Maldos praktika

2011, kovo 25, 19:50 | kategorija Kelias | 23 komentarai | peržiūrų 3 688 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Šiuomet, stebėdami pasaulio įvykius ir juos pergyvendami kartu su kenčiančiais nuo stichinių bei technogeninių nelaimių ir karinių konfliktų, žmonės vis dažniau atsigręžia į galbūt seniausią pasaulyje esančią dvasios praktiką – MALDĄ. Jos reikšmę žmogaus dvasiniame gyvenime sunku pervertinti.

Čia dešimt patarimų maldos praktikai:

1. Tarkite tik gražius, teigiančius žodžius. Kurkite grožį, gėrį ir meilę, – malda bei savimi. Naudokitės pozityvios pasaulėjautos, šviesos teigimo galia. Šviesa kuria bei daugina šviesą. Tamsa ir neigiamybės, kokiame kontekste jos bebūtų paminėtos, spinduliuoja sau būdingas savybes. Vadovaukitės Konfucijaus išmintimi: „Vietoje to, kad keikti tamsą, geriau uždekite deglą”. Jei sakote žodį neVOGTI – į aplinką išspinduliuojate VOGTI energiją, – kitaip tariant, savyje bei aplinkoje nesąmoningai stiprinate šią tendenciją. Jei ją pakeistumėte sąvoka BŪTI SĄŽININGU, tai būtų savaime suprantama,- svetimo gero pasisavinimas nėra sąžiningumas. Jei išsakote neigiamybę, tuojau pat ją atsverkite teigiamybe. Ypač įvairiausių neigiamybių venkite grupinėse maldose. Kad maldos poveikis kartais netaptų atvirkščias.

Teigti gyvenimą, savyje įtvirtinti gerąsias savybes, Švarą ir Dorą – maldos paskirtis. Ten, kur yra šviesa, šešėliai pasitraukia savaime.

2. Maldoje gerbkite gimtąją kalbą, jos pagalba nustatomas ryšys su savo dvasinėmis šaknimis, protėviais. Venkite įmantrybių, tarptautinių žodžių. Vienas svarbiausių kokybiškos maldos bruožų – paprastumas. Kasdieniniame gyvenime įvairių tarptautinių žodžių panaudojimas yra neišvengiamas, tačiau maldose – tai tiesiog svetimkūniai, ardantys maldos audinį. Tarptautinėms įmantrybėms ieškokite atitikmenų lietuvių kalba. Pavyzdžiui, evoliucija – gaja, mentalinis – protinis ir t.t. Lietuvių kalba – viena seniausių ir archajiškiausių pasaulio kalbų, kaip ir sanskritas ar lotynų, yra išlaikiusi pirminę anksčiau buvusios mūsų bendrinės kalbos jėgą. Tai šventa kalba. Todėl melskimės lietuviškai.

3. Venkite maldų „savais žodžiais”, naudokite parašytas arba mintinai išmoktas maldas (geriau jų mokytis mintinai, kad galėtumėte koncentruotis į pačią maldą, o ne į jos skaitymą). Galite jas ir patys „išgirsti”, pasirašyti bei išmokti. Jei malda liejasi iš jūsų savais žodžiais yra puiku. Tačiau neužmirškite, kad maldos praktikos pagrindą sudaro jau esamos maldos. Įmelstas ir praktikoje patikrintas žodis, jų seka turi didelę galią savaime, netgi tariant su mažesniu atsidavimu, jei besimeldžiantysis dar negali savimi to atsidavimo pasiekti. Todėl savais žodžiais kokybiškai išeina melstis tik tiems, kurie savo darbu ir Malone yra įgavę dvasinės maldos galių.

4. Gerbkite visas dvasines tradicijas ir nepriešpastatykite jų viena kitai. Kiekvienas kelias į Kalno viršūnę yra vertas pagarbos. Tiesiog atsirinkite tai, kas jums tinka šiame gyvenimo etape. O tai reiškia – turėkite drąsos ne aklai vykdyti dogmas, šventikų ir dvasinių mokytojų nurodymus, o išgyventi juos savimi. Gerbkite esamus tradicinių maldų tekstus, tačiau, esant reikalui, pritaikykite juos sau. Kad jie skambėtų jūsų širdyje, nes malda su jumis turi būti visiškoje harmonijoje.

5. Svarbiausia – klausykite savo širdies balso. Maldos praktika pirmiausia yra širdies atvėrimo praktika. Šis atvėrimas reiškia nuoširdumą ir sąžiningumą pirmiausia prieš pačius save. Jums niekam nieko šiame pasaulyje nereikia įrodyti ar pademonstruoti. Jei meldžiatės vienas, malda yra jūsų pokalbis su Aukštesniąja būtimi. Jei meldžiatės grupėje, maldos namuose – vis tiek dėmesys išlieka sutelktas į vidų, į širdį. Jei susitelkimas stiprus, jums nerūpės klausimai „kaip aš atrodau?” arba „ką apie mane pagalvos kiti”…

6. Tam, kad išgirstų, reikia pabelsti. Tai žymi veiksmą, praktiką. Neužtenka pasakyti, kad Dievas ir taip žino, ko man reikia. Dievas tai žino, o ar žinai tu? Todėl dera suvokti atsakomybę už savo veiksmus, žodžius, jausmus ir mintis. Ko jūs prašote? Ko jums reikia iš tikro? Paklauskite savęs. Pagalvokite, ar verta naudoti maldos galias menkaverčiams ir praeinantiems buitiniams prašymams bei norams, kurių yra prikūręs mūsų ego. Prašykite tik įsitikinę, kad to jums reikia iš tiesų. Jei prašote – mintį formuluokite kiek įmanoma konkrečiau. Vienas žmogus maldose vis prašė poilsio, pagaliau buvo paguldytas į ligos patalą, kad pailsėtų nuo darbų…

Ir juolab, žinoma, maldose nederėtų Viešpačiui įsakmiu tonu nurodinėti, kaip ir kas turėtų būti ar įvykti.

7. Vienas aukščiausių maldos pavidalų yra atsidavimas Aukščiausiąjai valiai „Teesie tavo valia…” bei maldos, skirtos ne kažko prašyti, o pašlovinti šventuosius Vardus ir jų amžiną Šlovę. Jei galite nieko neprašyti – neprašykite, nebent Malonės. Pamažu siekite tapti instrumentu Aukštesniosios valios veikimui. Išgirsti savo vidinį mokytoją. Dažniau užduokite bebalsį klausimą: ko iš manęs reikalauja Gyvenimas iš tiesų, ką turiu daryti, ką atlikti? Aprimus ego ir norams, per maldą ir atsidavimą, gali imti ryškėti Naujo Gyvenimo kontūrai.

8. Būkite kantrūs ir nuosaikūs. Praktikuokite nuolat. Jei jums atrodo, kad Viešpats jūsų negirdi – tiesiog melskitės toliau. Nereikalaukite ir nekelkite sąlygų. Džiaukitės jau vien tuo, kad turite galimybę savimi pašlovinti Šventuosius Vardus, savo sąmoninga praktika prisidėti prie visos mūsų Žemės dvasinės gerovės ir harmonijos įtvirtinimo.

9. Grupinė malda yra didelė jėga – nevenkite grupių ir maldos namų. Savo asmeniniu pavyzdžiu ir atsidavimu paskatinkite abejojančius. Įmelsta vieta, kurioje ilgą laiką buvo ir yra meldžiamasi – ji sustiprins jūsų maldas, jus sutvirtins, padės ir palaikys. Taip pat ir žmonės, susirinkę vienoje vietoje su teisingu, švariu vidiniu motyvu, sustiprina vienas kitą. Stipresnis pasidalina savo dvasios galiomis su silpnesniuoju. Nuo to abiejų maldos galios laikui bėgant tampa dar stipresnėmis.

10. Malda ir meditacija – kaip paukščiui du sparnai. Viena pereina į kita. Jos negali būti atskirtos ir juo labiau – supriešintos viena su kita. Po kokybiškos maldos, pabaigoje visuomet ateina tylos, įsiklausymo akimirkos, kai pajuntama ramybė ir tylusis džiaugsmas. Kartais tai vadinama žodžiu kontempliacija. Nesvarbu, kaip pavadinti, svarbu BŪTI.
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 23

  1. Esavicius says:

    Grąžus straipsnis, bet pamiršta esmė. Malda veiksminga tik tuo atveju jei ji Vardinė. Mes meldžiame Konkretų Asmenį, mes šloviname Konkretų Asmenį. Jei nėra konkretaus asmens Kam ta malda skirta, tuomet tai tėra tuščias laiko gaišinimas. Nusiraminimas (pozityvinė saviapgaulė) tam laikui, bet tas nusiraminimas (rūkas) yra pražūtingas perspektyvoje. O dabar dėl Vardo kuriuo mes meldžiamės. Galima sugalvoti kokį tik nori vardą, bet ar tai bus tiklsinė malda? Jei tikime, kad yra tik Viena, Neribota niekuom Būtybė – Dievas, Visą ko matomo ir nematomo Kūrėjas ir Sąvininkas, tai tuomet logiška, kad visi kiti „dievai“ yra netikri. Todėl reikia žinoti kokiu vardu mums Tikras Gyvas Dievas leidžia į Save kreiptis. Ar tai kokia nors didelė paslaptis? Ar Dievas toks bailus, kad neatvertų mums Savo Vardo ir tas Vardas ne būtų žinomas visiems? O atvėręs Savo Vardą argi Dievas ne duotų visiems suprantamus ir aikškius nurodymus ką reikia daryti? Ten kur yra slapta, labai sudėtinga, tik rateliui „pašvestųjų“ žinoma, ten nėra Dievo. Nes visą ko Kūrėjui nėra jokio tikslo Save slėpti. Todėl ir Vardas kuriuo mes į Jį galime kreiptis yra tik vienas, ir jį žino visose pasaulio kampeliuose, tai Jėzus Kristus, o nurodymai ką daryti taip pat visomis pasaulio kalbomis, vos ne kiekvieno viešbučio stalčiuje yra padėti viešai, tai Biblija. Bet tie kas akli, nemato to kas akivaizu. Todėl jeigu norite veiksmingos ir tikros maldos visada naudokite Jėzaus Kristaus Vardą, nes tik Juo prisišauksite Tą kuriam ir skirta malda.

  2. Sarmatas says:

    Jėzus Kristus nėra Dievas. Jėzus Kristus niekur (žr. Šv. Raštą) nėra pasakęs, kad jis yra Dievas. Bet bažnyčiai apsimoka palaikyti šitą melą, nes jai tai naudinga. Taip pat biblijoje pats Jėzus sako, kad jis yra siųstas ganyti tik pražuvusias Izraelio namų avis. Tai reiškia, kad jis atėjo paprotinti žydų, o ne samariečių. Bet kuriuo atveju, pačiai maldai neturi reikšmės, kokį DIevo vardą pasirinks žmogus.

  3. Esavicius says:

    Smirdaliau, oi atsiprašau sarmate, nors koks skirtumas kaip į tave kreiptis, juk pagal tavo logiką netgi kreipiantis į Dievą nesvarbu kokį Jam vardą duosi, todėl turbūt ir tau ne svarbu kaip tave vadinsiu? Bet pratęsiant. Jėzus Kristus aiškiai pasakė Aš ir Tėvas ESAME VIENĄ. NA be abejo pasakysi čia svoločiai bažnytininkai į Bibliją įrašė, kad savo melą pateisinti. Bet yra vienas galingas bet. Tikintis žmogus Bibliją, kuri yra Dievo Žodis gerbia labiau nei savo gyvybę, todėl šventai laikosi paskutinių Biblijos eilučių nurodymo, kurios skamba: ‘Aš, Jėzus, pasiunčiau savo angelą jums tai paliudyti apie bažnyčias. Aš esu Dovydo šaknis ir palikuonis, žėrinti aušrinė žvaigždė!’ Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: ‘Ateik!’ Ir kas girdi, teatsiliepia: ‘Ateik!’ Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvenimo vandens. Aš sakau kiekvienam, kuris girdi šios knygos pranašystės žodžius: ‘Jeigu kas prie jų ką pridės – Dievas jam pridės aprašytų šioje knygoje negandų. Ir jeigu kas atims ką nors nuo šios pranašystės knygos žodžių – Dievas atims jo dalį iš gyvenimo knygos ir šventojo miesto, kurie aprašyti šitoje knygoje’. Tas, kuris šitai liudija, sako: ‘Taip, Aš veikiai ateinu!’ Amen. Taip, ateik, Viešpatie Jėzau!
    Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė su jumis visais! Amen!

  4. Visoris says:

    Amen, Biblija – atgrasantys šie žodžiai.
    Be to dievas yra nuo duoti, o duoti galima bet ką tad ir dievų yra visokiausių. Angelas yra nuo angelė, tai Dangaus vieta kiekvienam žmogui palikta ryšiui su Kūrėju.
    Keliantis nuostabą dalykas biblijos teiginiuose tai paprastosios logikos naudojimas, – jei elgsiesi kaip parašyta, tai dievas padės, jei elgiesi priešingai, tai dievas ką nors atims, atsiųs negandų. Tokie „jeigu tai jeigu“ samprotavimai taikytini primityvios sąmonės būtybėms, juos per baimę nukreipiant tam tikra linkme.
    Apskritai daug priešpriešos biblijos pasekėjų išvedžiojimuose. Pvz parašyta, kad neminėk dievo vardo be reikalo ir Kristus minimas dievu. Tačiau jo vardas minimas visur ir labai dažnai. Tai ar nebijote, kad dievas už tai gali jus nubausti?
    Manau būtent biblija formuoja žmonėse baimę ir taip žmones apriboja. Tai yra žmonių atkirtimas nuo Kūrėjo valios.

  5. Esavicius says:

    Na visų pirma Dievas nieko ne atima. Dievas duoda kam nori, nes tik Jis yra visa ko Savininkas. Čia tas pats kas su šviesa ir tamsa. Juk tamsos nėra, yra tik šviesos trūkumas. Kuo mažiaus šviesos tuo daugiau tamsos. Kuo toliau tu nuo Dievo, tuo daugiau aplink tave purvo ir šiukšlių. Tas pats ir su žmogumi kuris eina pas Dievą taip kaip nori, o ne taip kaip Dievas sako. Kaip žiūrėsi į žmogų kuris pas tave namo eis ne per duris o laušis per langą? Manau tokį išspirsi lauk.
    ……

    Dabar dėl Dievo Vardo. Kaip visada ateistai ir pagonys nežinodami viso mokymo apimties, ką reiškia Senas Testamentas ir ko moko Naujas, tiesiog pliurpia tai kas jiems atrodo teisinga 🙂 Naujas Testamentas aiškiai imperatyviai nurodo Jėzaus Kristaus vardą maldos metu. Be to, tas Vardas gali būti niekinamas pagonių ir kas keisčiausia Kristus moko, kad niekintojams vis viena bus atleista. Nebus atleista tik tam, kuris niekins Šv.Dvasią, tam jau niekas nepadės. Bet vėl gi Šv.Dvasios niekinimui reikia žinoti bent mokymo pradmenis, o apykvailiai pagonys mokymą mato tik išorinėje liturgijoje ir mano, jog tai viskas 🙂

  6. Visoris says:

    Ar tas jūsų dievas gyvena name, pas kurį reikia ateiti per duris? Jei pas tokį dievą ateisi per langą, tai jau jau nebepriims?
    Nemanau, kad Kūrėjo buveinė panaši į žmogus namą. Todėl svarbiausia yra eiti link Kūrėjo, – svarbu TikĖjimas.
    Įdomiausia, kad Kristaus niekinimą teko aptikti tik labai retuose samprotavimuose, o biblijos pasekėjai vis sako, kad pagonys niekina Jėzų. Tai gal čia vaidenimosi požymis?
    Kitas įdomus dalykas, kad testamentų skleidėjai siaubingai bijo išeiti už biblijos ribų. jiems tai kažkoks pagoniškas ateistinis nusižengimas. o tuos, kurie išdrįsta pažvelgti už biblijos ribų tuoj pavadina šėtono sugundytais.
    Šventoji dvasia yra visur, vieni ją sąmoningai suvokia o kiti ne. Kodėl katalikai savinasi Šventąją dvasią tai jau nesuvokiama. Ji priklauso visoms sąmoningoms būtybėms.
    Ir apskritai tas biblijininkų kitus niekinantis tonas yra smerktinas. Tai atsiduoda gūdžiai viduramžiais, kai visus žmones buvo siekiama suvaryti į bažnyčias.
    Dėkui lietuvių dievams, kad bent šiandien galima kvėpuoti laisviau. Nors dar iki visiško išsivadavimo reikia pasimelsti, parymoti.

  7. Visoris says:

    Iš pradžių Esavicius rašo, kad „Dievas atims jo dalį iš gyvenimo knygos ir šventojo miesto, kurie aprašyti šitoje knygoje“
    po to Esavicius rašo, kad „Na visų pirma Dievas nieko ne atima.“
    Akivaizdus teiginių prieštaravimas. Tokių prieštaravimų biblijoje galima rasti daugybę.

  8. Esavicius says:

    Kazkaip niekaip negaliu isitvirtinti tikejime :). Toks jau esu silpnas krikscionis, vis manau, kad argumentais galima parodyti kelia 🙂 Bet eilini karta isitikinu, kad Bibline ismintis, jog sunims neverta duoti duonos, o kiaulems perlu, yra super teisi.
    Bukite palaiminti. Sekmes.

  9. Sarmatas says:

    Mane domina tik tai, kur biblijoje yra Kristaus žodžiai: aš esu Dievas? Ar Jėzus yra prisakęs keikti ir niekinti kitus? Aš galvoju, kad visų religijų paskirtis – siųsti žmones Dievop.

  10. Sarmatas says:

    Apie pagonis Jėzus taip sako:

    Kai jokio įstatymo neturintys pagonys iš prigimties vykdo įstatymo reikalavimus, tada jie – neturintys įstatymo – yra patys sau įstatymas. 15 Jie įrodo, kad įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse, ir tai liudija jų sąžinė bei mintys, kurios tai kaltina, tai teisina viena kitą…

    „Nenuklyskite pas pagonis ir neužsukite į samariečių miestus. 6 Verčiau lankykite pražuvusias Izraelio namų avis.

    Vadinasi, pagonys (tikratikiai) buvo ir yra teisingame kelyje Dievop.

  11. a.grumbinas says:

    be to ,pasak biblijos,pagonys bus pakviesti i „dydžiasias vestuves“ ir sėdes prie stalo kaip ir kiti kviestiniai svečiai. P.S. Esavičiau,ar esi skaites ir kitas evangėlijas?esėju,magdelietės?

  12. sms says:

    Sarmatai
    apie Kristų ir ar yra jis pasakęs apie savo dieviškumą:

    Taigi ką Jėzus kalbėjo apie save? Ką Biblija sako apie Jį? Visų pirma pažiūrėkime į Jėzaus žodžius, pasakytus Jono evangelijoje 10:30: „Aš ir Tėvas esame viena“. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Jėzus nesiskelbia esąs Dievas. Tačiau pažiūrėkime kaip reagavo žydai į Jo pareiškimą: „Žydai Jam atsakė: „Ne už gerą darbą užmušime tave, bet už piktžodžiavimą, kad tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu“ (Jn 10:33). Žydai suprato Jėzaus žodžius kaip tvirtinimą, kad Jis esąs Dievas. Be to, Jėzus nebando prieštarauti žydams ir nesako „Aš nevadinu savęs Dievu“

  13. a.grumbinas says:

    biški ne i tema.bet koks skirtumas ka apie save sakė Jiezus,ir kaip kas ji pavadino.pažiurėkim kiek dabar žmoniu save laiko dievu.kiek medžiotoju yra susidievine ir sprendžia kas turi teise gyvent kas ne.kiek visokiu veisliniu šunu augintoju nužudo neatitinkančiu veislės standartu šuniuku.kiek valdžiose sėdi tokiu pat sprendžiančiu likimus lig dievai,kiek prisistačiusiu vilas keičia upiu vagas,ir t.t. mes kiek viena esan savo pasaulėlio dievai,bet nebandykim savo „dieviškumo“ kitiems primetinėti.

  14. nuomonė says:

    Labai geras, naudingas tekstas, skatinantis pozityviai mąstyti . Tik trys dalykėliai man nėra aiškūs, keliantys abejones:
    1. Kodėl reikia šlovinti, garbinti Dievą (tekste Šventuosius Vardus)? Kam Jam to reikia?
    2. Kodėl rekomenduojama kartoti mintinai išmoktas maldas? Kam įdomu klausytis užstrigusios plokštelės, o tuo labiau Dievui?
    3. Iš tų dviejų pirmų punktų seka išvada, kad žmogus yra tik kažkieno valios vykdytojas, na toks kažkoks vergas be savo valios ir proto, laisvo pasirinkimo. Tai esminis dalykas: kas yra žmogus ir kokia jo paskirtis. 1) Ar jis yra Kurėjas, sukūręs dabartinę mūsų realybę ir toliau kuriantis, todėl atsakantis už viską užž visas nesamones darytas Žemėje, o taip pat ir galintis pakeisti, atstatyti- gražinti Žemei ir sau Rojų? 2) ar žmogus tik kažkokių aukštesnių jėgų įrankis, žaisliukas jų rankose, nieko negalintis ir už nieką neatsakantis? Ta prasme, manau, nuvedama nuo Tiesos.
    4. Ir dar ketvirta abejonė. Vis tik ,manau, kad Tiesa yra tik viena. Ir ne visi keliai į ją veda. Klystkelių, niekur nevedančių, yra nepalyginamai daugiau negu kelių, artinančių prie Tiesos

  15. Pradzioje buvo zodis... says:

    Tikroji maldos paskirtis,- demesio koncentracija (zodziu reiksme neturi jokios reiksmes). Tukstantmeciais, daugybe mokymu skelbe ir tobulino supratima apie musu smegenu funkcionavimo galimybes. Rekomenduoju; Вячеслав Мещеряков „Тренинг мозга“.

  16. iseitis visada yra says:

    O koks Dievas Senajame Testamente? Kodel jis paseno? Kas yra tikrasis kurejas? Dievas minimas Senajam Testamente ar naujasis Jezus Kristus ar dar koks buvo pries juos abu? Kodel jie keiciasi?
    Nesuprantu kam Auksciausiaji nudievinti, vaizduoti zmogysta dar ir zmogaus varda jam isrinkti. Juk siu sesiu raidziu derinys viska pasako – DIEVAS ir yra visa esme, vardas, dievybe, auksciausioji jega ir visa kita, kas nezemiska. Jis veda mus i sviesa, nesa geri, gyvena musu sirdyse. Dievas yra vienas ir jis visada tas pats, jis nemirtingas, po saves nepalikineja ipediniu. Galijoja tik vienas nerasytinis istatymas – myleti visa kas tave supa (kitus zmones, gyvunus, gamta) taip, kaip myli save ir su Dievo pagalba skleisti savo beribe siluma jiems visiems.
    O ka religijos daro? Joms rupi valdzia, kuri religija pasaujyje paims virsu, kokiu vardu privers zmonija kreiptis i Auksciausiaji. Kitatikius naikinti!!! Daugiausia zalos zmonijos istorijoje padare butent krikscionybe. Visas ale tikejimas atsiremia tik i pinigus! Ar kada kas girdejo, kad uz dyka vyktu kokios nors apeigos (misiu metu nureketuoja), butu vestuves, krikstynos ar laidotuves??!…… Neduosi „aukos“, tai baznycia ir nelaimins. Jei duosi, tai ziurek nepamazink, gali daugiau duot, nei ju kainorastyje nurodyta, bet tik nemaziau… Jezus Kristus turi ikaini, o klapciukai ipareigoti ji pasiimti. Argi Dievo malone ir amzinaja dvasios ramybe galima nusipirkti? Dievo namai – visa visata. Na, o baznycia – klierku namai… Nezinau kam jie tarnauja, bet tikrai ne Dievui ir juolab ne zmonems…

  17. Geoff says:

    Paziurekite dokumentika Zeitgeist, ten yra daug informacijos.

  18. Romualdas K. says:

    Nemanau ,kad Kristaus dziaugtusi tokiu savo pasekeju, kuris pykcio iskreiptu veidu kitus smirdaliais vadina ir visai nepanasus i mylinti savo artima.

  19. Kindziulis says:

    „Malda ir meditacija – kaip paukščiui du sparnai.“ Kam nusibodo krikščionybė prašom jums jogą su meditacija. „Viena pereina į kita. Jos negali būti atskirtos ir juo labiau – supriešintos viena su kita.“ Ir malda ir meditacija skirta potencialo „atsiurbimui“. „Išsitaškykite“ po tinklus ponai 😀

  20. Linas says:

    Man žodis TAPTI, geresnis nei BŪTI… būti labiau reiškia tiesiog būti, o tapti vadinas įsilieti į absoliutų buvimą. tai vyksta ne iš karto, todėl reikia mokintis TAPTI.

  21. Linas says:

    Esaviciau, tuoj tu fanatike gausi lazdų nuo visų, o paskui atsiprašinėsi. mirt jis gi mat pasiryžęs dėl dievo, jei net nuolankiu būt nesugebi, išgama tu !

  22. Vilmis says:

    Atleiskit dogmatiškieji krikščionys, bet manau, jei šiandien būtų tam sąlygos, griebtumėtės viduramžių metodų – įtvirtinti savo dievą per mirtį, per kraują, per ugnį… Jūs jau tokie esat… Vieno pokalbio apie tikėjimą metu krikščionių šventikas gėdino mane: „Ar tau nepakanka Kristaus kančios?…“ Atsakiau, kad man pakanka mano tautos kančios- šimtai tūkstančių mūsų protėvių žuvo gindami tai, kas jiems buvo švenčiausia, kraujo broliai Prūsai buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus, vėliau baltų tikėjimas visais būdais niekinamas ir naikinamas. Tad judėjų dievas nėra ir nebus mūsų tautos ir aplamai baltų dievu.
    Turime mes savo Dievus, kurie nežemina, kurie negrasina paversti dulke, įkišti į katilą su smala, kurie neįspraudžia į įsakymų ir dogmų rėmus. Jie neverčia nuolankiai klauptis ir vergiškai nuleisti galvą. Jie kviečia GYVENTI darnoje su savimi, su šventa gamta, jie kviečia gerbti protėvius, mylėti ir ginti savo žemę ir kurti darną. Tad telaimina jus Laima, testiprina Perkūnas, tegloboja Žemyna !

  23. Ginte says:

    Sveiki tautiečiai,
    Skaičiau jūsų pokalbius, vis dėlto pavyko tautą suskaldyti ir kas suskaldė? ogi religija.
    Tūkstančius metų šioje žemėje žmonės garbino dievą tėvą, perkūną, žemyną, turėjo savo šventas girias,degino šventą ugnį ir gyveno savo žemėje, bet vieną dieną atėjo dvikojis su sutana prie kryžiaus prisikalęs žmogų ir pareiškė dabar tikėsite į šitą dievą ir mums dirbsite laže.
    Kodėl niekas nesako, kad krikščionybė tai valdymo įrankis, čia dievu nekvepia, o tik prievarta ir nelygybe.
    Mes Lietuviai, nors tokios kaip Lietuvos nėra, bet tegul turėjome savo dievus, o juk dievų parduoti ar kitaip iškeisti negalima, čia ne bulvių maišas, noriu perku, noriu ne.
    Sako Kristus mūsų dievas, pažvelkim faktams į akis, pranašas Jėzus , buvo – pranašavo dykumose, tegul jį ten ir garbina, mūsų žemėje jo nebuvo, mes turime dievą tėvą (sotvaras), perkūną ir t…..t
    Dievų keisti negalima.
    Fanatikų buvo ir bus bet kai reiks stoti prieš savo dievelius į akistatą, ką jūs pasakysite išdavikai.
    Mano pasiūlymas susivienykime, pradėkime kalbėtis, galime rasti bendrą kalbą, juk mes vienos tautos žmonės.
    Perkūne dievaiti apsaugok mus savo vaikus.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top