva išlaikys tų teritorijų kontrolę.

JAV žvalgybos pareigūnai buvo pasibaisėję. V. Putino sąjungininkai pritarė šiam pasiūlymui, nes jis padėjo jiems propaguoti idėją, jog Ukraina turėtų daryti nuolaidas, kad karo konfliktas būtų išspręstas, o Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės turėtų nustoti remti Kijevo ginkluotąsias pajėgas.

Ši nuomonė rado žymų atgarsį tarp kai kurių respublikonų įstatymų leidėjų, todėl J. Bidenui ir respublikonų lyderiams, tokiems kaip senatorius Mitchas McConnellas, primygtinai reikalaujantiems, kad aktyvi karinė parama Ukrainai turi būti tęsiama, atsirado tam tikrų sunkumų.

Kovo 13 d. Ronas Desantis paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad Ukrainos gynyba nėra „gyvybiškai svarbus” Jungtinių Valstijų interesas, o konfliktą pavadino „teritoriniu ginču”.

Muskas pagrasino (socialiniame tinkle „Twitter”) blokuoti Ukrainos laisvą prieigą prie „Starlink” tinklo. Tuo tarpu JAV pareigūnai mano, kad tai yra pagrindinis Kijevo pranašumas, leidžiantis šalies karinei vadovybei vadovauti savo ginkluotosioms pajėgoms nesinaudojant labiau pažeidžiamomis radijo ir telefono sistemomis.

Vėliau, kilus Ukrainos vadovų ir jų sąjungininkų pasipiktinimo bangai, milijardierius savo grasinimus atšaukė. Tuo tarpu jis ir toliau skundžiasi dėl didelių teikiamų paslaugų išlaidų.  Vasario mėnesį jis paskelbė, kad Kijevui bus uždrausta naudotis „Starlink”, kad galėtų nukreipti dronus į Rusijos pajėgas. Tai sukėlė daug kritikos Jungtinėse Valstijose ir už jų ribų.

„Nuoširdžiai tikiuosi, kad mums pavyks pasiekti, jog Maskas prisijungtų prie civilizuotų tautų šeimos ir pasipriešintų V. Putinui bei darytų viską, kas įmanoma, kad jį nugalėtų”, – sakė senatorius Dikas Durbinas (Dick Durbin).

Labai svarbus Bidenui

Kalbant apie Muską, kuris Bideno administracijai kelia problemų, reikia prisiminti, kad problemos esmė – tarpusavio priklausomybė. Musko įmonės tikslai glaudžiai siejasi su pagrindiniais prezidento darbotvarkės elementais, įskaitant nuostatą padidinti elektromobilių dalį šalies keliuose.

Tai sukėlė gana nepatogią „santuoką iš išskaičiavimo”, kuri darosi vis problemiškesnė, nes Muskas ima maišyti savo įkvepiančią retoriką apie žmonijos ateitį su griežta politika.

Sausio 27 d. Baltųjų rūmų pareigūnai susitiko su E. Musku ir kitais „Tesla” vadovais bendrovės biure Vašingtone, kad aptartų, kaip automobilių gamintojas galėtų padėti J. Bideno administracijai siekti klimato tikslų. Tarp pasiūlymų bendrovei – nuosavas įkrovimo stotelių tinklas konkurentų gaminamiems automobiliams.

„Jie turi labai plačią aprėptį”, – žurnalistams sakė Baideno vyresnysis patarėjas Mičas Landriu.

Tai, kas įvyko vėliau, iliustruoja problemą, kurią Muskas kelia prezidentui ir jo komandai.

J. Baidenas apie save kalba kaip apie prezidentą, kuris aktyviausiai remia profesinių sąjungų judėjimą. Kalbėdamas apie būtinybę skatinti elektromobilius jis retai mini „Teslą” ar Muską dėl jų priešiškumo profsąjungoms.

Tačiau vasario 15 d., Muskui paskelbus, kad dalį savo įkrovimo stotelių tinklo jis atvers konkurentams, Bidenas atsakė pagiriamuoju žodžiu „Twitter” tinkle, į įrašą įtraukdamas nuorodą į milijardieriaus socialinės žiniasklaidos puslapį.

Po dienos kelios dešimtys „Tesla” Bafalo gamyklos darbuotojų pateikė skundą Nacionalinei darbo santykių tarybai, teigdami, kad buvo atleisti iš darbo už bandymą organizuoti įmonėje profsąjungą.

Bendrovės pareigūnai teigė, kad atleidimai buvo įprastos vertinimo procedūros dalis.

Straipsnio autoriai: Autoriai: Saleha Mohsin, Daniel Flatley, Jennifer Jacobs

 

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Naujienos iš interneto