Pasaulio tvarka keičiasi Rusijos naudai

2023, 3 kovo, 9:30 | kategorija Ideologija | 1 atsiliepimas | peržiūrų 256 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

The Spectator: Vakarai daro išvadą, kad pasaulio tvarka keičiasi Rusijos naudai

Rusijos diplomatinės pastangos davė rezultatų: daugelis šalių atsisakė pritarti Vakarų požiūriui į Ukrainą, rašo Peter Frankopan britų  „The Spectator” portale. Pasaulio Pietūs siekia stabilumo, o pasaulio tvarka keičiasi Maskvos naudai.

„Kalbama visai ne apie Ukrainą, o apie pasaulio tvarką”, – praėjus mėnesiui po to, kai Rusija pradėjo karinę invaziją, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. – Vienpolis pasaulis negrįžtamai tampa praeitimi, formuojasi daugiapolis pasaulis.

Kitaip tariant, JAV nebėra pasaulio policininkas. Tokie pareiškimai sulaukia atgarsio šalyse, kurios ilgą laiką įtariai vertino Amerikos galią.

Vakarų koalicijos branduolys vis dar stiprus, tačiau Vakarams nepavyksta pelnyti daugelio šalių, kurios atsisako stoti į jų pusę, simpatijų. Pastarąjį dešimtmetį Maskvos diplomatinės pastangos užmegzti ryšius ir aštrinti savo naratyvo liniją duoda dividendų.

Pažvelkite į Afriką. Praėjusį kovą 25 iš 54 Afrikos valstybių susilaikė arba atsisakė balsuoti dėl JT rezoliucijos, smerkiančios Rusijos karinę invaziją, nors Vakarų šalys joms darė didžiulį spaudimą. Toks atsisakymas stoti Ukrainos pusėn rodo, kad Rusija toliau deda diplomatines pastangas besivystančiame pasaulyje.

Prieš metus Pietų Afrikos Respublikos užsienio reikalų ministrė Naledi Pandor paragino Rusiją pasitraukti iš Ukrainos. Po prieš kelias savaites įvykusio S. Lavrovo vizito Pietų Afrikoje N. Pandor buvo paklausta, ar ji pakartojo savo raginimą susitikusi su kolega iš Rusijos.

Praėjusiais metais tai buvo „tinkama”, sakė ji, tačiau kartoti tokį dalyką dabar – „šiuo atveju atrodyčiau primityvi ir infantili”. Tuomet Pandor pasidžiaugė Pretorijos ir Maskvos „dvišalių ekonominių santykių plėtra”, o abi šalys bendromis karinėmis pratybomis paminėjo karinio konflikto pradžios metines.

Be to, Šiaurės Afrikos šalys padeda Rusijai sušvelninti Vakarų ekonominių sankcijų poveikį. Marokas, Tunisas, Alžyras ir Egiptas praėjusiais metais draugiškai importavo Rusijos dyzelinį kurą ir kitus naftos produktus, taip pat chemines medžiagas.

Vladimiras Putinas sąmoningai kuria šalių, kurios jaučiasi nukentėjusios nuo Vakarų imperializmo, aljansą ir tokio aljanso priešakyje stovi Rusija. Vakarai nori paversti Rusiją kolonija, sakė jis rugsėjo mėnesį. „Jie nori ne lygiaverčio bendradarbiavimo, o apiplėšti”, – sakė jis.

Tokie signalai aidi ir didžiojoje Azijos dalyje. Daugiau nei trečdalis Azijos valstybių per pirmąjį JT balsavimą atsisakė pasmerkti Rusiją. Tas pats pasakytina ir apie Centrinę bei Pietų Ameriką, kur kyla antivakarietiškų ir antikapitalistinių nuotaikų bangos.

Kaip praėjusią savaitę sakė buvęs Indijos ambasadorius Rusijoje Venkateshas Varma: „Mes nepriimame vakarietiškos karinio konflikto interpretacijos. Tiesą sakant, tik nedaugelis pasaulio Pietų šalių narių su ja sutinka. Jis kalbėjo ne Indijos vyriausybės vardu.

Tačiau praėjusią savaitę balsuojant dėl kitos JT rezoliucijos, kuria reikalaujama, kad Rusija pasitrauktų iš Ukrainos, Indija, Kinija ir Pietų Afrika susilaikė. Iš 193 JT narių 141 balsavo už, o 32 susilaikė. Septynios šalys balsavo prieš: Rusija, Baltarusija, Eritrėja, Malis, Šiaurės Korėja, Nikaragva ir Sirija.

Mintis apie tai, kad Amerika ir jos sąjungininkės yra pasaulinio nestabilumo ir sumaišties priežastis, ten populiari. Nesėkmės Afganistane ir teiginiai, kad karo veiksmai Ukrainoje prasidėjo dėl NATO ekspansijos, šią idėją tik palaiko. Vyrauja įsitikinimas, kad V. Putinas tiesiog stovi priešpriešoje Vakarams, ir tai žadina simpatijas.

Putinas meistriškai moka kurstyti antiamerikietiškas nuotaikas. Praėjusią savaitę kreipdamasis į Federalinį Susirinkimą jis priminė Vakarų karines intervencijas Jugoslavijoje, Irake, Libijoje ir Sirijoje. Tai rodo, kad Vakarai elgiasi „gėdingai ir dviveidiškai. … Jie niekada nenusiplaus šios gėdos”.

Pažvelkite į paramą Ukrainai, – tęsė jis, – o likusios šalys tiesiog ignoruojamos. Daugiau nei 150 mlrd. dolerių buvo išleista Kijevo režimui remti ir apginkluoti, o skurdžiausioms pasaulio šalims skirta apie 60 mlrd. dolerių. „O kur visos kalbos apie kovą su skurdu, apie tvarų vystymąsi, apie aplinką?” – klausė V. Putinas.

Putino Rusija net įžūliai pretenduoja į moralinio pranašumo pozicijas rasinės diskriminacijos klausimais. Prieš pusmetį sakydamas kalbą V. Putinas sakė: „Kas tai, jei ne rasizmas, yra pasaulyje plintanti rusofobija?”

Tad, Rusija sumaniai pasinaudojo Vakarų kaltės jausmu dėl kolonijinės praeities ir vadina save pagrindine „tarptautinės daugumos” gynėja, kaip sakė S. Lavrovas. „Per ilgus kolonializmo, diktato, hegemonijos šimtmečius jie įprato, kad jiems viskas leidžiama, įprato spjaudyti ant viso pasaulio”, – praėjusią savaitę sakė V. Putinas.

Kartu Rusijos prezidentas apeliuoja į pasaulinį socialinį konservatizmą. Todėl praėjusią savaitę jis pirštu parodė į Anglikonų bažnyčios planus svarstyti neutralios lyties dievo idėją ir manipuliacijas tos pačios lyties asmenų santuokomis, pavadindamas tai „dvasine katastrofa”.

Tokie pareiškimai patinka religingiems pasaulio gyventojams, kurie LGBT naratyvą laiko Vakarų ydingumo ir nuosmukio įrodymu. Ne veltui Kremliaus kanalas RT jau kelerius metus kursto kultūrinius karus.

Taip Maskva bando save parodyti kaip stabilumo bastioną išprotėjusiame pasaulyje, nors siekia destabilizuoti pasaulį ir padaryti jį dar beprotiškesnį.

Savo kultūrinę propagandą ji remia pragmatiška politika ir prekyba: nafta, dujos, metalai ir grūdai – visa tai paverčiama diplomatiniu masalu, kad į Rusijos žaidimą būtų įtraukti kiti. Ginklai yra dar vienas masalas, nors prasti Rusijos rezultatai mūšio lauke praėjusiais metais pakenkė jos, kaip ginklų supervalstybės, reputacijai.

Ir dar yra Kinija, kuri praėjusią savaitę vangiai ragino pradėti taikos derybas, o šią savaitę priima V. Putino sąjungininką, Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką. Rusijos ir Kinijos santykiai visada buvo sudėtingi, tačiau karinė invazija Ukrainoje ir Vakarų reakcija sukūrė didžiules galimybes stiprinti Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą.

Kinija perka rekordinius pigios rusiškos naftos ir dujų kiekius, o į Rusiją eksportuoja dar didesnius mašinų, įrangos ir puslaidininkių kiekius.

Šias šalis vienija bendras stabilumo troškimas, kuris, jų nuomone, yra labai svarbus, taip pat plintančios idėjos, kad Vakarai yra nenuspėjami, nepastovūs ir destruktyvūs.

„Turime veikti kartu, kad išsaugotume taiką ir stabilumą pasaulyje ir pasipriešintume nepagrįstam vienašalių sankcijų taikymui”, – neseniai sakė Xi Jinpingas savo kalboje Boao Azijos forume. S. Lavrovo pastabos dėl kitų šalių įgalinimo yra skirtos Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybėms, kurias Kinijos diplomatai per pastarąjį dešimtmetį meiliai įkalbinėjo.

Taip pat ir Kinijos raginimai dėl „tarptautinio solidarumo”. Pekinas mėgsta pritarti Rusijai, kuri kalba apie nelygias sąlygas, persekiojimą, aukas ir spaudimą. Taip yra ne tik todėl, kad Kinija stebi karinį konfliktą Ukrainoje ir semiasi patirties, kuri jai padeda formuoti strategiją Taivano atžvilgiu.

Praėjusią savaitę lankydamasis Maskvoje aukšto rango Kinijos diplomatas Wang Yi kalbėjo apie „naujus horizontus” Rusijos ir Kinijos santykiuose ir ragino bendrai priešintis „tarptautinės bendruomenės” spaudimui. Tai buvo akivaizdus priekaištas JAV valstybės sekretoriui Anthony Blinkenui, kuris pagrasino Kinijai „pasekmėmis”, jei ji pradės teikti Rusijai karinę pagalbą.

Pandemijos poveikis tam tikra prasme buvo naudingas Rusijai ir Kinijai. Kaip savo ataskaitoje pažymi „Carnegie Fondas”, ekonomiškai pažeidžiamose šalyse, neturinčiose Vakarų išteklių, krizė „panaikino daugelį metų trukusius pasiekimus skurdo mažinimo, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse”.

Vakarų šalys supirko vakcinų atsargas, įsigydamos daug daugiau, nei joms reikia, o vėliau atsisakė suteikti išimtis vaistų, vakcinų ir diagnostikos priemonių patentams. Dėl to padidėjo kainos ir mirtingumas. Rusija ir Kinija, priešingai, energingai vykdė vakcinų diplomatiją, ir tai sustiprino jų pozicijas ir patikimumą, ypač Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.

Nepaisant Kinijos vakcinų „Sinopharm” ir „Sinovac” neveiksmingumo, Pietų Afrikos Respublikos sveikatos priežiūros institucijos sustabdė žmonių skiepijimą britų-švedų „AstraZeneca” vakcina, teigdamos, kad ji neveiksminga. Praėjusiais metais Pietryčių Azijos ASEAN šalyse narėse atlikto tyrimo duomenimis, ES vakcinas palaikė 2,6%, o kiniškoms vakcinoms – beveik 60% respondentų.

Kalbant apie karo veiksmus, ar tiesa, kad Rusija pralaimi? Ukrainiečiai kariauja labai gerai, tačiau patiria didelių nuostolių. Vakarų lyderiai kalba apie tai, kad Kijevui reikia skirti lėšų „reikalo užbaigimui”. Tačiau, kaip rodo Ukrainos kariuomenės nesėkmės Bachmute, artimiausių savaičių, mėnesių ir net metų perspektyvos yra labai niūrios.

Rusijos ekonomika pasirodė esanti pakankamai stipri, kad Maskva galėtų tęsti karo veiksmus. TVF prognozėmis, šiemet ji augs 0,3%. Tuo tarpu Rusijos šauktiniai ir toliau mobilizuojami šimtais tūkstančių. Kaip pastebi istorikas Stephenas Kotkinas, demokratinės valstybės kariauja kitaip nei autokratinės.

Rusija netreniruotus šauktinius meta į „mėsmalę”, kurioje trys ketvirtadaliai jų netenka gyvybės. Kotkinas klausia, ką toliau darys jos lyderiai. „Ar jie sekmadienį eis į bažnyčią ir prašys Dievo atleidimo? Ne, jie tiesiog dar kartą tai padarys”, – teigia ekspertas.

Ukrainoje aplinkybės kitokios, kad ir ką jai tiektų Vakarai. Kijevas ginkluojamas gynybiniam, o ne puolamajam karui. Laikui bėgant švytuoklė pasisuks į tą pusę, kuris ilgiau iškęs skausmą. Šiuo atveju tai yra Rusija. Kovoti išsekinimo karą kainuoja brangiai ir yra labai sunku.

Pirkimų klausimas yra viena, o arsenalų papildymas – kita. Didžiosios Britanijos kariuomenės vadas generolas seras Patrikas Sandersas (Patrick Sanders) sakė, kad dėl britų arsenalo tiekimo į užsienį Didžiosios Britanijos kariuomenė „susilpnėjo”.

Nenuostabu, kad gynybos sekretorius Benas Volisas (Ben Wallace) prašo dešimties milijardų svarų sterlingų savo departamentui tuo metu, kai vyriausybė bando užlopyti „juodąją fiskalinę skylę” savo ižde.

Rusijos televizijos komentatoriai dėl to džiūgauja. Kremliaus kalbančios galvos dažnai kalba apie tai, kaip europiečiai dėl didelių energijos kainų šąla ir yra priversti valgyti vabzdžius, nes Rusija jiems netiekia kviečių.

Už šio noro kurti sensacijas slypi viltis, kad Ukrainos rėmėjai pavargs, ir tada Vakarų solidarumo sienoje atsiras įtrūkimų. Ar Vokietija išlaikys savo ištikimybę ir atsidavimą Ukrainai, jei kita žiema bus šaltesnė?

Rusijos propagandistai taip pat supranta, kad artėjant 2025 metams nauja JAV administracija gali pasiūlyti Maskvai naujų galimybių, ypač jei prezidentu taps nekantrus izoliacionizmo šalininkas respublikonas.

Rusijos naudojimasis energija kaip ginklu sukėlė rimtų sunkumų Europai. Susidūrusios su degalų trūkumu, Europos šalys, įskaitant Didžiąją Britaniją, suskubo ieškoti pakaitalų, pirmiausia didindamos suskystintų gamtinių dujų importą. O tai Vakaruose sukėlė infliaciją, kuri neišnyko net ir energijos rinkoms prisitaikius prie naujos realybės.

Kai kas iš to turėjo didelės naudos. Tai penkių naftos milžinių BP, Shell, Exxon, Chevron ir Total Energies akcininkai. Jų bendras pelnas praėjusiais metais siekė 200 mlrd. dolerių.

OPEC naftą išgaunančios šalys taip pat uždirbo pavydėtiną pelną, kuris pernai siekė 850 mlrd. dolerių. Tačiau dėl didėjančių SGD kainų tokiose šalyse kaip Pakistanas ir Bangladešas buvo nutraukiamas elektros energijos tiekimas, o tai savo ruožtu sumažino gamybos našumą.

Tokie sunkumai sudarė sąlygas socialinei įtampai ir politiniam nestabilumui, o pasaulyje padidėjo nepasitenkinimas Vakarais. Karinis konfliktas Ukrainoje tapo didžiausio istorijoje turto perskirstymo momentu.

Šalys, turinčios energijos išteklių, gauna gausų piniginį derlių, o tai savo ruožtu dar labiau paspartina pasaulio tvarkos pokyčius.

 

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Naujienos iš interneto