Prof. Artūras Razbadauskas: „Pandemijos suvaržymai išryškino Vydūno kūrybinio palikimo svarbą“

2021, 11 kovo, 6:30 | kategorija LPT | atsiliepimų (3) | peržiūrų 256 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Prof. A. Razbadauskas

KU rektorius, prof. Artūras RAZBADAUSKAS: „Man, kaip medikui ir mokslininkui, kelia nerimą, kai bandoma supriešinti sveikos gyvensenos šalininkus su tais, kurie pasisako už vakcinavimą

Juozas IVANAUSKAS

Vydūno draugijos garbės narys

Pastaruosius dvidešimt metų, kovo 22-ąja minint Vydūno gimtadienį, Klaipėdos universitete rengiamos mokslinės-praktinės konferencijos „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ seniai tapo nacionalinės reikšmės renginiu. Lygiai prieš metus netekome žymiausio Vydūno kūrybos tyrinėtojo, filosofijos ir humanitarinių mokslų daktaro, docento Vaclovo Bagdonavičiaus, kuris kasmet minėtos konferencijos plenarinėje sesijoje skaitydavo pagrindinį pranešimą.

Išties keistas sutapimas, jog būtent Vydūno gimimo dieną, kovo 22-osios rytą, staiga ir netikėtai sustojus širdžiai, mus paliko Vydūno draugijos steigėjas, garbės pirmininkas, nepaprastai šviesi, tauri ir kūrybinga asmenybė, daugiau nei 50 metų pašventęs vydūnistikos idėjų sklaidai Lietuvoje, konsultavęs ir pats asmeniškai dalyvavęs KU kultūros renginiuose „Vydūnas – tautai ir valstybei“. Išsamiais mokslininko – literatūrologo darbais, išleistomis knygomis ir savo pasišventimu kilniai švietėjiškai misijai filosofas V. Bagdonavičius subūrė gausų Vydūno kūrybos pasekėjų būrį, ženkliai įtakojo KU Sveikatos mokslo fakulteto veiklą. Būtent V. Bagdonavičiaus dėka dar sovietmečiu, 1988 m., iškart po mano režisuoto diplominio spektaklio Kauno dramos teatre „Amžinas keleivis“ premjeros, skirtos Vydūno 120-čio Jubiliejui, aš tapau Vydūno draugijos garbės nariu.

Šviesios atminties Vaclovui Bagdonavičiui ir jo suburtiems vydūniečiams, o taip pat neseniai išrinktai Vydūno draugijos pirmininkei, prof. dr. Aušrai Martišiūtei Linartienei, visada rūpėdavo ir yra labai svarbu, kad Vydūno kūrybinis palikimas, vienokiu ar kitokiu būdu perduodamas iš kartos į kartą, atsispindėtų laisvę ir nepriklausomybę 1990-aisiais atgavusios Lietuvos valstybingumo raidoje. Ieškodamas atsakymo į šį klausimą, mokslinės konferencijos „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ išvakarėse kalbinu KU rektorių, prof. dr. Artūrą RAZBADAUSKĄ.

♦◊♦

Sakykite, prašau, du dešimtmečius KU kasmet tradiciškai rengiama mokslinė konferencija „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ – ar tai neprarado aktualumo nūdienos realijų kontekste, kai užsitęsus pandemijos griežtiems suvaržymams Lietuvoje, įbauginta visuomenė tarsi nužmoginama, patiria didelę emocinę bei psichologinę įtampą, ir netgi sveiki žmonės išgyvena vertybių krizę?

Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad prieš 24 metus Klaipėdos universitete įkurtas Sveikatos mokslų fakultetas yra išskirtinis Lietuvoje, nes tuo metu buvo kalbama tik apie medicinos fakultetus, o ir supratimas apie žmogaus sveikatą nuo sovietmečio laikų buvo išimtinai medicininis. Tarkim, jeigu ligoninėje yra pripirkta daugybė medicininės įrangos aparatų, esą tai reiškia, kad ir pacientų sveikata labai gera. Be abejo, toks siauras, materialistinis požiūris į žmogaus sveikatą įneša nemenką sumaištį, yra klaidinantis.

KU Sveikatos mokslų fakultetas tapo pirmuoju Lietuvoje ir Baltijos šalyse fakultetu, kurio pagrindinis tikslas – ne tik rengti sveikatos priežiūros specialistus, bet orientuotis į mokslu pagrįstą biomedicinos, socialinių ir technologijos mokslų specialistų rengimą, remiantis holistine sveikatos samprata. Į fakulteto strategiją yra integruotos dvi pagrindinės koncepcijos: Vydūno sveikatos bei gyvensenos filosofija ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sveikatos koncepcija.

Vilhelmas Storosta Vydūnas – iškilus Mažosios Lietuvos mąstytojas, šauklys į nepriklausomą, skaidrią ir sveiką lietuvių tautos būtį, kūrė ir plėtojo savo idėjas būtent Vakarų Lietuvos krašte, kas ir dabar tebėra aktualu bei artima Klaipėdos krašto gyventojams. Dar praeitame šimtmetyje Vydūnas savo aktyvia švietėjiška veikla vienas pirmųjų sukūrė sveikos gyvensenos ideologiją, iškeldamas dvasines vertybes. Vydūno kūrybinis palikimas, sietinas su tauriu žmogiškumu bei dvasinėmis vertybėmis, yra nesenstantis, atsparus laikmečio iššūkiams – tai išties puikus pagrindas sveikatos mokslų studijoms, apimant sveiką gyvenseną bei visuomenės sveikatą plačiąja prasme.

Džiugu, jog būtent KU Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkų iniciatyva Klaipėdos miestas 2011 metais tapo PSO Sveikų miesto tinklo nariu ir iki šiol sėkmingai reprezentuoja Lietuvą tarptautiniu lygmeniu. Sveiko miesto koncepcijoje numatyta 11 sveiko miesto savybių, tad Sveikatos mokslų fakultetas aktyviai dalyvauja miesto veiklose, puoselėjant sveiką klaipėdiečių gyvenseną.

Norėčiau akcentuoti, jog šiuo kritišku metu mums svarbiausia ne materialūs dalykai, o dvasinės, kultūrinės vertybės. Pandemija išryškino vieną rimčiausių žmogiškosios egzistencijos problemų, privertė atidžiau suklusi ir susimąstyti: kokia bus žmonių psichinė, dvasinė sveikata, pasibaigus karantino suvaržymams, priverstiniam užsidarymui, ilgam nebendravimui su artimaisiais? Kaip mes gyvensime toliau postpandeminiame pasaulyje?.. Kol kas dar nė vienas mokslininkas argumentuotai ir aiškiai neatsakė į ši klausimą.

Drįstate teigti, jog Vydūno idėjų bei kūrybinio palikimo aktualumas pandemijos metu nesumenko, tik dar labiau išryškėjo Klaipėdos universiteto veikloje?!

Neabejotinai!.. Pandemijos metu, kuomet visokie suvaržymai kelia didelį pavojų bendražmogiškoms vertybėms, kultūrai, menui, Vydūnas mums yra ypač aktualus. Mažosios Lietuvos šviesuolis, chorinės muzikos ir teatrinės dramos entuziastas dažnai kalbėdavo, daug rašė apie dvasinį pasaulį. Visa Vydūno kūryba yra orientuota į vertybių, tautiškų tradicijų, kultūros svarbą žmogaus gyvenime.

Klaipėdos universitetas gali pagrįstai didžiuotis, jog nepaisant užsitęsusių pandemijos suvaržymų, KU mišrus choras „Pajūrio aidos“ visai neseniai laimėjo „Aukso paukštę“ – tai išties garbingas apdovanojimas, kuriuo Lietuvos nacionalinės kultūros centras kasmet įvertina geriausius mėgėjų meno kolektyvus ir jų vadovus. Geidžiamą trofėjų pelnęs šaunusis KU studentų choro „Pajūrio aidos“ kolektyvas drauge su meno vadovu doc. Algirdu Šumskiu nekantriai laukia karantino pabaigos, kuomet bus surengta oficiali „Aukso paukštės“ įteikimo ceremonija, bet svarbiausia – vėl bus galima koncertuoti publikai.

Kitas svarbus dalykas yra tai, jog pandemijos metu pasireiškiant suabsoliutintam požiūriui į mirtį, mums derėtų dažniau prisiminti Vydūno propaguotą sveiką gyvenseną bei dvasines, krikščioniškąsias vertybes: viltį, tikėjimą ir meilę. Jeigu nuoširdžiai tikime ir kalbame apie Amžinąjį gyvenimą, tai gal nesuabsoliutinkime mirties. Nereikia visuomenės nuolatos gąsdinti galimomis mirtimis, nes hipertrofuota mirties baimė temdo žmonių sąmoningumą. Todėl dažniau prisiminkime, diskutuokime, mąstykime apie dvasinį gyvenimą, vertybes ir kultūrą.

Kadangi užsiminėte apie Vydūno sveiką gyvenseną, gan išsamiai nušviečiamą jo veikale „Sveikata, jaunumas, grožė“, tarkite keletą žodžių, kuo šis mokymas mums aktualus dabar, įvedus griežtą karantiną Lietuvoje, kai siekiant pandemijos prevencijos kasdien kalbama vien tik apie visokius draudimus, suvaržymus ir vakcinas nuo COVID-19?

Mes visi gerai žinome, jog sveika gyvensena neišugdoma per kelias savaites. Jeigu brandaus amžiaus žmogus dešimtmečiais gėrė, rūkė, nesportavo, tai jis ir negali staiga tapti sveikuoliu, vos pradėjęs bėgioti ar metęs rūkyti. Sveikos gyvensenos įpročius, norint pasiekti apčiuopiamo rezultato, būtina ugdyti nuo vaikystės. Todėl ir minėtoje Vydūno knygoje akcentuojami trys pagrindiniai, tampriai susiję dalykai: sveikata, jaunumas, grožė.

Be abejo, sveika gyvensena pasitarnauja natūraliam žmogaus imuniteto stiprinimui. KU Sveikatos mokslų fakulteto vienas pagrindinių tikslų bei uždavinių – ugdyti jaunosios kartos sveikos gyvensenos įpročius, mokyti žmones sveikai gyventi.

Kita vertus, kai kalbame apie natūralų žmogaus imunitetą, aš manau, tikrai nereikėtų supriešinti ir poliarizuoti visuomenės dėl požiūrio į skiepus nuo koronaviruso. Sakyčiau, didelę klaidą daro valdžioje esantys politikai, kaip ir buvusioji vyriausybė, pandemijos metu priimantys tendencingus sprendimus, kuriais ignoruojama sveika gyvensena ir supriešinama visuomenė. Juk galima kalbėti apie natūralaus imuniteto stiprinimo svarbą ir nebūti antivakseriais!..

Mano nuomone, vakcinos gali padėti įveikti pandemiją, kitos išeities užsitęsus kritiškai situacijai nėra. Man imponuoja Izraelio valstybės pavyzdys, kur pasiskiepijusiems nuo COVID-19 žmonėms netaikomi kelionių suvaržymai bei veiklos apribojimai. O Lietuvoje kovojant su pandemija, man regis, buvo padaryta viešinimo klaida, iškart neinformavus žmonių, jog pasiskiepijusiems nebus taikomi veiklos apribojimai, kelionių suvaržymai. Todėl šiuo metu daug kas nėra suinteresuotas, nenori skiepytis. Tik apie 50 procentų įvairaus amžiaus žmonių pasirengę skiepytis, nors mūsų siekis, pandemijos suvaldymui ir kolektyvinio imuniteto susidarymui, suvakcinuoti apie 70 procentų gyventojų.

Pradėjome interviu pokalbį nuo Vydūno vertybėms ir sveikos gyvensenos idėjoms skiriamą mokslinę konferenciją Klaipėdos universitete, bet kažkaip nukrypome į pandemiją?..

Suprantama, jog dabar kalbėti bet kuriuo aspektu, taipogi ir apie vydūniškąsias vertybes bei sveiką gyvenseną, nepaliečiant visą pasaulį sukausčiusios pandemijos, turbūt neįmanoma. Sveikintina jau vien tai, jog Klaipėdos universitetas š. m. kovo mėn. 18 d. nuotoliniu būdu rengia 21–ą mokslinę konferenciją „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“.

Mane nepaprastai džiugina, kad vis daugiau studentų ima domėtis legendine Vydūno asmenybe. Juk būtent šiam Mažosios Lietuvos šviesuoliui daugiau nei prieš šimtmetį pavyko be vakcinos išgyventi, pasveikti susirgus tuo metu nepagydoma, sunkia liga, plaučių tuberkulioze.

Klaipėdos universitete kasmet tradiciškai rengiamos mokslinės -praktinės konferencijos, kaip ir vydūnistikos propagavimui skirti kultūros renginiai „Vydūnas – Tautai ir valstybei“, atlieka svarbią švietėjišką misiją, skatinant akademinę bendruomenę, ypač jaunąją kartą domėtis žmogiškumą ugdančiomis dvasinėmis vertybėmis, chorine muzika, liaudies teatru bei lietuvių tautos tradicijomis.

Reziumuojant interviu pokalbį, dar kartą norėčiau pabrėžti: man, kaip medikui ir mokslininkui, kelia nerimą, kai bandoma supriešinti sveikos gyvensenos šalininkus su tais, kurie pasisako už vakcinavimą. Nereikėtų tapatinti sveikos gyvensenos šalininkų su antivakseriais. Natūralus žmogaus imunitetas mums visuomet buvo ir yra labai svarbus, apsisaugant organizmui nuo įvairių infekcinių ligų.

Aktualios problemos aptarimui būtinos rimtos mokslinės diskusijos. Klaipėdos universitetas neseniai kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį su pažangia iniciatyva – sukviesti abi puses prie virtualaus diskusijų stalo. Rimtų klausimų sprendimui būtina išklausyti įvairias nuomones ir vienytis bendram darbui Lietuvos labui. Vydūnui visuomet rūpėjo tautos ir valstybės vienybė, tad ir mums nederėtų skaldyti tautos. Dabartinėj situacijoje vienybės klausimas visiems labai svarbus, nes pandemijos iššūkiai skaldo, poliarizuoja visuomenę.

Panašiai ir dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, reiškiamos kategoriškos „už“ arba „prieš“ nuomonės, neieškant aukso vidurio eilinį kartą poliarizuojama, skaldoma visuomenė. Politikams nesugebant rasti vienijančio kompromiso darniam, konstruktyviam darbui Lietuvos labui, neišvengiamai nukenčia tauta ir valstybė.

Aš jau ne kartą esu sakęs: žmonių psichinė sveikata postkovidiniu periodu – svarbiausia problema, kurią mums teks drauge spręsti. Kol kas nėra aišku, kada bus atšauktas karantinas. Pasireiškiant naujoms koronaviruso atmainoms, sunku prognozuoti, kada situacija šalyje normalizuosis.

Tiesą sakant, remdamasis Skandinavijos šalių epidemiologų patirtimi, aš visuomet pasisakydavau prieš labai griežtus suvaržymus Lietuvoje. Net ir dabar esu tikras: perkaitinimas mūsų sveikatos apsaugos sistemai dėl pandemijos negresia, todėl esu už karantino švelninimą ir atšaukimą, užtikrinant sklandų, laipsnišką grįžimą į normalų gyvenimą postpandeminiu laikotarpiu. Šiuo metu tai bene didžiausias iššūkis ir problema. Ilgą laiką gyvenant psichologinėj įtampoje ir nežinomybėje, Lietuvos žmonėms tikrai praverstų Vydūno išmintis bei dvasinės vertybės, kurios padės mums išgyventi šį sunkų, nerimastingą laikotarpį.

Šita viltinga gaida, raginimu tautiečiams atsigręžti į Vydūno kūrybinį palikimą ir vertybes, nuoširdžiai dėkoju gerb. KU rektoriui, prof. Artūrui Razbadauskui už išskirtinį interviu pokalbį.

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Atsiliepimų 3

  1. konkurencijos nėra Op says:

    Aukso veršiui neegzistuoja, nei VYDŪNAS nei kiti Šviesuoliai Lietuvos!?

  2. Vytas says:

    Pilnai palaikau profesorių A.Razbadauską, kad negalima priešinti sveiko gyvenimo būdo propaguotojus s, natūralaus imuniteto stiprinimo šalininkus su tais, kurie savo saugumą sieja tik su su skiepais. Tai kiekvieno žmogaus LAISVAS pasirinkimas. Kas kuo tiki, tam tikėjimui ir duoklę atiduoda. Bet jie vienas kitam savo esme nei prieštarauja, nei kenkia. Bet nesutinku su profesoriumi , kad VISADA reikia ieškoti kompromiso. Kad ir paminėtos Stambulo konvencijos atžvilgiu. Konvencijos šalininkai akcentuoja tik vieną šios konvencijos aspektą: moterų saugumą. Bet tuo pridengiama tokie LGBT brukami klausimai,kaip genderizmas, socialinė lytis (kas tai yra ir kuo tai kvepia?), vienalytės santuokos, LGBT idėjų propagavimas mokyklose ir t.t. Visa tai prieštarauja LR Konstitucijai, todėl jokio kompromiso tarp saujelės, geriausiu atveju gal 3-5 procentų gyventojų, ir likusios visuomenės, šiuo klausimu būti negali. Kažkas iš žymių žmonių yra pasakęs: „Didžiausi bėdos pasaulyje kyla dėl abejingumo ir pakantumo.“ Gal ne visai tiksliai, bet esmė tokia. Ir aš su tuo sutinku.

  3. Op says:

    PIšanalizavus Europos Parlamento narių balsavimus matome, kad UŽ balsavo P. Auštrevičius, V. Blinkevičiūtė, R. Juknevičienė, A. Kubilius, A. Maldeikienė, J. Olekas.

    Plačiau:
    infa.lt/57789/mindaugas-puidokas-jei-nepavyktu-apginti-tradiciniu-vertybiu-reikia-svarstyti-atsiskirti-nuo-es/

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top