Mylinti duktė. Sakmė.
2013, 17 kovo, 12:31 | kategorija Kelias | 10 komentarų | peržiūrų 1 002 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai
Vienoje šalyje egzistavo žiaurus paprotys – nukirsti rankas kiekvienam, kurį pagaudavo vagiant. Ir pagavo kartą tą darant vieną žinomą didiką, valdovo numylėtinį. Bet negalėjo valdovas atsisakyti senovinio papročio ir įsakė nubausti nusikaltėlį.
Bet štai, bausmės išvakarėse į rūmus atėjo maža mergaitė, to didiko duktė ir su ašaromis akyse prašo praleisti ją pas karalių. Rūmų tvarkdariai išpildė jos prašymą ir mergaitė krito ant kelių prieš valdovą su ašaromis akyse. „Didis valdove, – pratarė ji visa bijodama, – mano tėvas yra nuteistas likti be rankų, tai štai – nukirsk man rankas vietoje jo“.
Valdovas turėjo savo vaikų ir jam buvo prie širdies, kad maža mergaitė taip myli savo tėvą. „Tegu bus taip, kaip tu prašai, – tarė karalius. – Bet tu galėsi bet kada atsisakyti bausmės, nors ir pačią paskutinę akimirką“.
Sekančią dieną mergaitė buvo nuvesta į bausmės vietą. Aikštės viduryje stovėjo krauju aptaškyta trinka, o šalia budelis su kalaviju. Mergaitė jį pamačiusi pabalo ir akimirkai susvyravo. Bet greitai susitvardė, priėjo prie trinkos ir ištiesė savo rankutes. Budelis stipriai pririšo jos rankas prie trinkos diržais. Mergaitė nepratarė nė žodžio. Budelis iškėlė kalaviją. Ji stipriai užmerkė akis. Kalavijas blykstelėjo ir nusileido nepalietęs net pirštų galiukų.
„Valdovas atleidžia tavo tėvui už tavo begalinę pasiaukojančią meilę!“ – paskelbė karaliaus pasiuntinys. Atsidarė kalėjimo durys, prie mergaitės pribėgo tėvas ir bučiuoja jai rankutes laistydamas jas ašaromis.
Kitą dieną valdovas paskelbė savo tautai įsakymą, atšaukiantį žiaurų senovės papročio taikymą. O bausmės aikštėje valdovo nurodymu buvo pastatytas stulpas su marmurine lenta, kurioje aukso raidėmis buvo parašyta, kaip duktė buvo pasiryžusi atiduoti savo gyvybę už tėvo gyvybę ir gale toks prierašas: „Laimingi tėvai, kurie išaugino tokius vaikus“.
Autorius nežinomas
Išvertė: Sarmatai
–
Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.
Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!
Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner
Naujienos iš interneto
Leidžiama ...
Įdomu koks tėvas leistų savo vaikui rankas nukirst…
Parašyta,
kad tėvas kalėjime sėdėjo – nelabai jo kas klausė manau.
Tai čia tipo, jei mus kas muša, tai atsukime kitą skruostą, jei padarėme nusikaltimą, tai begalinės meilės dėka mums gali būti atleista? Briedas! Valdovas buvo neišmintingas. Realiame gyvenime, netgi dabar kaikuriose šalyse taikomos panašios bausmės, nes nėra kito būdo nusikaltimus riboti. Manote, tauta, pamačiusi tokį gražų pavyzdį, susipras? O kai nusikaltėliai žudo klūpantį ir maldaujantį žmogų, tai už širdies griebesi ir tampa kitokiais? Panašios bausmės gali išnykti tik tuomet, kai bus nereikalingos. Kai tauta ar visuomenė taps sąmoningesnė ar palypės ant aukštesnio evoliucinio laiptelio. O iki tol tokios bausmės yra adekvačios žmogaus supratingumui. Va nuteistų mirties bausme Snoro sąvininkus, apvogusius tautą, iš karto visuose bankuose laikomi žmonių pinigai taptų saugesniais. Pasibaigtų valstybės ir tautos apvaginėjimai. O dabar tik šaiposi visi toki iš likusiųjų. Ir kaip nesišaipysi. Patys tokius įstatymus susikuria. Patys vagia. Ir šaiposi.
Gaila man to valdovo. Po jo poelgio prasidėjo plėšimai, vaikų ašaros, kad atleistų tėveliams – tikras bardakas ir nesąmonės. Kad įvestų tvarką, valdovas turėjo sugriežtinti bausmes už nusikaltimus. Sustiprinti armiją ir savo paties apsaugą, nes kai kurie žmonės, mėgstantys gvieštis svetimo, palaikė jį silpnavaliu ir nevertu valdovo sosto. O kur dar visokiausios intrigos artimiausioje valdovo aplinkoje, kai tvarką šalyje pašlijo?
Čia tik graži pasaka, kaip kad pasaka apie tai, kad mūsų po mirties laukia rojus. Ir kodėl mes tame rojuje turime atsidurti tik po mirties, nejaugi nesame verti susikurti jo čia ir dabar ir gyventi kaip žmonės, o ne kaip gyvuliai ir vergai?
Speju po tokio sprendimo padaugejo tevu meiles ir vagysciu…
Mano supratimu, moralas toks. Dabar pas mus nekerta rankų, bet būna kitokių situacijų. O kiekvienoj situacijoj visada reikia elgtis nuoširdžiai. Jei nenori aukotis dėl kito, geriau nevaidink ir nesiaukok, nes prarasi daugiau nei rankas. Bet jei yra kažkas, ką labai myli, taip, kad negaila tų rankų, tada neslėpk savo meilės, nepraloši, nors ir atrodys, kad jau paskutinioji :)
Kažkodėl tik Eglė suprato, kas čia norėta pasakyti…
Juk ne apie tėvą ir ne apie valdovą akcentuojama, o būtent apie dukterį, apie jos meilę ir pagarbą savo tėvui, kas padarė įspūdį net valdovui..
Laimingi tėvai, kurie išaugino tokius vaikus
Atsimerkime vieną kartą nemoralizavę :)
kiekvienas mato savo medalio puse.
Pilnai pritariu Jorio pasisakymui, net pačiam keista..
Kvailas valdovas…….
ach Jori Jori…
Eglė tu venintelė kuri suprato šios sakmės esme o visi kiti nesuprato nes nežino ka reiškia tikra meilė artimam žmogui.