- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Lietuvos konstitucinės santvarkos priešai gaudavo pinigų iš ES struktūrinių fondų

PAPILDYTA (spalio 31)

Rasa_karmazaite-1Šiandien (prieš 7 mėnesius) benaršant socialiniame tinkle į akis krito nuoroda į straipsnį parašytą „R.Karmazaitės“ „LRyto“ portale. O konkrečiau, užkabino pavadinimas: „Į Lietuvos priešų gretas verbavo ir narkotikais“. Straipsnis užsimena apie darytas praėjusią savaitę kratas, ir tai, kaip tie kratų dalyviai susiję su tais įtarimais (Konstitucinės santvarkos griovimu), kurie nė vienam taip ir nebuvo pateikti. Tačiau šio straipsnio autorė, pasirodo atkasė jau metus laiko teisėsaugai žinomą liudininką Rimą, kuris pažeisdamas visas įmanomas operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas davė jai interviu.

Tikrai susidomėjau, ir, nors žinau, kad šis tinklapis yra abejotinos reputacijos kalbant apie informacijos patikimumą, tačiau, na pamaniau – o gal nors šį kartą rašo tiesą?

Deja, straipsnio autorės „Rasos Karmazaitės“ adekvatumu suabejojau jau nuo pat pirmųjų jos parašyto kūrinio eilučių, teigiančių, jog, neva „vienos įmonės vadovas buvo pakliuvęs į Lietuvai priešiškų veikėjų pinkles, o dabar liudija teisėsaugos pareigūnų atliekamuose tyrimuose, kuriuose minimos ir garsios pavardės“.

Ten pat:

„Bet išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui“ Rimas įvardijo savo buvusių bendražygių idėjinius vadus. Jie esą yra iš Rusijos partijos.“ Žemiau patikslinta iš kokios rusiškos partijos – „Tiesos ir vienybės kelias““.

Jei jau Rimas įvardijo vadus ir jie yra žinomi, tai aišku, jog tyrimas vyks žaibo greitumu ir mūsų teisėsauga jau sekančią savaitę galės mums pranešti apie sėkmingai užbaigtą tyrimą.

Tačiau kol tas neįvyko, reikėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos dalykus, o būtent, jog tebevykstant tyrimui operatyvinė medžiaga yra įslaptinama ir tyrimo dalyviai pasirašo dėl tyrimo medžiagos ir detalių neplatinimo tretiesiems asmenims.

Šioje vietoje matome, jog menamas Rimas, per išskirtinį interviu, kaip per išpažintį iškloja „R. Karmazaitei“ visas tyrimo detales, tuo pranešdamas visiems, dar iki šiol nesulaikytiems ir nekratytiems Lietuvos priešams, jog laikas slėptis patiems ir paslėpti visus dar iki šiol nepaslėptus šios antivalstybinės bylos galus į vandenį. O jei tiesiai – juos įspėja, jog šie jau demaskuoti ir tegu nedelsiant suslepia visus įrodymus.

Kitaip tariant, matome dukart įvykdytą Lietuvos įstatymų pažeidimą, kurį pirmas įvykdė minimas Rimas atskleisdamas operatyvinius tyrimo duomenis trečiajam asmeniui, o kitą jau Rasa Karmazaitė kartu su Lryto redakcija tą paviešindama visai Lietuvai.

Suprantama, jog tą perskaitė ir tie Lietuvos priešai, kuriuos savo interviu mini Rimas. Šioje vietoje Lietuvos teisėsauga turėtų atkreipti į tai ypatingą savo dėmesį ir imtis priemonių, kad toliau tokie kaip Rimas ir R. Karmazaitė neviešintų tyrimo medžiagos, kol tyrimas nepasibaigęs.

Truputį nukrypsiu pateikdamas kažkiek paaiškinančią šį reikalą citatą:

– Kaip jums pavyko ištrūkti iš tų veikėjų pinklių, ar jums grasino?

Rimas: tiesioginiais grasinimais to gal nepavadinčiau, bet netiesioginių tikrai buvo. Jokia sekta nenori savo narių paleisti. Mano organizme ekspertai rado psichotropinių medžiagų. Galbūt jos buvo naudojamos siekiant sujaukti mano mąstymą? Ir mano kolegos turėjo panašių rūpesčių dėl narkotikų.“

Na, su Rimu viskas galėtų būti kaip ir aišku – šis žmogus gali būti dar apdujęs nuo vartotų psichotropinių medžiagų ar narkotikų, kuriuos jam tiekė Lietuvos konstitucinės santvarkos priešai ir apie ką jis išskirtiniame interviu prisipažino pats, nes, anot specialistų, pilnai narkotinių medžiagų (ir alkoholio bei tabako) poveikis organizmui išsisklaido maždaug po metų laiko. Nors ir po to, kai kuris liekamasis poveikis išlieka. Todėl galimai Rimas nelabai suvokia ką galima ir ko negalima šnekėt.

Tačiau tikėtina, jog Lryto redakcija su straipsnio autore priešakyje tą gerai suvokia – jų jau ko gero nepavyks apkaltinti psichotropinių medžiagų vartojimu darbo vietoje ir darbo metu ar įstatymų nežinojimu.

Tai kodėl gi jie tą daro? Kodėl jie viešai skelbia atliekamo tyrimo, tokiu rimtu klausimu, kaip kėsinimasis į Lietuvos konstitucinę santvarką detales, juolab apie tokį, iš pačios grupuotės atėjusį ir viską apie ją žinantį liudininką.

Juk tai mes, eiliniai skaitytojai galime nežinoti kas toks yra tas liudininkas, bet juk patys mūsų Lietuvos priešai jį gerai žino – pats Rimas mini, jog jam, kai jis iš ten pasitraukė buvo netiesiogiai grasinta. Todėl atrodytų protingiausiai būtų buvę nuslėpt tokio liudytojo egzistavimą vien dėl jo paties saugumo ir tam, kad galima būtų sugaudyt visus valstybės priešus.

Bet gi ne, R. Karmazaitė drąsiai teškia visus jai žinomus „faktus“ į viešumą, drąsiai demaskuodama valstybės priešų veiklą, kuri pastebėkime, įvardijama kaip kenkėjiška gana keistokai.

Tos grupuotės nusikalstama veikla pagrindinai buvo nukreipta (cituoju):

„prieš Vakarų pasaulio pasiekimus, mokslo ir pramonės pažangą, tradicinę mediciną ir religiją. Jie ypač aktyviai agitavo prieš gimdymą ligoninėse, prieš vaikų skiepijimą, prieš skalūnus“.

Pastebėkime, po šiais teiginiais detalizuojamas tik skiepų atsisakymas, kaip pavojus, kada nors ateityje keliaujant. Ir daugiau nieko. Labai rimti kaltinimai.

Ir viskas kas rašoma toliau lygiai taip pat pateikiama bendrų teiginių forma, be jokio detalizavimo ar paaiškinimo – kame gi čia slypi nusikaltimas.

Bet toliau jau labai įdomus teiginys, esą: „Grupuočių finansavimas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai. Grupuočių nariai daugiausia šliejosi prie kultūros ir mokslo įstaigų – ten, kur lengviausia įkurti ne pelno įstaigas ir gauti paramą“.

Ir vėlgi – sąmokslo teorijos lygmens tvirtinimai, kuriuose trūksta vieno dalyko (net jei jie atitiktų tikrovę) – juose nėra nusikaltimo sudėties. Jei net kažkas kažką daro – jie parengia projektus, kuriuos tvirtina ne kultūros ar mokslo įstaigos, prie kurių jie prisišlieję, o visai kitos įstaigos.

Lietuvoje yra už šių fondų skirstymą atsakingos institucijos, kurias matyt reikėtų apkaltinti veikiant prieš Lietuvos valstybę skiriant lėšas valstybei priešiškoms organizacijoms, kurios rengia prieš Lietuvą nukreiptus projektus.. Tos institucijos – tai Lietuvos vyriausybe.. Hmm.. kaip giliai nusikasė valstybės priešai…

Ir čia, remiantis šia įžvalgia Lryto informacija, mums pradeda vertis akys.. štai kodėl mūsų šalis tiek metų smuko vis labiau. Juk valstybės priešai turi prieigą prie aukščiausių valdžios ešelonų ir ES struktūrinių fondų lovio! Jie vartosi kaip inkstai taukuose tada, kai mūsų pensininkai vargiai suduria galą su galu, ir tik jų (priešų) pastangomis minimiems pensininkams negrąžinamos pensijos, – tam, kad didint visuomenės nepasitenkinimą vakarietiška santvarka ir jos vertybėmis.

Tik va nesuprantama, kodėl tada tie, kurių namuose buvo vykdomos kratos, iki šiol ne milijonieriai ar bent jau nepriklauso pasiturinčių žmonių klasei? Kad ir minima Milda Bartašiūnaitė, Olegas Titorenko, Giedrius Grabauskas ir visi kiti. Jie eiliniai žmonės dirbantys eilinius darbus (kai kurie bedarbiai) ir į pasiturinčiųjų klasę gali papulti nebent tik laimėję Perlo loterijoje.

Nežiūrint į visus struktūrinius fondus ir Rusijos finansavimą. Keista ar ne taip?

Tiesą sakant, skaityti tuos portale Nr1 parašytus blėnis buvo ganėtinai sudėtinga – teko gerokai prisiversti, nes nei logine, nei literatūrine prasme šis R. Karmazaitės kūrinys netraukė net paprastam trejetui. Bet visgi prisiverčiau. Ir ne veltui.

Pabaiga mane nudžiugino ir pakėlė ūpą visam vakarui. Ir, cituoju:

Rimas: „ asmenys, su kuriais bendravau, nuolat minėjo savo partnerius Rusijoje. Man buvo siūloma gauti pinigų iš Rusijos ne už konkrečią veiklą, o vien už tai, kad esu tame tinkle. Manęs paprašė nurodyti savo bendrovės sąskaitą. Aš atsisakiau.“

Va čia tai tikras patriotas, va čia tai pilietis! Būdamas apdujęs nuo narkotikų ar psichotropinių medžiagų, prievarta kišamų į jo organizmą, jis sugebėjo atsisakyt siūlomų pinigų. Pastebėkime – siūlomų pinigų ne už ką, dykai, vien už tai, kad jis tik buvo toje grupuotėje!

Kol mes turime tokių pasišventusių žmonių – Lietuvai nebaisūs jokie priešai!

Tačiau jei jau mes rimtai pažiūrėsime į visą šį reikalą – tai suprasime, jog:

Už operatyvinės tyrimo informacijos paviešinimą Lryto redakcijai ir straipsnio autorei bei liudininkui Rimui niekas negresia, mat pirma – nėra ir nebuvo jokio tyrimo, antra – nebuvo jokio išskirtinio interviu, o pats pasakojimas laužtas iš piršto, ir trečia – nėra jokio liudininko Rimo, todėl nėra ką traukt atsakomybėn už operatyvinės tyrimo medžiagos paviešinimą.

Arvydas Daunys

papildyta:

Praėjus 7 mėnesiams nuo šio straipsnio parašymo dienos, jame minimo LRyto straipsnio autorė, Rasa Karmazaitė, atsiuntė sarmatas.lt redakcijai tokio turinio laišką (cituojame):

Iš: Rasa Karmazaitė <rasa.karmazaite@lrytas.lt>
Tema: pavogta nuotrauka

Jūs pavogėte mano nuotrauką. Tuoj pat išimate ją arba pateikiu jums sąskaitą ir kreipiuosi į teisininkus, kurie taip pat pateiks sąskaitą už byloje dėl vagystės patirtas išlaidas.

Kadangi pamanėme, jog aukščiau cituojamo laiško ir dar aukščiau minimo straipsnio autorė yra teisi (nuotrauka tikrai jos) – tai nuotrauką tuojau pat pašalinome, kad niekas negalėtų apkaltinti neteisėtai tiražuojant mūsų straipsnyje minimos, Lietuvos Konstitucinės santvarkos priešus demaskuojančio straipsnio autorės nuotraukos. Tačiau mes įdedame nuorodą į Rasos Karamzaitės fotografiją LRyto serveryje, kad smalsūs skaitytojai galėtų iš veido pažinti tikruosius Lietuvos valstybės Konstitucinės santvarkos gynėjus ir priešų demaskuotojus.

Papildomai norėtume priminti, jog praėjus 7 mėnesiams nuo šio, sarmatas.lt tinklapyje publikuoto straipsnio ir R.Karamzaitės straipsnio LRyte publikacijos, jokie kaltinimai dėl Konstitucinės santvarkos Lietuvoje griovimo, niekam taip ir nebuvo pareikšti. Iš ko galime padaryti išvadą apie minimo „detektyvinio tyrimo su įslaptintu liudininku Rimu, aprašomu LRyte“ meninę ir faktinę vertę. Tampa suprantamos priežastys, dėl kurių jo autorė nepageidauja viešai rodyti savo nuotraukos kituose portaluose. Tiesa, o pati autorė savo publikacijoje patalpinusi M. Bartašiūnaitės fotografiją klausė jos leidimo dėl nuotraukos publikacijos?