Palūkanų normų kaitos ypatumai [PDF prezentacija]

2010, kovo 22, 21:41 | kategorija Ekonomika | atsiliepimų (4) | peržiūrų 766 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Palūkanų normų kaitos ypatumai

(2010 m. vasaris)

Palūkanos kyla, krenta – kažkam gerai, kažkam blogai.

Taip kalbama. Šnekamojoje ir buitinėje kalboje lyg ir viskas aišku. Juk ir apie kitus buitinius dalykus bei reiškinius kalbame ir suprantame panašiai: mielinė blynų tešla kyla ar krenta (sakome – sukrito). Ir visiškai nebūtina aiškinti, kad tešlą kelia mielės, tiksliau, jų veikimo cheminis procesas.

O ar palūkanos – mielinė tešla? Ar jos – kažkoks mistinis gyvas padaras, kuris pats savaime gali kilti ir kristi (mažėti)? Kas Lietuvoje yra palūkanų autorius ir šeimininkas? Juk dar neteko girdėti, kad palūkanas (tiek indėliams, tiek paskoloms) nustatinėtų bankų klientai…

Tai gal visgi pabandykime pasiaiškinti, kokios ,,mielės“ kelia ir kaitalioja palūkanas?

Paskolų palūkanos – daugeliui Lietuvos žmonių ir įmonių ne šiaip sau rodiklis, o jų finansinio stabilumo ir, net, išgyvenimo indikatorius. Juk vien tik šalyje veikiantiems bankams skolingi ir nuo jų veikimo priklausomi daugiau nei 55 % šalies dirbančiųjų, 36 % veikiančių (dar išlikusių !!!) įmonių.

Šioje apžvalgoje pabandysime pažvelgti į palūkanų normų kaitos pagrindus – VILIBOR‘ą ir EURIBOR‘ą, jų santykius ar sąsajas su jų ,,produktais“ – su, taip sakant, jų pagrindu nustatomomis paskolų palūkanomis. Juo labiau žinant, kad šių, taip pat gan mistinių, rodiklių kaitos apibūdinimui sukurta nemažai teorijų ir koreliacinių matavimų su visokiais kitokiais rodikliais, bet kažkodėl, iki šiol vengiama pažiūrėti ir įvertinti jų įtaką būtent paskolų palūkanų kaitai.

Pasižvalgysime po palūkanų normų kaitos žirklių įvairovę ir pabandysime suprasti jų atsiradimo galimas priežastis bei reikšmes šalies ekonomikai.

Apžvalgos autorius jokiais būdais nepretenduoja į bent kokius teorinius apibendrinimus ar vienareikšmiškas išvadas. Priešingai: kviečia potencialius skaitytojus (ir ypač – verslo atstovus) visomis išgalėmis prisidėti prie visiems mums labai svarbių rodiklių – palūkanų normų – kaitos peripetijų analizės. Juolab, kad Lietuvos bankas, gamindamas ir VILIBOR‘ą ir indėlių bei paskolų palūkanų statistiką, niekada nepasivargina plačiau bei išsamiau paaiškinti jų kaitos ypatumus bei besiklostančias tendencijas.

VILIBOR‘as: kiek jame mistikos ir kiek tikrovės?

Ką visa tai gali reikšti? Kodėl tokie pokyčiai vyko šalies ekonomikoje? Kas vyko už jos?

Kas tokio reikšmingo vyko šalies ekonomikoje, kad taip keistai įtakojo palūkanų LT kaitą?

Palūkanos EURAIS

Palūkanų kaitos pasekmės – palūkanų žirklių įvairovės susidarymas

Palūkanų žirklių rezultatai

Ir pabaigai: o kas gi vyksta palūkanų pasaulyje čia ir dabar, t. y. gruodžio-sausio mėn.?

Lito išstūmimas iš paskolų rinkos ir €-uro joje įvedimas tęsiasi.

pagarbiai,

Vl. Trukšinas,

Statistikas,
Ekonomistas,
Nepriklausomas analitikas.
vtruksinas@cablenet.lt
861630959

Paspaudus atsisiųsti jums atidarys PDF puslapį, kuriame matysite visus duomenis pilnai, o norėdami galėsite straipsnį išsaugoti savo PC.

  Palūkanų normų kaitos ypatumai [PDF] (216,1 KiB, 7 177 atsisiuntė)

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Atsiliepimų 4

  1. Dariuss says:

    Skolinimas su palūkanomis, sukelia pinigų perteklių, kas išbalansuoja bet kurią rinką.

  2. zoot says:

    Pasielgti galėtų Lietuvos valdžia paprastai,perimti pinigų kiekio kontrole į savo rankas ,išmesti Šarkiną. Pinigų kiekis turėtų būti proporcingas prekių ir paslaugų masei . Tai labai griežtai kontroliuoti. Yra l paprasta pinigų daugiau nei prekių ir paslaugų masė infliacija,pinigų mažiau nei prekių ir paslaugų deflecija. Vienu atveju pinigus išima iš apyvartos kitu atveju spausdina ir įdeda į apyvartą. O dabar nesąmonės,taip viskas užpainiota … Kuo daugiau neaiškumų tuo nešvaresni blogi dalykai slepiami nuo žmonių. Kiek visokių skaičių tam kad užpainioti. Padarius tokį paprastą dalyką manau čia stovėtų tankai, bankų tokių kokie jie yra šiandien manau iš viso mums nereikia. Paskolos turi būti dalinamos be procentų bankai turėtų dalyvauti gamyboje,versle ,rizikuoti savo kapitalu gauti pelną iš gamybos ar iš verslo o ne kaip dabar tiktai bankrotinti,ir perimti ,bei ruoštis žemių supirkimui visoje Lietuvoje bei pūsti burbulus pilti milžiniškus kiekius spekuliacinių neuždirbtų pinigų mūsų mažoje šalyje iš esmės ją pavergiant .Ką jie nematė ir nesuvokė kad Lietuvoje nėra iš esmės gamybos ir pramonės ,kas gražins tuos milžiniškus kiekius paskolų iš ko ? Valdžia išsikasė sau duobę manau greitai bankrotas ir iš jų atims valdymą,nors ir šiandien jie nieko beveik nevaldo tai jau vyksta (perėmimas).

  3. Sarmatas says:

    Kai indėnų nesugebėjo užkariauti ginklais, panaudojo narkotikus (alkoholį, kokainą, kanapes ir t.t.). Tačiau žmogus gali vieną kartą susiprasti ir nustoti gerti. Tada jungiam galingesnį ginklą – ekonominį. Įprūdijai paskolą su palūkanomis ir viskas. Visa gentis, šalis tampa vergais, net patys to nesuprasdami. Tas ir vyksta pas mus. Visi žino, bet tyli. Yra tokių, kurie ir nesupranta.

  4. Dainius says:

    negi yra galvojanciu, kad bankinis procentas tai jau galutinis rezultatas? valstybines skolos niekada nebus grazintos… o ir kam jas grazinti? juk kiekvienas ish skolintoju skolindamas zino kad yra rizika pinigu neatgauti… manau kol nenupirks visos lietuvos zemiu, tie cirkai nesibaigs… arba kol karas eilini karta nenunulins visu tu ereziju.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top