Robertas Kenedis: kodėl arabai nenori mūsų Sirijoje [3]

2016, kovo 17, 12:12 | kategorija Ideologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 331 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

JAV prezidento Džono Kenedžio brolio Roberto Kenedžio sūnus Robertas Kenedis jaunesnysis, teisininkas-advokatas, ekologas, rašytojas ir radijo laidų vedėjas 2016 vasario 23 parašė straipsnį „Kodėl arabai nenori mūsų Sirijoje“. Originalas yra šiuo adresu: Robert F. Kennedy, Jr
Robertas Kenedis aktyviai dalyvauja politikoje, yra demokratų partijos narys ir per B.Obamos rinkimų kampaniją dirbo būsimo prezidento komandoje. Kenedžio straipsnio vertimo I-a dalis, II-oji dalis, III-oji dalis žemiau:

nafta ir pabėgėliaiKoks atsakymas?

Jei mūsų tikslas ilgalaikė taika Artimuosiuose Rytuose ir arabų valstybių savivalda, tai mes turime kitaip elgtis šiame regione ir mokytis iš savo klaidų padarytų anksčiau. Tik tada, kai mes, amerikiečiai, suprasime istorinę ir politinę šio karo priežastį, mes sugebėsime tinkamai kontroliuoti mūsų politikų sprendimus. Naudodami tuos pačius vaizdinius ir aiškinimus, kuriuos mūsų politikai piešė per 2003 metų karą prieš Sadamą Huseiną, mūsų politiniai vadovai privers amerikiečius tikėti, kad Mūsų intervencija į Siriją yra demokratinio idealizmo karas su tironija, terorizmu ir religiniu fanatizmu.

Mes linkę atmesti cinizmą tų arabų, kurie dabartiniame kare mato tik kovą dėl žemės plotų reikalingų dujotiekiui tiesti. Tačiau, jei norime turėti veiksmingą užsienio politiką, turime pripažinti, kad dabartinis Sirijos karas yra kova dėl energetikos išteklių ir ši kova nieko nesiskiria nuo kitų mūsų nepaskelbtų karų Artimuosiuose Rytuose vykstančių jau 65 metus.

Ir tik tada, kai mes žiūrime į šį netiesioginį mūsų karą kaip kovą dėl vamzdyno, tada visi įvykiai tampa suprantami. Tai vienintelis dalykas paaiškinantis, kodėl ant Kapitolijaus kalvos sėdinčios didžiosios partijos (ant Kapitolijaus kalvos stovi Baltieji rūmai ir Kongresas, o didžiosios partijos — respublikonai ir demokratai. P.V. pastaba) ir Obamos vyriausybė vis dar siekia pakeisti Sirijos vyriausybę, kodėl Obamos vyriausybė negali rasti nuosaikiųjų Sirijos sukilėlių galinčių rimtai kovoti, kodėl Islamo valstybė susprogdino rusų keleivinį lėktuvą, kodėl Saudo Arabijos valdžia nukirsdino šiitų dvasininkus, kodėl Rusija bombarduoja ne Islamo Valstybės kovotojus ir kodėl Turkija numušė rusų lėktuvą.

Milijonai pabėgėlių dabar plūstančių į Europą bėga nuo karo už dujotiekį ir nuo šiurkščių CŽV klaidų.

Klementė Islamo Valstybę lygina su Kolumbijos FARK – narkotikų mafija su marksistine ideologija; pastaroji reikalinga savo pėstininkams įkvėpti. „Į Islamo Valstybę jūs turite žiūrėti kaip į naftos kartelį“ — sako Klementė — „Galų gale, pinigai yra valdžios pagrindas. Religinė ideologija yra priemonė įkvepianti karius atiduoti gyvybę už naftos kartelį“.

Kai tik mes pašaliname „humanitarinės pagalbos“ miglą ir pripažįstame, kad Sirijos karas yra kova už naftą, tai mūsų užsienio politikos strategija tampa labai suprantama. Kaip ir sirai nuo dujotiekio tiesėjų bėgantys į Europą, taip ir amerikiečiai nenori siųsti savo vaikų mirti už vamzdį. Vietoje to mūsų prioritetas turi būti vienas — turime išmesti iš galvos svajonę apie Artimųjų Rytų naftą, nes Amerika jau tapo energetiškai nepriklausoma. Antra — turime žymiai sumažinti mūsų karinį dalyvavimą Artimuosiuose Rytuose ir Arabiją palikti arabams. Išskyrus humanitarinę pagalbą ir Izraelio sienų saugumo užtikrinimą JAV neturi teisėtų reikalų šiame kare.

Nors faktai rodo, kad mes (JAV) suvaidinome svarbų vaidmenį užkuriant šį karą, bet istorija rodo, kad mes turime per mažai galios jį laimėti.

Pažvelgę į istoriją matome stebinantį, kvapą gniaužiantį nuoseklumą kaip po antrojo pasaulinio karo visus smurtinius veiksmus Artimuosiuose Rytuose sukėlė mūsų karinis kišimasis ir jis mums siaubingai brangiai kainuoja. Iš 1997 metų JAV Gynybos departamento ataskaitos matyti labai stipri priklausomybė tarp mūsų karinių veiksmų užsienyje ir teroristinių išpuolių prieš JAV — kuo daugiau JAV kariauja prieš „teroristus“, tuo daugiau jų atsiranda.

O pažiūrėkime tiesai į akis — tai, ką dabar mes vadiname „karu su terorizmu“, iš tikrųjų yra dar vienas mūsų karas už naftą. Per pastaruosius tris karus Artimuosiuose Rytuose ir karo stovio palaikymą savo šalyje mes iššvaistėme 6 trilijonus dolerių. Taip vyksta tik todėl, kad naftininkas Dikas Čeinis (Dick Cheney) 2001 metais pradėjo ilgą karą. Iš to naudą turi tik kariniai rangovai, didžiausius pelnus per visą istoriją turinčios naftos kompanijos, geometrine progresija besidauginančios slaptosios tarnybos slopinančios mūsų laisves, ir visų rūšių džihadistai — tiksliau sakant mūsų samdiniai.

Mes sukompromitavome savo vertybes, sugadinome savo jaunystę, nužudėme šimtus tūkstančių nekaltų žmonių, sunaikinome mūsų idealizmą ir švaistome mūsų turtus brangiai kainuojantiems „nuotykiams“ užsienyje. Taip veikdami mes padėjome pikčiausiems mūsų priešams ir iš laisvės švyturio Ameriką pavertėme moraliniu iškrypėliu.

Amerikos įkūrėjai perspėjo amerikiečius dėl nuolat veikiančios kariuomenės pavojingumo; Džonas Kvinsis Adamsas (John Quincy Adams) sakė: „Į užsienį ieškoti pabaisų ir jas naikinti“. Tie išminčiai suprato, kad užsienio imperializmas yra nesuderinamas su piliečių teisėmis ir demokratija namuose. Atlanto chartija atkartojo Amerikos kūrėjų idealus, kad kiekviena tauta turi teisę į apsisprendimą. Per pastaruosius septynis dešimtmečius broliai Dalesai, Diko Čeinio gauja, neokonservatoriai ir jiems giminingi veikėjai sunaikino amerikietiško idealizmo principus, ir mūsų kariuomenę su visa žvalgyba privertė tarnauti jų asmeniniams prekybiniams interesams, o tiksliau sakant naftos korporacijų ir karo pramonės savininkams, kurie ir vykdo žudynes.

Atėjo laikas amerikiečiams apsukti Amerikos kursą nuo imperializmo atgal į idealizmą ir demokratiją. Mes turime leisti arabams patiems valdyti Arabiją, o mūsų energiją nukreipti į tautos gerovės kūrimą savo namuose. Šitą procesą turime pradėti ne nuo Sirijos užkariavimo, o nutraukdami pražūtingą priklausomybę nuo naftos, kuri jau pusę amžiaus nuodija JAV politiką.

Pabaiga

vertė: Pranas Valickas

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top