- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Migracijos krizė Europoje ir jos užsakovai [1]

Babelio bokštasKol masinės informavimo priemonės (MIP) visuomenę gąsdina migracijos krize ir Europos Sąjungos vienybės žlugimu, transnacionalinės korporacijos sparčiai stato savo europinį Babelio bokštą, kuriame gyvens būsimoji «eurazinė negroidų rasė (ENR)» savo išvaizda panaši į senovės egiptiečius. ENR pakeis visą Europos tautų įvairovę, kuri išnyks visus europiečius sukryžminus su imigrantais, o naujajai rasei vadovaus dvasinė žydų vadovų kasta.

DAR KARTĄ APIE DVASINĮ EUROPOS TĖVĄ

Europos politikai labai gerbia Pan-europinės Sąjungos ideologijos kūrėją R.N.Kudenhove-Kalergį (Richard Nikolaus Coudenhove-Kalergi 1894-1972), kurį vadina Europos Sąjungos „dvasiniu tėvu“. 1978 metais buvo įsteigta jo vardo premija, kuri kas antrais metais įteikiama labiausiai Europos vienijimui nusipelniusiam žmogui. Jos laureatai yra Ronaldas Reiganas, Helmutas Kolis, Hermanas van Rompujus (Herman van Rompuy), Angela Merkel ir kiti. paveikslėlisKudenhove-Kalergio veikalai „Pan-Europa“ [Pan-Europa (1923), Paneuropa Verlag] ir „Kova už Pan-Europą“ [Kampf um Paneuropa (3 Volumes, 1925–28)] gerai žinomi ir laikomi Europos Sąjungos kūrimo manifestu. Juose išdėstyti ES kūrimo tikslai ir uždaviniai, kurie iki šiol yra nekeičiami ir nuosekliai vykdomi.

Anot Kudenhove-Kalergio pagrindinė sąlyga Europos ekonominei ir politinei vienybei yra vieningos «europiečių nacijos» sukūrimas. Jis manė, kad kraujo giminystės laikymas nacijos pagrindu yra didžiulė klaida. Pagal jį nacijos pagrindu reikia laikyti „dvasios vienybę“ turinčią tuos pačius dvasinius mokytojus[1].

Kudenhove-Kalergis nacionalines problemas siūlė spręsti naciją atskiriant nuo valstybės (panašiai kaip anksčiau nuo valstybės buvo atskirta bažnyčia). Tuomet tautinis klausimas taps antraeilis ir kiekvienam žmogui grynai asmeninis. O kadangi tautinis ir pilietinis klausimai taps antraeiliai, tai bus lengva išspręsti ir valstybinių sienų klausimus: „Yra tik vienas radikalus būdas Europoje ilgam išspręsti sienų klausimus. Tai ne sienų kilnojimas, o jų panaikinimas. Europietis… visą savo energiją turi nukreipti sienų panaikinimui įgyvendinti, t.y. panaikinti valstybių, tautų ir ekonomines sienas… Valstybių sienos taps regioninėmis ribomis ir praras bet kokią reikšmę.“[2]

Tačiau be viešų tikslų kaip reikia pertvarkyti Europą Kudenhove-Kalergis siauram ratui žmonių parašė atskirą veikalą ir išleido nedideliu tiražu. Tai 1925 metais išleistas „Praktinis idealizmas“[3], kuriame parašė kaip turės atrodyti būsimoji „europinė nacija“.

Pagrindinė knygos idėja yra judaizmo dvasinės viršenybės Europos civilizacijoje būtinybė. Dvasinė viršenybė įgyvendinama žydus paverčiant „Europos dvasinio vadovavimo rase“. Tai išplaukia iš jo siūlomos visuomenės hierarchinės struktūros sandaros. Visą europiečių masę jis vadina „kiekybės žmonėmis“, kuriems vadovauti turi dvi „kokybės rasės“ — tai senoji Europos aristokratija arba dvarininkai ir antra rasė — žydai. Šios dvi rasės ir sudarys naująją Europos aristokratiją. Tačiau šios naujos aristokratijos branduolys vis dėl to yra žydai, nes „jie turi ypatingą etinį pasaulio matymą“, o taip pat turi didelį proto pranašumą prieš dvarininkus; kitaip sakant „žydai yra dvasios aristokratai“ ir todėl jie yra vadovai kovoje už žmonijos suvienijimą ir vadovavimą jai suvienijus. Tipiniais „dvasios aristokratais“ jis vadino Lasalį, Trockį, Einšteiną, Bergsoną ir kitus.

(tokią ES vėliavą siūlė Kudenhove-Kalergis; žinoma be savo atvaizdo ir be žydiškos žvaigždės. Ji tokia ir yra išskyrus geltoną skritulį su kryžiumi. P.V. pastaba)

Apie „kiekybės žmones“ jis rašo:

Tolimos ateities žmogus bus mišrūnas. Įveikus atstumus, laiką ir prietarus rasės ir klasės išnyks. Būsimoji eurazinė-negroidų rasė bus panaši į senovės egiptiečius. ENR pakeis visas tautas ir visas asmenybes“.[4]

Tai yra Europos ateitį Kudenhove-Kalergis mato tokią: europiečiai susimaišys su visomis kitomis rasėmis ir tautomis ir išnyks kaip baltoji rasė ir kaip atskiros tautos, o jų elitas bus dvasinė žydų vadų kasta.

Planai po šiai dienai nepakito ir Europos Sąjunga vykdo savo „dvasinio tėvo“ sukurtą projektą ir akivaizdžiai matyti, kad ES planai nesuderinami nei su valstybių nepriklausomybe, nei su jų sienų neliečiamybe, nei su tautinėmis valstybėmis, nei su pačių tautų buvimu. Taigi, tvirtinimas, jog Europos politikai varydami beprotišką migracijos politiką patys nesupranta ką išdarinėja, yra akiplėšiškas melas.

EUROPOS ŠEIMININKAI

Dabar Europoje vykstantis gerai suplanuotas ir valdomas „migrantų chaosas“ yra ne netikėtas antplūdis, o tik eilinė taktinė Europos perdarymo operacijos detalė. Ši detalė ardo tautines valstybes ir stiprina ES centrinio aparato valdžią, o pats centrinis ES valdžios aparatas atstovauja ne piliečių interesams, bet stambiam Europos ir transnacionaliniam kapitalui, kuris ir valdo visas virš-nacionalines struktūras.

Europos apvalusis stalasČia svarbiausią vaidmenį vaidina 1983 metais įkurtas Europos pramonininkų apvalus stalas arba Europos apvalusis stalas (ERT – angliškai) vienijantis 45 stambiausias Europos korporacijas, tarp kurių įtakingiausios yra Bayer, Shell, BP, DaimlerChysler, Ericsson, Nestle, Nokia, Petrofina, Renault, Siemens, Solvay, Total ir Unilever. Jų vadovai dalyvauja visuose Bilderbergo klubo susirinkimuose. Šiuo metu ERT vadovauja švedų kompanijos Ericsson direktorių tarybos pirmininkas Leifas Johansonas (Leif Johansson).

ERT yra viena pagrindinių grupių darančių didžiausią įtaką aukščiausiems politikams ir formuojančių strateginę sąjungą tarp stambaus kapitalo ir Eurokomisijos narių. Iš pradžių buvo skelbiama, kad organizacijos tikslas „Europos pramonės konkurencingumo pasaulinėje rinkoje didinimas“, bet iš tikrųjų jos pagrindinis tikslas visą laiką yra Europos Sąjungos valdymo būdo pakeitimas visiško unifikavimo kryptimi, nes stambaus kapitalo tikslas yra tokia ekonominė sistema, kurioje visus sprendimus priiminėtų vienas centras.

Intensyvus ERT narių vadovaujančių kadrų apdirbimas liberalizmo dvasia privedė prie to, kad devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dar buvo ryškiai pastebimas protekcionizmas, jau dešimtajame dešimtmetyje visi ERT nariai tapo globalistais ir visi ėmė vienbalsiai reikalauti visiško visų rinkų ir sienų atvirumo, o taip pat visi ėmė remti euroatlantinę integraciją. Globalizacija ir stambūs virš-nacionaliniai projektai tapo pagrindinėmis jų svarstymo temomis.[5]

Šiuo metu pagrindinis ERT dienotvarkės klausimas yra Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties (angl. Transatlantic Trade and Investment Partnership – TTIP) sudarymas. Tai laisvos prekybos sutartis tarp JAV ir ES. D.Britanijos premjeras Davidas Kameronas ją pavadino „pačia svarbiausia istorijoje dvišale prekybos sutartimi“.

Šią sutartį buvo planuota pasirašyti 2014 metų pabaigoje, po to atidėta 2015 metams, o dabar jau žadama 2016-siais.[6] Planuojama, kad TTIP stambiajam kapitalui ir korporacijoms suteiks visišką ekonomikos ir socialinių reikalų sprendimo laisvę, o bet koks valstybės reguliavimas bus panaikintas. Dėl to derybos dėl sutarties yra slaptos, o trumpą atitinkamų dokumentų apžvalgą €urokomisija paskelbė tik 2015 metų sausį.

Sutarties rengimo eiga tokia: 1990 m. – priimta „Transatlantinė deklaracija“, 1995 m. – sukurta iniciatyvinė verslininkų grupė „Transatlantinio verslo dialogas“, 1998 m. – konsultacinis komitetas „Transatlantinė ekonominė partnerystė“, o 2007 m. – „Transatlantinė ekonominė taryba“, kurios dalyviai yra stambiausios Vakarų firmos. Galų gale 2011 m. buvo sukurta aukščiausio lygio ekspertų grupė, kuri 2013 metais pradėjo rengti sutarties projektą ir pradėjo derybas.

Europos apvalaus stalo vadovaujantį vaidmenį puikiai rodo 2013 metų ERT vadovų pasitarimo su A.Merkel ir F.Olandu rezultatai; Prancūzijos ir Vokietijos ERT darbo grupės kartu su savo šalių vadovais svarstė vieningą tarptautinės prekybos strategiją tarnausiančią tik stambiausioms Europos kompanijoms. Į darbo grupę įėjo tik tų kompanijų atstovai. Vienas apžvalgininkas išsireiškė: „ERT reikalavimai yra tokie, kad ES tarnautų verslo korporacijoms ir nieko daugiau“.[7] Grupė pateikė 32 ultraliberalias rekomendacijas sudarančias europiečių siūlomos TTIP sutarties pagrindą. Svarbiausi pasiūlymai — rinkų atvirumas, investicijų apsauga ir darbo rinkos reforma, kurios tikslas „padidinti konkurencingumą“.

ERT glaudžiai susijusi su galingu euro-atlantiniu politiniu lobi Transatlantiniu politiniu tinklu (TPT), kuris iki 2020 metų planuoja padaryti ne tik bendrą transatlantinę rinką, bet ir vieningą euro-atlantinį politinį karinį bloką, o taip pat rengia TTIP sutarties dokumentus. TPT suburtas 1992 metais, o jo nariai yra stambiausios transnacionalinės korporacijos ir bankai, tarp kurių yra Boeing, EADS et United Technologies Corporation, Ford, IBM, Microsoft, Siemens, BASF, Bertelsmann, AT&T, Nestle, Deutsche Bank, Citigroup, Warner & Walt Dysney.

Be korporacijų ir bankų TPT nariais yra 60 Europarlamento narių (iš 22-ų Europarlamento komisijų 8-ioms vadovauja TPT nariai) ir 37 JAV Kongreso nariai.[8] TPT naudojasi vadinamų smegenų centrų darbais (Karališkas tarptautinių santykių institutas/ Chatham House, Aspeno institutas, Europos-Amerikos verslo taryba, Tarptautinių santykių taryba, Brukingso institutas, Europos strateginių tyrimų institutas, Prancūzijos tarptautinių santykių institutas, Strateginių ir tarptautinių tyrimų centras ir kiti).[9]

Naudodamas efektyvius politinio ir informacinio spaudimo svertus, pirmiausia tokius kaip „rusai puola“, ir euro-atlantinio solidarumo būtinybė E-parlamentas 2015 metų liepą priėmė TTIP sutarčiai pritariančią rezoliuciją (436 balsavo už ir 241 prieš). Nors ją vykdyti neprivaloma, bet ji puikiai rodo E-parlamento narių nusiteikimą, o nuo jo priklauso TTIP sutarties ratifikavimas — E-parlamentas pademonstravo pasirengimą ratifikuoti. Svarbiausia, kad ir šitame sutarties rengimo etape valdžia neleido viešo sutarties svarstymo, nes didžioji dauguma europiečių nepritaria tokiai sutarčiai, kuri įtvirtina visišką korporacijų valdžią ir visiems laikams laidoja kol kas dar išlikusius Europos kultūros, ekologijos ir socialinių santykių likučius.[10]

Tačiau jokio rimto pasipriešinimo būti negali, nes europiečių visuomenę stipriai suskaldė jau 20 metų vykdoma demografinė revoliucija, kuri yra vienas pagrindinių veiksnių leidžiančių korporacijoms išlaikyti valdžią.

(laukite tęsinio)

Nuorodos:
[1] Куденхове-Калерги Р. «Пан-Европа» //http://www.paneuropa.ru/home.php?id=4&id2=0&id3=6&lang=
[2] Тen pat
[3] žr.: Coudenhove Kalergi R. Praktischer idealismus. Adel – Technik – Pazifismus. Wien-Leipzig. 1925,
http://www.mediafire.com/?wwyl5p4stattbqm
[4] Тen pat
[5] Balanya B., Doherty A., Hoedeman O. Ma’anit A. & Wesselius E. Europe Inc. Comment les multinationals  construisent l’Europe et l’economie mondiale. Marseille cedex 20, 2005, р. 58
[6] http://ec.europa.eu/trade/policy/in-focus/ttip/index_fr.htm
[7] http://www.politis.fr/Ces-industriels-qui-conseillent,22807.html
[8] http://www.no-transat.be/plus-infos/un-parlement-europeen-sous-influence-2eme-volet
[9] http://www.agoravox.fr/actualites/international/article/bloc-euro-atlantique-unifie-en-55452
http://www.chaos-controle.com/archives/2013/06/07/27351099.html
[10] http://inosmi.ru/op_ed/20150713/229060533.html

Pirmos dalies pabaiga

parengė: Pranas Valickas