Karo su Rusija nebus? Neskubėkite su išvadomis…

2015, 1 kovo, 5:01 | kategorija Ideologija | 3 komentarai | peržiūrų 716 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

(„The Nationa Interest“, JAV)
Paul J. Saunders

paveikslėlisKrizės virtimo konfliktu rizika išlieka labai reali…

Nors panašu, kad dabar Maskva yra pasiruošusi kalbėti apie Ukrainą, sunku pasakyti ar bus jos sąlygos priimtinos JAV arba – kas dar svarbiau – Kijevui. Tarp kitko, anot vadovaujančio NATO pajėgoms Europoje generolo Philip Breedlove, rusų karo pajėgos gali užimti Ukrainos rytus ir pietus per tris-penkias dienas. Ant kortos pastatyta labai daug kas, ir šiame fone mums laikas peržiūrėti kai kuriuos fundamentalius požiūrius apie karus.

19-o amžiaus amerikiečių jumoristas Josh Billings – Marko Tveno amžininkas ir konkurentas – rašė, jog „į bėdą papuolama ne dėl žinių trūkumo, o dėl tvirtų žinių, kurios tiesiog neatitinka tikrovės“. Gaila, bet po dviejų dešimtmečių, kurių eigoje Amerika buvo vienintele super-valstybe, daug kas iš to, ką žino apie karą mūsų (JAV) prezidentas, mūsų politikai ir mūsų ekspertai, sprendžiant pagal viską, papuola kaip tik į aukščiau apibrėžtą kategoriją. Būdinga tai, kad svarstant kaip mums reaguoti į Krymo aneksiją įvykdytą Rusijos, visi Vašingtone vienu balsu tvirtina: Amerika nekariaus su Rusija. Gaila, tačiau šis įsitikinimas pagrįstas klaidingomis prielaidomis – ir tai labai pavojinga.

Daugelis įsitikinę, jog Jungtinės Valstijos, turėdamos didžiausią pasaulyje karinę galią, gali pačios spręsti, kariauti joms ar ne. Po dviejų stambių karų Irake ir Afganistane, karinių operacijų Balkanuose ir Libijoje ir sprendimo nedalyvauti Sirijos įvykiuose, amerikiečiai priprato prie minties apie tai, jog mes galime ramiai svarstyti karines priemones, kol likę lauks mūsų sprendimo, ir tikime, jog mesti iššūkio mums niekas nėra pasiruošęs. Tačiau, nors Trockis buvo beveik viskuo neteisus, politikams reikėtų prisiminti vieną jo frazę: „Jūs galite nesidomėti karu, tačiau tada karas susidomės jumis“.

Ar pasiruošusi Rusija tiesiogiai atakuoti amerikiečių kariuomenę ar kitus taikinius? Vargu: amerikiečių kariuomenė kur kas stipresnė už rusų, ir Rusijos oficialūs asmenys tą pripažįsta. Tačiau, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė teisingą išvadą, jog Jungtinės Valstijos nekariaus atsakydamos į jo veiksmus, – tai nereiškia, kad jo apskaičiavimai visada bus teisingi ir, kad jis kada nors neperžengs raudonosios linijos. Galų gale, didelė dalis iš to, kuo jis yra įsitikinęs, irgi neatitinka tikrovės.

Tai priveda mus prie antros klaidingos prielaidos, teigiančios, jog mes, Putinas, Europos Sąjunga, naujoji Ukrainos vyriausybė ir Krymo vadovybė kartu galėsime kontroliuoti viską, kas vyksta. Tačiau ją pilnai paneigia liūdna lemtis vasario 21 pasirašyto susitarimo dokumento, tarp Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus ir jo priešininkų (jie gi ir valdžios perėmėjai). Iš šio sandėrio nieko nesigavo – demonstrantai Maidane pareikalavo Janukovičiaus pasitraukti nedelsiant. Nors JAV, ES ir Ukrainos opozicijos viršūnėlę susitarimas pilnai tenkino, o ir Putinas kartu su Krymo valdžia, spaudžiant širdžiai, su juo susitaikė. Janukovičius pabėgo iš Kijevo ir iš Ukrainos, bijodamas minios, o ne opozicijos lyderių iš politinio elito.

Krymo aneksija praėjo beveik be smurto. Ukrainos rytuose ir pietuose situacija pasirodė sudėtingesnė ir gali blogėti toliau. Kiek tęsis dabartinė santykinė ramybė? Jei protestai ir manifestacijos kitose vietose prives prie smurto protrūkių – ar įsikiš Maskva? Ką darys NATO, jei silpna ukrainiečių kariuomenė ir savanorių būriai ims priešintis Rusijai? Kur yra pasienio riba tarp Rytų ir Vakarų Ukrainos? Ar bus pasiruošęs Rusijos Generalinis štabas sustabdyti puolimą šio sąlyginio pasienio riboje – ir susitaikyti su Vakarų Ukrainoje pakistaniečių tipo smogikų atsiradimu?

Ar ryšis Maskva atakuoti ginklų krovinius, už kurių tiekimą šiandien pasisako daugelis Amerikoje ar sureaguos kitu būdu? Karlas fon Klauzevic kartą pastebėjo, jog kartą prasidėjęs karas toliau vystosi pagal savo asmeninę logiką, kas kart privedamas reikalą link kraštutinumų. Nelaimei, mes kaskart tą pamirštame.

Pas mus daugelis kalba apie „giežtas sankcijas“, darydami prielaidą, jog drakoniškos ekonominės priemonės gali priversti Maskvą pakeisti kursą arba, kraštutiniu atveju, smogs jai stiprų smūgį, tačiau neprives visko iki ginkluoto konflikto.

Šis požiūris grindžiamas dar viena klaidinga prielaida, pagal kurią sankcijos – tai alternatyva karui, o ne jo preliudija. Iranas, Irakas, Šiaurės Korėja ir eilė kitų šalių, tikrai, kentėjo sankcijas, nebandydamos duoti joms ginkluotą atsaką, tačiau nė viena iš šių valstybių neįeina į pirmaujančių valstybių sąrašą.

Paskutinį kartą JAV taikė griežtas sankcijas prieš tokią valstybė 1940-1941 -aisiais, apribojusi prekybą su Japonijos Imperija, viso ko kulminacija tapo faktinis naftos embargas kartu uždraudžiant geležies, plieno, vario ir kitų metalų bei aviacinio kuro eksportą.

Nors prezidentas Franklinas Ruzveltas baiminosi, jog mes išprovokuosime Japoniją, pasekoje administracija nusprendė, jog Tokijuje supras, kaip neprotinga užpulti Jungtines Valstijas. Tačiau japonų lyderiai nusprendė, kad nusileisti Vašingtonui jiems yra pavojingiau. Kokį sprendimą analogiškoje situacijoje priimtų Putinas?

Kai kas save guodžia tuo, jog tarp 1941 ir 2014 -ų metų yra vienas svarbus skirtumas – branduolinis JAV ir Rusijos arsenalas. Daroma prielaida, jog, jeigu branduolinis sulaikymas (karo baimė) sustabdė šaltojo karo metais tiesioginį Amerikos ir Tarybų Sąjungos susidūrimą, – tai jis ir dabar gali atlikti tą pačią funkciją.

Vienok ar pasiruošę Barakas Obama ir Vladimiras Putinas panaudoti branduolinį ginklą? Kas dar svarbiau – ar tiki kiekvienas iš jų, kad kitas gali panaudoti branduolinį ginklą, nebranduolinio karo už Ukrainą atveju?

Jeigu kažkas iš lyderių palaikys, kad oponentas būtinai atsitrauks, branduolinio sulaikymo faktorius, stabdantis nebranduolinį karą, gali nesuveikti. Lygiai taip pat šis faktorius gali nesulaikyti konflikto eskalacijos. Konkrečiau kalbant Maskva jau ėmė barškinti branduoliniu ginklu.

Kad išvengti karo, apginti amerikiečių nacionalinius interesus ir tuo pačiu sulaikyti Rusiją nuo įsikišimo į Ukrainą plėtros, bus reikalinga politika absoliučiai nepanaši į tą, kurią vykdo Obamos administracija. Amerikiečių valdžiai būtina iš vienos pusės būti ryžtingesnei, o iš kitos – matyti ribą tarp sulaikymo ir provokavimo.

Barako Obamos paskelbtas Europoje pareiškimas apie tai, jog „Rusijos nepavyks sulaikyti nuo tolimesnės eskalacijos karinės jėgos pagalba“ , – ypač pavojingas. Jis slepia savyje vienos iš svarbiausių atramų amerikiečių strategijoje po Antrojo pasaulinio karo atsisakymą – atsisakymą idėjos apie konflikto stabdymą amerikiečių viršenybe kiekvienoje potencialios eskalacijos stadijoje.

Tam tikra prasme, tokie pasisakymai daro poną Obamą mūsų pirmuoju prezidentu, iš tikro palikusiu šaltąjį karą praeityje. Gaila tik, kad sprendžiant pagal viską, nei Amerika, nei likęs pasaulis pasirodė nepasiruošę tam.

Paul J. Saunders – vykdomasis nacionalinių interesų Centro direktorius ir buvęs Valstybės departamento Džordžo Bušo-jaunesniojo administracijos vyresnysis patarėjas.

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 3

  1. PP says:

    Tik jankiai kariaus ne savo rankomis…

  2. Mindaugas says:

    Straipsnis švelnia forma propaguoja karinius veiksmus prieš Rusiją…..

  3. Bonifacas says:

    Taip stengiasi Grybauskaitė su Landsbergiu kurstydami karo isteriją ir viskas veltui? Jau vien dėl jų
    pastangų, įdėto triūso, reikia su kažkuo kariauti. Jei rusai įkyriai priešinsis karui, galėtų šie ponai užpulti Baltarusiją. Gal naujai surinktos šauktinių kariuomenės užteks kokioms penkioms minutėms karo?

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top