Projektas „derunkelizacija“ Apie ekonomiką

2010, kovo 10, 8:02 | kategorija Ekonomika | 19 komentarų | peržiūrų 874 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Projektas „derunkelizacija“

Apie ekonomiką

„Ekonomika“, „ekonominiai procesai“, „ekonominiai dėsniai“, „ekonomika krenta, kyla“ – štai kokius dažniausiai girdime terminus žiniasklaidoje. Daugeliui iš mūsų čia viskas aišku, viskas girdėta ir suprantama. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Kas gi ta ekonomika ir kodėl ji mums pateikiama būtent taip? Pabandysime išaiškinti jums apie ekonomiką kiek kitokiu „kampu“.

Iš tikro, čia nėra nieko tokio, ko negalima būtų suprasti. Tik terminus reikia naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį.

Taigi, pradedame..

Įvairūs žodynai pateikia savo prasme vienodus žodžio „ekonomika“ išaiškinimus, pvz., ekonomika – ūkininkavimo menas. Internetinis žodynas Vikipedija pateikia tokį išaiškinimą: ekonomika (graik. οίκος („Oikos“) – namas ir νόμος („nomos“) – dėsniai) – socialinis mokslas, tiriantis individų elgseną esant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai darantį įtaką produkcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui. Ekonomika tiria, kaip žmonės, jų grupės (namų ūkiai), organizacijos (įmonės) priima sprendimus siekdami patenkinti savo poreikius.

Jei kalbame apie ūkininkavimą, tai savaime suprantama, kad neapsieisime be ūkio. Ūkis – atskiras veiklos vienetas, kuriantis, ieškantis, naudojantis (eksploatuojantis) bei skirstantis išteklius subjekto poreikiams tenkinti (pvz., namų ūkis), tokios veiklos visuma. Dažniausiais žiniasklaidoje kalbama apie tam tikros šalies arba teritorijos ūkinės veiklos visumą (pvz., Lietuvos ūkį).

Taigi, ekonomika – specialus socialinis mokslas, tiriantis ūkį, tiksliau, tiriantis procesus, sprendimus ir kt., kurių pagrindu žmonės patenkina savo poreikius.

O dabar pagalvokime, kas slypi po tokiais „moksliškais“ išsireiškimais: „ekonomika krenta“ arba „ekonomika kyla“? Kažkoks nonsensas (lietuviškai – nesąmonė). Kaip mokslas gali kristi ar kilti? Ekonomika, kaip tam tikra ūkio valdymo plano metodika, gali būti tik prasta arba puiki. Tad ir gaunasi, kad mūsų politikieriai viso labo tik nemokšos valdytojai, nesugebantys tinkamai valdyti, organizuoti mūsų ūkio, taip, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visiems. O pasiteisinimui jie visuomet puola naudotis tuo magiškuoju „EKONOMIKA KRENTA“.

O štai dar vienas perliukas: „rinkos ekonomika“. Kaip jūs manot, kam ji reikalinga? Dažniausiai šis terminas yra naudojamas tada, kai reikia “kalti” “planinę ekonomiką”.

Sutikite, kad bet kokia ūkinė veikla yra (turi būti) planuojama, ypatingai kalbant apie valstybę. Ūkinėje veikloje tauta (valstybė) savo tikslo – tenkinti savo poreikius (turėti, ką valgyti, ką apsirengti ir t.t.) – gali siekti įvairiais būdais:

1. per tiesioginį valdymą (komandinis-administracinis metodas, taip vadinama planinė ekonomika);
2. mišrus valdymas (toks, praktiškai, yra naudojamas beveik visose valstybėse.
3. per netiesioginį valdymą, t.y., rinką (savireguliacijos principu);

Taigi, planas, kaip patenkinti bendrus tautos (valstybės) poreikius, vis tiek yra sudaromas (pvz., biudžetas), tik jo įgyvendinimo keliai skirtingi. Juk jei jau pradedam kalbėti apie rinkos (atskirų jos šakų) reguliavimą (tiesioginį valdymą), visai nereiškia, kad grįžtam prie „planinės ekonomikos“.

Vadinasi, iš esmės kalbėti apie rinkos ar planinę ekonomiką yra šizofrenija, nes ekonomika yra tikslo, plano sudarymo metodas, o tiesioginis (komandinis-administracinis) arba netiesioginis (rinka) valdymas – to tikslo pasiekimo kelias. Jei kalbėti paprasta žmonių kalba, galima pateikti tokį pavyzdį: mūsų tikslas – pasiekti Vilnių, bet jį galime pasiekti įvairiais keliais (per Kauną, per Ukmergę ir t.t.). Todėl priešpastatyti tikslą keliui yra tikrų tikriausia nesąmonė.

Na tiek jau to. Aiškinkimės toliau. Kas gi čia per dalykas tas ūkis, kam mums reikalinga ta ūkinė veikla? Atrodytų, toks elementarus ir visiems suprantamas dalykas. Taigi, panagrinėkim.

Ar bandėte kada atsakyti sau į kausimą: kuo mes, žmonės, skiriamės nuo gyvūnų? Ogi tuo, kad gyvūnai, visos gyvūnų populiacijos tiesiog ima produktą iš Gamtos ir naudoja, o žmogus galutinį vartojimo produktą gamina – užsiima ūkine veikla.

Kaip manot, ar išliktų Gamtoje žmogus, jei nieko nedarytų? Atsakymas vienareikšmis – NE. Taigi, pati Gamta pastūmėjo žmogų į ūkinę veiklą. Ji neaprūpino žmogaus nei tinkamu maistu, nei apdaru, nei būstu. Viską žmogui reikėjo pasidaryti pačiam. Ūkis tapo pirmuoju žmogaus kūrybiniu žingsniu ir pirmąja priemone žmogui išlikti. Tie trys esminiai, pirminiai poreikiai – maistas, drabužis ir būstas – privertė žmogų imtis kūrybos – ūkinės veiklos. Todėl tikroji ūkinės veikos paskirtis yra ne kažkokių pelnų siekimas, bet priemonių žmogaus poreikiams tenkinti suteikimas.

Bet kiekvienas jūsų pastebit, kad yra kiek kitaip. Mes esame tarsi įkinkyti į kažkokias lenktynes. Ar nepagalvojat kartais, kad mes, besivaikydami pelnų, bandydami tenkinti mums primestus, visiškai nereikalingus poreikius, elgiamės kaip paskutiniai kvailiai.

Ar pastebit, kad mums „įkalta“ į galvas, kad reikia dirbti, dirbti, dirbti, tada visko turėsime pakankamai. Tik bėda, kad tas „pakankamai“ visiškai nepriklauso nuo mūsų laiko, skiriamo tam „dirbti“, kiekio.

O visa esmė ta, kad kone visa žmonijos ūkinė veikla („ekonomika“) vienų „gudručių“ rankose tapo labai efektyvia mūsų visų valdymo priemone.

Jau bemaž du tūkstančius metų vyksta gamybos priemonių koncentracija. Pagrindiniai šių procesų sumanytojai ir vykdytojai yra pagarsinti buvusio Britanijos žvalgybos MI6 agento John Coleman knygoje „300 komitetas“. Šiems „veikėjams“ puikiai sekėsi pudrinti smegenis visai žmonijai apie kapitalizmus, socializmus, rinkos ir kitokias ekonomikas. Tas jiems puikiai sekasi ir šiandien.

Daugelis mūsų net nesusimąsto, kas tai yra gamybos priemonių koncentracija ir privati nuosavybė. Per žiniasklaidos priemonės, filmus ir t.t. mums įdiegta, kad privati nuosavybė yra vos ne panacėja nuo visų visuomenės ligų, kad tik ji išgelbės žmoniją. Bet ar taip yra iš tiesų? Pabandykite pamąstyti apie tai, kas laukia žmonijos, jei ir toliau tokiais principais (pelnas bet kokia kaina) vykdysime ūkinę veiklą ir visos gamybos priemonės bus tik privati nuosavybė. Prognozuojama, kad maždaug 2030-2040 metais visam pasauliniam BVP sukurti tereiks tik 2-3 % Planetos žmonių. O kur dėsis kiti? Visame pasaulyje iškils žmonių užimtumo problema. Daug žmonių neturės darbo. Ir tai jau vyksta. Daug žmonių tiek JAV, tiek Europoje gyvena iš pašalpų. Darbininkų (marksistai-socialistai yra suskirstę žmones į klases – darbininkų klasė), kurie galėtų streikuoti, paprasčiausiai nėra. O tiems, kurie gyvena iš pašalpų, nekils net minčių streikuoti. Yra daug valstybės tarnautojų, ypač transporto, pašto sektoriuje. Tai viskas, kas liko. Visa kita perkelta į Aziją. Visai tai yra dėsningas Biblijinės koncepcijos „skaldyk ir valdyk“ valdymo rezultatas – visuomenė bus išskaidyta į tuos, kurie turi darbą, ir tuos, kurie gyvens iš pašalpų. O kai žmogus gyvena iš pašalpos, jo požiūris į pasaulį visai kitoks. Jis suvokia, kad yra niekam nereikalingas, jis tėra našta visuomenei. Dėl šios priežasties plinta narkomanija, pasipila savižudybės.

Ar mums to reikia? Laikas peržiūrėti savo vertybes, atskirti tikrus poreikius nuo dirbtinai primestų, nustoti žavėtis visais tais „ekonominiais“ stebuklais – laikas nusikabinti „makaronus“ ir pradėti vadovautis sveika mąstysena, sveiku protu.

Šiandien mums daug kalbama apie konvergencijas, naujas technologijas ir t.t. Bet pabandykite atsakyti į paprastą klausimą: jei visi tie rodikliai, technologijos ir visa kita (atlyginimai, mokesčiai ir t.t.) bus vienodi, ar tada jau galėsime Lietuvoje gaminti prekes, konkurencingas kitose Europos šalių (Vokietijos, Lenkijos, Ispanijos) ūkiuose pagamintoms? Atsakymas būtų „NE“. Kodėl? Ogi dėl vienos labai paprastos ir objektyvios priežasties: Lietuvos klimatas šaltesnis nei Lenkijos, Vokietijos ar Ispanijos. Ir būtent dėl šios priežasties mes niekada negalėsime pagaminti pigiau ir tuo pat metu gyventi taip pat gerai.

Savikainos priklausomybė nuo klimatinės zonos

Savikainos priklausomybė nuo klimatinės zonos

Štai kodėl, gerbiamieji Lietuvos piliečiai-bedarbiai, pas mus taip ūkis „vystosi“. Juk iš tiesų galvojama ne apie kiekvieno mūsų – tautos – poreikius, galvojama tik apie kuo didesnį verslo pelną. Sekantis žingsnis – gamybos priemonių sukoncentravimas, o galutinis tikslas – tvirtos vergovės sukūrimas.

Štai kodėl ir JAV, ir Europa gamybą perkelia į pietų Azijos šalis. Ten ne vien tik pigi darbo jėga. Ten šilčiau, ten nereikia statyti pamatų, storų sienų, ten nereikia šildyti. Be to, „verslininkai“ dar rūpinasi ir savo gyvenamosios vietos švaria aplinka. Tačiau ką daryti likusiems, ne „verslininkams“? Išmirti? Darbo nėra, žemės, miškai supirkti feodalų. Nori nenori, tačiau pradedi įsitikinti, kad toks „ūkininkavimas“ diegiamas mums tik vienu tikslu: išvalyti teritorijas nuo „netikėlių“. Tada vergvaldžiai ramiai sau gyvena švarioje aplinkoje. Jei taip atidžiau pažiūrėti, tai galima pastebėti, kad dabar yra kuriamas globalus gigantiškas koncernas (palyginimui, kažkada tokiu koncernu buvo TSRS), kuriame kiekviena šalis (koncerno akcininkas arba darbuotojas) turi tam tikrą vietą: Ispanija – kurortas, JAV – policijos nuovada arba kareivinės, Šveicarija – bankas, Rusija – žaliavų sandėlis, Kinija, Indija – pigi darbo jėga, Japonija – technologijos, Argentina, Naujoji Zelandija – galvijų fermos, Afganistanas – narkotikų tiekėjas, ir t.t. O koks vaidmuo šiame „koncerne“ skirtas Lietuvai, jos žmonėms? Jūs negalite patikėti? Negi jums reikia pavyzdžių? Juk mes, savo rankomis, šlovindami „laisvą rinką“, praktiškai sunaikinome visą lokalią „ekonomiką“ (ūkį), savo gamybą (Kauno, Vilniaus staklių gamyklos, Didžiasalio plytų fabrikas, Alytaus tekstilė, Panevėžio „Ekranas“, Alytaus NSK, Ignalinos AE ir t.t.). Žmonės neteko pragyvenimo šaltinio, kartu, smarkiai sumenko galimybės tenkinti pagrindinius savo poreikius: maistas, drabužiai ir būstas. O kas toliau vyksta? Negi niekas nemato, kaip mes toliau naikiname vienintelę, Gamtos Lietuvai duotą ūkio šaką – EKOLOGIŠKĄ ŽEMĖS ŪKĮ? ES su savo išmokomis palaipsniui atpratina lietuvius ekologiškai (tausojant) dirbti žemę. Kai kas dabar paprieštaraus: pažiūrėkit, kiek lėšų skiriama ūkininkams, kokia technika, technologijos. O ar susimąstėte, kokia kaina visa tai tie ūkininkai gauna? Ir kas lieka Lietuvai? Vienas mėšlas (nes mėsa keliauja į Rytus, pinigai (gražinamų paskolų ir palūkanų pavidalu) – į Vakarus). Už tai Danijoje švariau….

Daug dar galima būtų prirašyti, tik kas iš to? Pakalbėkime geriau apie tai, ką reiktų padaryti, kad mes visi geriau gyventume Lietuvoje.

Atsakymas būtų labai banalus: pradėti vadovautis Dora, prisiminti, kad mes turime Sarmatą, susigrąžinti ją. Tai vadinasi – keisti savo valios išraiškos koncepciją. Tada viskas susidėlios į savo vietas. Ar galit kas paneigti, kad iš tikro turtus „sukrauna“ ne uspaskychai, numavičiai, dargiai, stoniai ar kiti uab‘ų, ab‘u direktoriai – verslininkai, o tų įmonių darbuotojai. Jie užsiima gamyba. Verslininkai užsiima tik valdymu. Aišku, būna išimčių, kai verslininkas tiesiogiai užsiima ir gamyba. Tokie dažniausiai yra taip vadinami „smulkūs verslininkai“.

Kaip jau buvo paminėta, pati Gamta pastūmėjo žmogų į ūkinę veiklą. Žmonės užsiima gamyba, o gamybai, kaip tokiai, yra būdingas darbo pasiskirstymas, nes vargiai ar galėtume mes, kiekvienas atskirai, pasigaminti sau visko, ko reikia poreikiams tenkinti: vienas duoną augina, kitas batus siuva, trečias vaikus moko – kitaip laiko viskam neužteks. (O juk taip dabar ir yra. Ar daug laiko skiriate savo vaikams, jų auklėjimui? Ne. Visi mes DIRBAME). Niekas nesiginčys, kad valdytojo darbas yra daug atsakingesnis ir už jį turi būti tinkamai atlyginama. Bet ar dora žmogui-gamintojui, kurio tiesioginio darbo dėka sukuriama pati vertė, mokėti 1/100 ar 1/1000 tos vertės dalį? Iš kitos pusės, visiškai nedora reikalauti atlygio už tinginiavimą. Turi būti darna. Kaip tą pasiekti? Pavyzdžiu mums galėtų būti, pvz., Suomija. Jie sugeba pasidalinti bendro darbo vaisiais. Be to, kiek teko pastebėti, jie savo ūkyje stengiasi naudotis tik savo pačių pagaminta produkcija, nepaisant to, kad, pvz., mūsų, lietuvių, pieno produktai yra tikrai pigesni. Suomiai supranta, kad pirkdami importines prekes, naikina savo darbo vietas.

Jei jau mes kalbame apie Lietuvą, jos ūkio valdymą, tai mums reikia ieškoti būdų, kaip parengti kuo efektyvesnį ūkio valdymo planą ir jį įgyvendinti. Reikia kiekvienam įsisąmoninti, kad Tautos (kitaip – valstybės, kurią kuria tauta) siekiamas tikslas – tenkinti savo poreikius (turėti, ką valgyti, ką apsirengti, stogą virš galvos ir t.t.). Reikia suprasti, kad iš esmės mes kalbame apie resursų paskirstymą, ir čia mes visi turime spręsti tris pagrindinius klausimus:

a) kaip tauta, du – tų resursų gausinimas bei teisingas jų paskirstymas visuomenės tarpe;

b) kaip atskiras individas, vieną – norimų tenkinti poreikių pagrįstumas, protingumas, naudingumas, įtakojimas bendrai tautos gerovei ir t.t.

Jei mes esame Tauta (o be vienybės mes niekada nebūsime Tauta), tai visas problemas turime spręsti visi kartu – visa Tauta – neskirstant į turtingus ar vargšus, darbdavius ar darbuotojus, protingus ar kvailus. Kiekvienas gali savo protu bei darbu prisidėti prie bendros tautos gerovės.

TAUTOS JĖGA VIENYBĖJE! Tai reiškia, kad Tautos jėga yra ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo – Tautos klestėjimo.

Pagrindinės galimos netinkamo šalies ūkio tvarkymo ir tautos gerovės smukimo priežastys yra šios:

1) žinių apie valdymą, kaip procesą iš esmės, stoka, ko pasėkoje buvo/yra priimami klaidingi sprendimai;

2) globalios politikos, vykstančių procesų pasauliniu mastu nesuvokimas;

3) sąmoningas kenkimas tautai, veikimas prieš jos interesus.

Visos šios priežastys sąlygoja atitinkamus (blogus arba gerus) veiksmus, sprendimus arba jų nebuvimą. Nepakankamas žinių kiekis riboja mąstymą. Todėl įvairaus lygio vadovų ar valdininkų tarpe klesti „beždžioniškumas“ – kopijuojama, remiamasi įvairiausiais kitų šalių pavyzdžiais, neanalizuojant tų vienokių ar kitokių sprendimų tikslų bei pasekmių, stengiamasi aklai vadovautis „autoritetingomis“, „visuotinai pripažintomis“ nuomonėmis. Didelį vaidmenį tokio valdymo rezultatams turi tų vadovų ar valdininkų moralinės savybės: padorumas, atsakomybės, saiko jausmas.

Iš esmės Lietuva neturi aiškiai įvardintų ūkio tvarkymo prioritetų, strateginio plano, kuris būtų aiškus ir suprantamas kiekvienam šalies piliečiui.

Bet kuriuo atveju, ūkis turi tarnauti žmogui. Turime suvokti, kad žmogus – jo asmenybė ir jo kūryba – yra aukštesnės vertybės nei pats ūkis (ekonomika). Toks ūkis, kuris atitrūksta nuo žmogaus, pajungiamas vien tik pelnui, virsta beprasmiu. Toks ūkis virsta nužmoginimo, pavergimo priemone. Todėl ūkio tvarkymo (ekonomikos) vienas iš tikslų – kreipti ūkį jo pagrindinių uždavinių kryptimi ir apsaugoti žmogų nuo ūkio pirmenybės. Mums reikia tokio ūkio valdymo modelio (ekonomikos), kuris, iš vienos pusės, apsaugotų asmenį nuo vergystės ūkiui, iš kitos, apsaugotų ir patį ūkį nuo laisvos, savavališkos, tik grobuoniško pelno siekimo skatinamos privačios iniciatyvos, apsaugotų ir pačią privačią iniciatyvą nuo vergystės valstybiniam biurokratiniam aparatui. Privati iniciatyva turi būti nukreipta bendrajai gerovei. Mes turime atsisakyti tokios ekonomikos, kurios ūkinės veiklos tikslas yra ne žmonių poreikius tenkinti, bet, nežiūrint į nieką, gauti kuo daugiau pelno.

Mes turime saugotis, kad privati ūkinė iniciatyva nebūtų priešpastatyta bendrajai Tautos gerovei. Privačios iniciatyvos nukreipimas bendriems Tautos tikslams siekti nėra pasikėsinimas į asmens laisvę. Priešingai, privati iniciatyva turi būti pajungiama bendrajai gerovei, kad būtų apsaugota asmens laisvė. Taip pat reikia suprasti, koks yra svarbus valstybės vaidmuo derinant atskiras ūkio šakas, ypač finansus, pagal bendrąją krašto ūkio programą ir pagal pasaulinę ūkio ir finansinę raidą.

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, gal būt net ir pakeisti požiūrį į privačią nuosavybę. Yra kai kurių ūkio sričių, kurių privati nuosavybė prilygsta monopoliui. Tokių ūkio sričių resursai būtini didelei tautos daliai, o monopolis verčia tą dalį būti priklausomai nuo monopolinių resursų privačių savininkų. Juk be naudingų iškasenų, žemės, miškų, susisiekimo, energijos šaltinių, pinigų emisijos, kredito negalime apsieiti nei vienas mūsų. Ir kaip gali pensininkas, gaunantis 600 Lt, mokėti vien už šildymą 800? Kokia čia „gerovė“, kam čia „gerovė“, kieno sąskaita tokia „gerovė“? Tokių pavyzdžių kiekvienas mūsų žino daug. Sveikas mąstymas, tokiais atvejais, savaime diktuoja tinkamus sprendimus. Tad kodėl mes nesivadovaujamės tuo sveiku mąstymu? Todėl mums reikia siekti, kad pinigų emisija (išleidimas), stambusis kreditas, draudimas, susisiekimas, energijos šaltiniai, vandenys, žemės gelmių turtai, miškai liktų ar būtų suvalstybinti ar suvisuomeninti. Žemė neturi tapti preke, nes nei vienas mūsų nėra sukūręs jos nė gramo. Žemės pardavimą užsieniečiams reikia iš viso uždrausti, jeigu, aišku, norime išlikti kaip Tauta.

O toliau, mums reikia nusistatyti tam tikrus savalaikius tikslus, vedančius visą tautą į bendrą tikslą – Tautos klestėjimą.

Arabų poetas ir rašytojas Kahlilis Džibranas (Gibran Khalil Gibran) yra pasakęs:

apgailėkite tautą, nešiojančią drabužius, kurių pati neaudžia, valgančią duoną, kurios pati neaugina, ir geriančią vyną, kuris teka ne iš jos vynspaudės.

Tai turėtų būti mūsų ūkio valdymo plano metodikos (ekonomikos) kūrimo ir vykdymo pagrindu – viskuo, kas būtiniausia žmogaus gyvasčiai, turime apsirūpinti (gamintis, kurti) patys. Tas taikytina ir kitiems dalykams (produktams ar paslaugoms), tačiau taip jau susiklostė, kad mums tenka daug ką įsigyti iš užsienio. Kol kas Lietuva negali pasigirti gausiais energetiniais (mums visiems įprasta nafta, dujomis). Taip pat mums reikia ir kitų prekių ar paslaugų. Bet šiems mainams mes turime turėti savo sukurtų, pagamintų produktų, kuriuos galėtume išmainyti į mums trūkstamus arba turime suteiktų paslaugų užsieniečiams, kurie noriai jomis naudotųsi.

Pagrindinės (strateginės) ūkio šakos, kurios duotų tautai tiesiogines pajamas (aprūpintų produktais ir/ar paslaugomis, kuriomis galėtume mainytis su užsieniu), būtų šios:

1) žemės ūkis (ekologiškų produktų gamyba);

2) mokslas;

3) tranzitas;

4) turizmas.

Šioms šakoms turime kreipti ypatingą dėmesį, tuo pačiu, turime skatinti bet kokį „lietuvišką“ eksportą, nors jis ir nėra susijęs su išvardintomis ūkio šakomis, bei neturi būti užleistos kitos ūkio šakos, turinčios įtakos strateginėms šakoms (pvz., elektros energijos gamyba, miškų ūkis).

Tvarkant Lietuvos ūkį, ypatingą dėmesį reiktų kreipti į mokesčių politiką. Tauta turi žinoti visą informaciją apie valstybės išlaidas ir jų būtinumą. Mes turime išmokti gyventi pagal savo pajamas, todėl beatodairiškas skolinimasis, o ypač iš užsienio ir dar tokiomis aukštomis palūkanomis, bei tų paskolų „pravalgymas“ dabar vyraujančios pasaulėžiūros laikais yra tiesiausias kelias į vergiją. Palaipsniui galime tapti pigios darbo jėgos baraku.

Dar vienas svarbus dalykas, jei jau kalbam apie sveiką mąstymą. Juk mes galime NESISKOLINTI iš užsienio, bet imti ir paleisti litų spausdinimo mašiną. Čia svarbu, kad atspausdinti pinigai nebūtų „pravalgomi“, o panaudojami atsiskaitymui už pagamintą avansu produktą, gamybos priemonėms sukurti ar paslaugoms teikti. Jokio skirtumo nėra, iš kur gausime „spalvotų popieriukų“, tačiau patys juos gamindami, apsisaugotume nuo palūkanų mokėjimo užsieniui, t.y., apsisaugotume nuo tiesaus kelio į Tautos vergiją. Visam tam mums reikia susigrąžinti ir pradėti įgyvendinti SAVO monetarinę politiką – vieno iš ūkio valdymo svertų, kurio netekome paskutinių keliolikos metų valdžios vykdomos politikos dėka.

Būtent monetarinės politikos nevykdymas arba netinkamas vykdymas ir privedė prie būsto kainų staigaus kilimo, nes per skandinaviškus bankus į Lietuvos ūkį buvo „investuoti“ milžiniški „laisvų“ pinigų kiekiai.

Visos valstybės ūkio valdymas neįmanomas be kompetentingų valdytojų. Vienas iš pagrindinių darbų, kuriuos reikia padaryti – atlikti rimtą atranką į valstybės valdytojų (valstybės pareigūnų, valstybės įstaigų, įmonių vadovų) pareigas. Sėkminga bet kokios sistemos (šeimos, įmonės, įstaigos, valstybės) veikla didžiausia dalimi priklauso nuo valdytojo valdymo procesų išmanymo, turimų žinių kiekio, kūrybiškumo bei dorovinio lygio (psichikos tipo). Vykdant atranką, pagrindiniu kriterijumi turi būti ne kvalifikacija ir juo labiau ne partinė priklausomybė, o būsimo valdytojo psichikos tipas, nes kvalifikuotas specialistas gali būti tiek doru, sąžiningu žmogumi, tiek ir neturinčiu saiko bei padorumo. Intelektas be dorovės žmogų paverčia demonu. Deja, būtent padorumo, saiko, sąžiningumo ir trūksta didžiajai daliai valdytojų.

Taigi, pabandėme pateikti kitokį požiūrį į ekonomiką, esmines, mūsų nuomone, Lietuvos ūkio tvarkymo kryptis. Ar pavyko, spręsti jums. Minčių, idėjų, matymų yra daug. Viskas priklauso tik nuo mūsų visų pastangų keisti savo mąstymą, plėsti savo suvokimo ribas. Kiekvienas mūsų turi suvokti, kad esame tarsi atskiros vieno organizmo dalelės, organai, be kurių visas organizmas negali tinkamai gyvuoti. O kai pats organizmas serga, tai ir kiekvienai jo dalelei kyla pavojus. Vėžio ląstelės mano kitaip. Jos klesti kitų sąskaita ir nesusimąsto, kad žus kartu su visu, jų pačių nualintu kūnu.

Argi mes norime žūti, kaip tos vėžio ląstelės? Tikriausiai, kad ne. Tad turime visi kartu kibti į darbus, tiksliau – į KŪRYBĄ. Kurkime kartu savo gerovę, savo vaikų, anūkų ateitį. Kurkime, bet neišnaudokime. Ant svetimo ašarų savo laimės nepastatysi. Vienykimės bendro tikslo – Tautos klestėjimo – įgyvendinimui.

Prisiminkime protėvių priesakus: TAUTOS JĖGA VIENYBĖJE.

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 19

  1. alvydas says:

    Aciu!
    Straipsnis ismintingai parasytas!
    Vertas teigiamo balo!
    Rasyti tai MOKAME !
    Tik kaip visa tai realiai igyvendinti?!
    Ir kaip cia su tomis zmogiskomis vertybemis musuose?Man lieka nesuprantama?
    Juk zmogus is prigimties yra linkes i tinginyste.Tol kol badas neprivers jo prabusti is apsnudimo ir sotaus
    gyvenimo.Tol lietuvis nieko nedarys.!
    Straipsnio mintys izvalgios.Pasaulio pasidalijimas jau vyksta.Ir „nurasytu“be darbo zmoniu armija tik dideja ir labai sparciais tempais.Tai naudinga tiems kas turi savo rankose dideli kapitala.O tie zmones kurie neuzsiima jokia veikla ,tik gaudami pasalpas jie niekad kritiskai nemastys.Pazistu ne viena lietuviuka taip gyvenanti.Tokiems porink ne porines apie tautos vienybe,ar jos prisikelima….
    Pagarbiai Alvydas

  2. Sarmatas says:

    Pradėti reikia nuo savo požiūro, teisingos pasaulėžiūros formavimo. Kol nesuvoksim, kaip surėdytas pasaulis, bus sunku suprasti, kodėl reikia elgtis kitaip, nei dabar elgiamės.

  3. zoot says:

    Sveiki Sarmatai. Remiantis visuotinio saugumo koncepcija ir Ždanovo paskaitomis kaip aš numanau pataikėte 100% . Aš lygiai taip galvojau o jūs ėmėte ir parašėte taip nebūna? Iš visko ką aš matau šioje svetainėje jūs esate susipažinę su teisinga metodologija. ir tereikia sutelkti daugiau protų ,ir kurti Lietuvos koncepciją,o po to ideologiją ir jos pagrindu vienyti telkti tautą,būtų nusikaltimas turint teisingas žinias nieko nedaryti?Nėra labai svarbu ar skandinaviškas modelis ar koks kitas aš esu įsitikinęs modelis turi būti Lietuviškas savitas.Delsti laukti neturime teisės turime dirbti dieną ir naktį nes vykdomas tautos genocidas tuščios buferinės zonos formavimas nelaukia ,nėra nei sekundės laiko viskas turi būti daroma vakar netgi nebijant klaidų veliau koreguojant vektorius nubrėžtam tikslui pasiekti atsižvelgiant į esamą padėtį. Kompetetingų žmoniu yra tiktai iš karto turėtumėte atsiriboti nuo masonų,žydų,saugumo struktūrų nes kaip mat prilys kaip į sąjūdį visokių provokatorių kgbistų,žydelių inportuotų globalistų kaip adamkus ,rezultatas dabar gerai matomas .vėžys ir miršta visas organizmas.

  4. Sarmatas says:

    Jei turit noro ir galimybių, prašom, prisijunkite prie mūsų. Galite prisijungti forume arba atsiųsti savo duomenis (vardas, pavardė, miestas, kontaktai) vienu iš el. pašto adreso šiame tinklapyje arba derunkelizacija@gmail.com

  5. Dariuss says:

    Pasitikrinimas paprastas, atsiriboti nuo destruktyvios įtakos nesunku – kokiai koncepcijai pritariama?
    Jei moraliai koncepcijai tada antras klausimas – kokią dalį Lietuvos ūkyje gali užimti valstybinis kapitalas? Jei valstybė, per Konstituciją, įpareigota suteikti nemokamą gydymą, švietimą, pensijas, organizuoti ūkio veiklą, tai kaip pačiai nekuriant sukaupti reikiamas lėšas?
    Ar gali būti pinigų skolinimas – verslas? O gal tai paslauga, kurią suteikia pinigų savininkas Valstybė, gerovės kėlimui?
    Taip ir išryškėja, kas ko siekia.

  6. zoot says:

    Pinigų skolinimas negali jokiu būdu būti verslas. Manau nors neesu specialistas kad valstybės kapitalo dalis turi būti neišvengiamai o dydis turi būti optimaliai protingas. Pinigų kiekis proporcingas prekių ir paslaugų vertei iš esmės komercinių bankų aš iš viso nematau kam jie ,spekuliacinems pinigams? Bankai kaip o tokie gal ir visai nebereikalingi ,nacionalizuoti nemokant jokio plėšikiško proc iš esmės jie tiktai kenkia Lietuvai ir išveža pinigus į Švediją?Kitas reikalas valstybės bankas gal nevisai teisingai galvoju mat neesu tos srities žinovas.

  7. zoot says:

    Valstybinis kapitalas galėtų užimti optimaliai protingą dalį

  8. Darius says:

    Tikarai kad dauguma zmoniu lietuvoje mato ir supranta kas ir kur yra blogai,bet ar yra budu tai sutvarkyti? mano manymu pirmiausias ir vienintelis budas tai pripazinti atitinkama atsakomybe ne tik darbininkams bet ir valdininkams kuriuos isrenka darbininkai.Siai dienai yra visos salygos valdziai elgtis tik kaip jie sugalvos ir uz pasekmes jokios atsakomybes,bet jei rezultatas bus nors truputi,nors is pirmo zvilgsnio teigiamas-tuomet premijos,garbes rastai,medaliai,ordinai ir visokios kitokios lengvatos.kokia valdininku atsakomybe uz bloga rezultata? kodel jos nera? cia as nesupratau dar vieno dalyko: valdzia renka zmones,o jau isrinkta valdzia iskarto tampa nebepavaldi zmonems. tai ar tikrai zmones renka valdzia? ir kam turetu buti atskaitinga isrinkta ir valdancioji valdzia? Dabar matom kad valdzia ne tik ne atsakinga pries zmones ja isrinkusius,bet ir yra dejus ant tu zmoniu.ir jau nebesismulkina,deda net viesai ir stambiai. Ar lietuviai yra per silpni,ar per daug suskaldyti kad nesugabe issireikalauti atitinkamos politiku atsakomybes uz blogus darbus ir atitinkamo ivertinimo uz gerus darbus? kodel patys sio politiku klano atstovai(kaip ir mediku klano) turi teisia vieninteliai ir tik jie,vertinti savo paciu poelgius.Cia todel kad lietuviai yra begalo tolerantiski?,nesutikciau su tuo.Manau nera vienybes,kurios pagalba ir butu galima issireikalauti tai apie ka kalbu. o tauta suskaldyta ir suvienyti ja vien tik kalbom ir pamokymais manau yra utopija.Reikia buti arba beviltiskam arba labai stipriam,kad noretusi toliau kovoti kada nera palaikymo ir kada yra tik smerkimas.ar ne todel ir lieka tik du keliai: begti is tokio skestancio laivo,arba mirti nelaukiant kol laivas nuskes galutinai? juk kad isgelbeti toki skestanti laiva reikalinga bendras visu to laivo keleiviu susitelkimas vienam ir bendram tikslui.ka gi,tikslas aiskus o susitelkimo ir vienybes nera.ir manau kol neprasides masinai bendri protestai ir streikai tol visa sita nesamone tesis .kodel pastoviai gasdinama kad streikai tik pablogins situacija?kam pablogins ta situacija?zmonems???:))).ir tikrai kad ne langus seime dayzyti reiketu,nes juos pakeisti kainuoja,o galvas seimunams,nes ju pakeitimas pigesnis butu o ir norinciu netruksta.

  9. zoot says:

    Nepritariu ir kategoriškai nesutinku kad reikia kotai laukti ar daryti revoliuciją.TAI ISIUBUOS IR APVERS LAIVĄ reikia keisti programą o būtent koncepciją ir pagal ją kurti ideologiją ir tos ideologijosa pagrindu telkti visas jėgas kvailus politikus tame sk. santechnikus,mokytojus daktarus egzotinių žuvų mėgėjus ,pencininkus Lansbergistus ir komunistus … pagal tai tiktai galima vienyti kitaip akivaizdu kad susipjaus isidraskys o globalistai su saugumiečiais dar padės per žinesklaidą apipils purvais ir nieko nebus.Mano giliu įsitikinimu reikia diegti visomis kryptimis žines ir apie strategiją aš su jumis jau nepirmą dieną bandau susitikti ir ne internete saugumiečems į ausį aiškinti kaip.

  10. hunas says:

    Sekant straipsnyje išdėstyta logika, mažiausia savikaina, o taip pat aukščiausias gyvenimo lygis t.b. ties pusiauju, tipo kažkur Konge, o žemiausias Norvegijoje, Kanadoje ir pan. Kažkaip ekonomikos vadovėliuose kalba apie priešingą reiškinį bendru pavadinimu „turtinga Šiaurė, nuskurdę Pietūs“

  11. artas says:

    Esmė čia tame, kaip apsaugota vidinė rinka, jei kaip Suomijoje neįleidžiami pigūs produktai iš Pietų, saugant savus augintojus, tada gaunasi taip, kad visi turi darbą ir socialinę apsaugą.
    Čia straipsnio esmė buvo parodyti, kad produkcijos savikaina pigiausia pietinėse šalyse, o jau kaip sutvarkyta pati ekonomika priklauso nuo šalies įstatymų. Juk paimkime Afriką, labai turtinga šalis, ten auksas, deimantai ir šalia viso to žmonės miršta iš bado. O kodėl?
    Todėl kad valdo užsienio kapitalas, kuris viską išveža, palikdamas tik trupinius šaliai. Papildomai kiršinamos vietinės gentys, kurios kariauja tarpusavyje, o ginklus jiems tiekia tas pats kapitalas, suinteresuotas tokia padėtimi, juk drumstame vandenyje žuvį gaudyti lengviau. Tokių pavyzdžių begalė, bet visur esmė viena, kad negalima aklai sekti kitomis šalimis, jei tavo šalis yra blogesnėje klimatinėje zonoje, net geresnis klimatas savaime negarantuoja, kad šalis bus turtinga, jei tik ji nepradės gyventi pagal savo finansines galimybes.
    Jei kaip Lietuva užsimanys gauti viską čia ir dabar, imdama kreditus – jos laukia liūdnas likimas, nes vartotojiška mąstysena gali nuvesti tik iki čia:
    http://www.sarmatas.lt/03/emete-kredita/

  12. Sarmatas says:

    Pinigų kiekis proporcingas prekių ir paslaugų vertei – vat tokia situacija: ūkininkas priaugino 50 tūkst. tonų bulvių. Kokia jų visa vertė? Logiškai mąstant, jei 1 kg kainuoja 0,5 Lt, tai tada visa vertė būtų, jei neklystu 25,000,000 Lt. Vadinasi Pinigų rinkoje padaugėja tokia suma. Tačiau mes tas bulves suvalgom, lieka š.. O kaip tada su verte ir tais pinigais? Dabar pagalvokim apie pinigus, kurie ateina iš užsienio į LT USD, EUR, RUB ar kitais pavidalais. Koks jų vaidmuo?

  13. Sarmatas says:

    Negalima suplakti savikainos su pragyvenimo lygiu. Atkreipkit dėmesį, kad valdo gamybos priemones, kas pasiima pelną. Dėl to nebūtinai pragyvenimo lygis turi būti Kinijoje, nes ši šalis yra tik pigios arbo jėgos klondaikas. Plius dar mažos sąnaudos, gaunamas didžiulis pelnas, kurį globalistas išveža ten, kur jam reikia. Kinams lieka tik žalių popieriukų (USD) ir gamybos atliekų krūva.
    Jūs neteisingai traktuojate, tiksliau suplakat į krūvą žemą savikainą su pragyvenimo lygiu. Čia turima galvoje, kad globalistas, kurio rankose sukoncentruotos gamybos priemonės visuomet renkasi gamybos vietą ten, kur pagaminti bus pigiau. Iš to jis gauna milžinišką pelną, kurį išveža iš tos šalies. O joje lieka tik krūva popieriukų (USD ar EUR) ir gamybos atliekų, kaip dabar yra Kinijoje. Tuo tarpu vokiečiai, lietuviai neturi darbo, nes visa gamyba iškelta ten kur pigiau.

  14. Sarmatas says:

    Jūs neteisingai traktuojate, tiksliau suplakat į krūvą žemą savikainą su pragyvenimo lygiu. Čia turima galvoje, kad globalistas, kurio rankose sukoncentruotos gamybos priemonės visuomet renkasi gamybos vietą ten, kur pagaminti bus pigiau. Iš to jis gauna milžinišką pelną, kurį išveža iš tos šalies. O joje lieka tik krūva popieriukų (USD ar EUR) ir gamybos atliekų, kaip dabar yra Kinijoje. Tuo tarpu vokiečiai, lietuviai neturi darbo, nes visa gamyba iškelta ten kur pigiau.

  15. Saulius says:

    Ką daryti ?
    O gi pirmoje eilėje apvalyti savo smegenis nuo demagogijos – dirbtinio intelekto,išvalyti pasąmonę kur jau per televiziją kiekvienam mūsų klausimui jau yra atsakymas.Pvz.-„rinka viską išspręs“. Antra ,- ne zaisti pagal mums pakišamas taisykles,-(jei pradėsit kalbėti apie ekonomiką,finansus,demokratiją,jų sąveiką), tai isisuksi į tokią velnio karuselę,kad galo nebus.
    Tai ir pradėkim nuo to ,kad gimdanti moteris mūsų Tautoje turi buti aprūpinta „maistu,apranga, būstu,šiluma(tai galim pilnai atlikti),vyrai turi dirbti,kad sukurtume kuo daugia vartojimo prekių ir paslaugų(galim ir sugebam gaminti beveik viską). Kai suirutė galvose ,-visur suirutė.

  16. Sarmatas says:

    Aš už tai, kad sukurtume tiek vartojimo prekių ir paslaugų, kiek reikia mūsų poreikiams tenkinti. Kam gadinti žaliavas, energiją, eikvoti laiką, jei reiks produktą išmesti, arba kaupti spalvotų popierėlių pavidalu, kurie iš esmės tėra tam tikras susitarimas. Ir nėr jokių garantijų, kad tie popierėliai nebus pakeisti, nuvertinti ir t.t.

  17. Mindaugas says:

    Cia lb teisyngai parasyta apie valstybes turta ir zeme …valstybei manau reiktu neleisti privatizaciju ir anaiptol kaip tik kaupti turta ,kad nebutu viskas islaikoma is zmogaus kisenes .tuo paciu ir bus kuriamos darbo vietosBe to jeigu valstybes tures dali pramones ,kad ir supirkimo zemes ukio produkcijos-gales regulioti supirkimo kainas.perdirbimo-regulious pardavimo.Jei dirbs ne tokie besirdziai ir besociai dar priziurimi teisyngumo ,manau kiti monopolininkai bus suzlugdyti ,nes rinka pirks produkcija is valstybiniu imoniu kurios ja pateiks geresne kaina..Zemes uzsienieciams galima leisti nuomoti manau,bet ir tai pirmumo teise turetu gauti lietuvos pilieciai,o pardavimas tik LRS respublikos pilietybe turintiems asmenims,aisku atsiras gudrociu kaip apeiti ir toki istatyma ,bet nebus taip paprasta..ir svarbiausia ,kad zmones netyletu,gilintusi i aplink juos vykstancius dalykus ir ieskotu teisybes.Tokiu budu besarmaciu minios prades jausti spaudima ir privales kuo daugiau elgtis teisyngai.

  18. zjb says:

    Neįtikėtina, kad šitokiame mažame „plotelyje“ tiek protingų ir net ant genialumo ribos diskutantų.
    „Genialu – kas paprasta“. Vadinkim „Komiteto-300“ – užduotis melagingomis įmantrybėmis vingrybėmis užmaskuoti paprastas tiesas. „Sudėtingi procesai… neįmanoma surasti sprendimo… „. Juk sprendimas panosėje, bet jam stengiamasi už-bėgt už akių, sutrukdyt. Dabar bubilo-logai deda pastangas „išsaugoti svetimų bankų finansinį stabilumą“ Lietuvos sąskaita. Panardinant į amžinas skolas šalį, žmones paverčiant apylaisviais vergais arba išvarant amžiams iš Lietuvos. Kaip gal prieš 30 metų buvo padaryta su beveik turtingiausia Naujojo pasaulio šalimi Brazilija.

  19. Pasaulis says:

    projektas derunkelizacija yra uzuomazgos revoliucijai. esme sio projekto yra iskelti konceptualiaja valdzia ( doraja inteligencija, paprastus zmones kurie suvokia koks turi buti nekorumpuotas valstybes aparatas) virs istatymu leidybos valdzios, vykdanciosios valdzios ir teismines valdzios. dabartine sistema yra pasenus ir blogai veikia. politikai pries ateidami i valdzia zada zmonems geresni gyvenima, o kada jau sedi valdzioje viskas pasikeicia ir pazadai ( bent tikrai nemaza dalis) yra nevykdomi. per 4 kadencijos metus jie patenkina savo poreikius dirbdami ne valstybes ir zmoniu labui, bet savo interesams (cia aisku buvusios socialistines santvarkos nuopelnas kad taip yra). cia ir yra problema kad mes negalim kontroliuoti , zmones pamato kad valdzia niekam tikus ir atsidusdami sako – reikia laukti kitu rinkimu ir rinkti kita „geresne valdzia. bet zmones , atsimerkit, Jus jau 20 metu sukates tam ziurkiu rate ir kol nesurasit vaistu tam visam apsurdiskam reikalui tol dar tiek pat suksites ir Jusu vaikai suksis tam ziurkiu rate. eisiu prie esmes nes , ka jau parasiau niekam nenaujove.. kalbam daug ir pastoviai , kad reikia kazka daryti, bet imtis konkreciu suplanuotu veiksmu niekas nesiryzta. visu pirma reikia tureti vizija, antra nusibraizyti plana ir trecia stengtis igyvendinti. nuversti visus iki vieno valdzios atstovus nera prasmes, nes ateis kiti tokie patys. reikia sukurti sistema kad koncuptaliojo valdzia turetu siandien ir dabar teise ir galimybes kontroliuoti tuos darbininkus kuriuos isrenkam i valdzia ir kuriems mokam is savo kisenes atlyginimus. Mes turim supranti kad jie yra darbininkai ir jie turi dirbti musu labui. as jums duosiu pvz. tarkim yra imone (ta imone valstybe) , yra auksciausia administracija, direktorius ir t.t… (ta administracija tai mes visuomene konceptualioji valdzia) , tarkim vyksta imonei gamyba ir ten dirba darbininkai ( ta gamyba sudaro seimo nariai, vykdancioji valdzia, teismine sistema). ir Jus dabar issivaizduokit kas atsitiktu jei gerai funkcijonuojancioje imoneje auksciausia administracija priimtu i darba darbininku komanda kurie gamyboj atlikines darbus, jais pasitiketu duota priesaika, kad gerai ir atsakingai dirbs ir iseitu patys 4 metams atostogu. dauguma mastanciu zmoniu supranta, kad butu liudnos pasekmes tokiai imonei. nei vienos imones nera kurioj butu tokia sistema, o jei ir buvo kokioj imonei tokia sistema, tai neabejoju, kad siuo metu tokios imones jau isvis nera. dabar grizkime prie musu realios panasios padeties. jeigu mes zmones esam koceptualioji valdzia renkam vyriausybe kad dirbtu musu valstybei ir musu gerovei (kaip tie darbininkai gamyboje), tai kodel mes taip neprotingai elgiames ir iseinam 4 metams atostogu? musu valstybei vyriausybe verda smala, visi ta matom, bet vistiek einam 4 metams atostogu. aisku kyla klausimas, gerai viska suprantam, bet kokia vaistu formule? dabar ta sistema kai zmones eina raso lapukus ir balsuoja , ir po viso to 4 metus sedi prie televizoriaus ir mato liudnus rezultatus, mano manymu yra pasene. del pacio balsavimo sutinku kad galima tokiu budu prabalsuoti, bet mums reikia kurti internetine kontroles sistema, per kuria turetume teise isilieti i vyriausybes darba ir ji kontroliuoti. mums nereikia tiketis kad 100 procentu musu tautos zmoniu nores gylintis i politinius ekonominius reiskinius, bet kad ir 20 procentu visuomenes kuri nores kontroliuoti isrinktas vyriausybes, atnes dideles naudos visai tautai. turetu buti istatymas ivestas kad kiekvienas zmogus privaletu tureti savo internetini socialini tinklalapi, visi tinklalapiai butu sujungti i viena sistema, ta sistema tiesiogiai ilieta i vyriausybes darba. tada galetu buti paprasti zmones kaip opozicija kuri galetu reiksti savo nuomone balsuodami. sistemoj butu ir seniunija , kuria sudarytu issilavine zmones ( kurie paprastai ir aiskiai teiktu zmonems informacija) . tokiu budu mes atrastume vaistus musu politiniam veziui.nepamirskime kad per politika priimami sprendimai ekonomikos pletrai, matydami tiek neteisingu politiku ejimu, uzkirsim kelia ekonomikos nuosmukiams. yra geru zmoniu kurie skatina zmones burtis i bendruomenes ir kovoti del savo geroves, bet zmones nenori eiti prie seimo ir dauzyti langu. dabar informaciju amziui internetas atlieka dideles funkcijas, puiki proga pradeti kurti internetine sistema valstybes prieziurai.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top