- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Sekta Anastasija: klaidinančių mokymų šaknys

Profesorius Aleksandras Dvorkinas išleido lekcijų-pakaitų ciklą skirtą papasakoti įvairių sektų atsiradimo šaknis, tikslus ir jų atpažinimo būdus. Pateikiame jo video lekciją ir jos sutrumpintas ištraukas išverstas į lietuvių kalbą.

Šioje paskaitoje (rusų kalba) jis pasakoja apie daugeliui Lietuvoje žinomą sektą „Anastasija“, kurioje naudojama ekologinė tematika, pasakojama apie gyvenimą laukinėje gamtoje, neapdirbtose žemėse ir panašiai. Kaip ir visose sektose turinys grindžiamas okultizmu.

paveikslėlisSektos įkūrėjas – Sibiro verslininkas Vladimiras Megre. Jo pavardė kilusi iš žmonos pavardės. Gimus jo pavardė buvo Puzakovas (Vladimir Puzankov). Matomai žmonos pavardė patiko labiau.

Kai pertvarkos (perestrojkos) pradžioje atsirado galimybė kurti kooperatyvus, Megre įkūrė Novosibirske savo foto kooperatyvą, vėliau užsiėmė kažkokia prekyba, bet verslas nesisekė, jis sulindo į skolas ir nežinodamas, kaip jas apmokėti pabėgo į Maskvą.

Ir štai Maskvoje jis parašė savo pirmąją knygutę apie „Anastasiją“. Gavosi panaši į Džozefo Smito, mormonų sektos įkūrėjo, istorija. Jis taip pat, sugalvojo kažkokią istoriją, ją perpasakojo ir staiga, netikėtai, dalis tą istoriją skaičiusių žmonių patikėjo. Ir tada iškilo poreikis tą istoriją plėtoti toliau, kad būtų sukurtas pilnas mormonų sektos mokymas.

Panašiai gavosi ir V. Puzankovo-Megre atveju. Jis parašė knygutę ir staiga ja buvo patikėta. Tada Megre pradėjo ją plėtoti, rašyti jos tęsinius ir štai dabar, galų gale, jo verslas pradėjo duoti dividendus.

Ir taip, apie ką gi ši knyga?

Šiuo metu yra parašytos jau 9 knygutės iš serijos „Skambantys Rusijos kedrai“. Visos apie nekurią miškų gražuolę Anastasiją.

V. Megre pasakoja, kaip jis nusamdė garlaivį ir patraukė Obės vaga pasroviui žemyn, norėdamas prekiauti kaimuose įvairiomis buities prekėmis. Juk jis buvo verslininkas.

O kai užklydo visai toli į šiaurę, susitiko jis labai labai senovinį senolį. Ir tas archaiškas senolis ėmė prašyti jo eiti kartu į trijų dienų kelionę į šoną nuo upės, kad ten susitikti su ypatingu, 35 metrų aukščio kedru-milžinu, kuris yra labai svarbus visai žmonijai.

Megre pradžioje netikėjo senolio žodžiais, tačiau anas buvo toks atkaklus, kad jis tiesiog neturėjo kitos išeities, kaip tik sutikti. Ir tada senolis pasakė, kad iki to kedro V. Megre palydės jo anūkė.

Anūkė atėjo apsirengusi vatine striuke, apsiavusi kerziniais batais ir visa apsimuturiavusi skara. Anot Megre ji buvo labai neišvaizdi, bet nebuvo kas daro ir jie pajudėjo į kelionę. Kelionės metu ji po truputį nusimetinėjo savo aprangą – pradžioje vatinę striukę, kerzinius batus, vėliau nusivyniojo skarą ir pasirodė esanti neįtikėtina gražuolė blondinė, šviesiai rusvais plaukais. Iš rūbų Sibiro taigoje pas ją liko, kaip išsireiškė pats Puzankovas-Megre, vien tik kombinacija.

Ir pasirodė, kad apart nežemiško grožio ji dar turi ir neįtikėtinų galių. Maitinasi ji tuo, ką jai atneša voveraitės arba išrauna kokią žolelę, ją pakramto ir jai užtenka. Ji su meška žaidžia tinklinį – ateina meška, o ji ją paima ant rankų ir mėto, su vilke bėga lenktynių.. na tokia, super-mergina.

Dar ji turi neįtikėtinų proto galių – ji gali patekti į bet kurio žmogaus sąmonę, skaito jo mintis, taiso ir koreguoja tai, kas jai atrodo jose neteisinga. Žino dar labai daug ką. Moka visų pasaulio šalių kalbas. Ne tautų, o būtent šalių. Matyt turima galvoje amerikiečių kalba, kanadiečių, belgų kalbos (?) ir t.t. Gali sudainuoti visas Alos Pugačiovos (Rusijos dainininkės) dainas geriau, nei pati A. Pugačiova.
Puzankovas-Megre pasakojo, kaip ji jam dainavo.

Dar pasakojo, kad ji Žemės gyventojų gelbėtoja nuo ateivių invazijos. Smagu, kad tokią turime.
Ir taip, ši Anastasija galų gale pamilo V. Puzankovą-Megre, o jis nors ir vedęs žmogus, tačiau silpnas ir paklydo (net ji neištaisė to neteisingo mąstymo), susigundė jos grožiu ir gimė jiems galų gale kažkoks homunkulas, kuris matyt yra ruošiamas pasaulio gelbėtojo vaidmeniui.
Pavadino jį irgi Vladimiru, miega jis lokės glėbyje, erelis jį skraidina virš taigos, rodydamas jam apylinkes ir t.t. ir pan.

Štai tokia ta istorija. Toliau Anastasija duoda daugybę patarimų, kaip elgtis, kaip gyventi ir daug visko, ko pagrindu iš esmės ir sukurta ši nauja religija, pavadinta jos pačios vardu.

Na pradžioje reikėtų pasakyti, kad pats Puzankovas šioje taigoje niekada net arti priplaukęs nebuvo. Nes jei būtų priplaukęs, tai būtų nesunkiai supratęs, kad ten jokios taigos net nėra. Tose vietose apie kurias jis kalba, pačiose upės Obės žemumose taigos nėra…ten tundra. Todėl jokie 35 metrų aukščio kedrai ten neauga. Ten apskritai medžių beveik nėra, o jei koks ir yra, tai vos žmogaus ūgio, ir tai vos vos pastovi.. nykštukiniai medžiai tundroje. Ten net žolė neauga, išskyrus kerpes. Ir suprantama nėra ten ir jokių voverių.. na ir t.t.

Suprantama, kad sugalvojo jis visa tai. Tačiau stebėtina kitkas – kaip žmonės tuo tiki, lyg tas būtų tiesa.

Yra šiame pasakojime ir daug tokių tiesiog juokingų neatitikimų su realybe. Ji (Anastasija) prilygina Sibiro kedrą su Libano kedru . Iš tiesų, botanikos požiūriu Sibiro medis visai nėra kedras, jis tiesiog supaprastintai taip vadinamas, o iš tiesų tai Sibiro pušis. Kitaip tariant nėra Sibire apskritai jokių tikrų kedrų. Bet Anstasija aiškina apie būtent šio kedro svarbą, ji aiškina, kad Biblijoje užsimenama tik apie vieną medžio rūšį, būtent apie šį kedrą. Kiekvienas gali atsiversti Bibliją ir įsitikinti, kad yra visiškai kitaip. Kad būtent apie Sibiro kedrą biblijoje nešnekama visiškai. Nors kalbama apie pušis, ąžuolus ir masę kitų medžių, bei krūmų.. apie visą Palestinos florą..

Ir tokių vaikiškų Anastasijos klaidų galima rasti ir vardinti be galo, skaitant visą Puzankovo-Megre knygų rinkinį.

Anstasija moko, kad visur reikia sodinti kedrus, kurie daro teigiamą poveikį žmogui. Nuo šių kedrų viskas vyks kitaip – geriau. Po šiais kedrais reikia pradėti ir gimdyti vaikus, gyventi po šiais kedrais, sukasti daržus ir lysves po jais, ir keistis patiems.

Būtina po kaklu kabinti tokius nešlifuotus kedro medžio ratukus ir dažnai juos trinti tarp pirštų. Po kelių metu jie taps tokiais lygiais, poliruotais ir tas labai padeda žmogui (tokie rutuliukai parduodami už maždaug 900 rublių).

Labai įdomiai Anastasija apsako, kaip viską reikia sėti lysvėse. Pradžioje būtina sodinuką įsidėti į burną (jo neplaunant), apie 10 minučių palaikyti ten, o po to atsistojus basomis kojomis lysvėje iškasti sodiniui duobutę kojomis, išspjauti jį į tą duobutę, užkasti, o po to nusiprausus vandeniu, palaistyti juo tą lysvę. Ir tada ten išaugs ne paprastos morkos ar ridikėliai, o gydantys ridikėliai ir morkos, kurie nuskaitys visą informaciją apie žmogų ir augs tokie, kokių reikia būtent jam.

Ir dar daug visokių receptų bei pageidavimu su pamokymais išsako Anastasija.

Bet svarbiausia dalis knygutėse apie Anastasiją, ypač jų pirmosiose leidimuose buvo paskutiniuose puslapiuose. Atsivertus paskutinius puslapius matosi parduodami: „Anastasijos kedrų aliejus“, „Anastasijos dirbiniai iš kedro“, „Anastasijos kedro riešutai“, „Kelionės po Anastasijos vietas“ ir t.t.

Kitaip sakant tai yra pilnas ir sėkmingai įgyvendinamas verslo projektas prekiaujant kedro produkcija. Kaip turbūt daugelis seniai suprato, kad pati Anastasija niekada neegzistavo ir yra tik autoriaus fantazija, tačiau nežiūrint į tai verslas juda puikiai.

Beje pirma knyga vadinosi: „Egzistuoju tiems, kam aš egzistuoju“. Tai yra, jei tiki į Anastasiją, tai tau ji egzistuoja, na bet patys anastasiečiai labai stipriai tiki (bent jau Rusijoje) jos egzistavimu.

Ir čia artėjame prie momento, kai skleidžiant visas šias idėjas ir augant knygų pardavimams augo ir Puzankovo-Megre apetitai. Ir prekyba vien kedrų produkcija jau jo nebetenkino. Ir toliau jis išrado kitką (suprantama kad tą „pasakė“ Anstasija):

Ji pasakė, kad būtina visiems pardavinėti butus miestuose (pažįstama melodija tiesa?) ir persikelti į giminės sodybas. Kurios turi sudaryti apie 1 hektaro plotą ir kuriose žmogus turi gyventi ekologiškai švarų gyvenimą. Labai gerai gyventi žeminėje, nes ekologiškai tai labai švari buveinė žmogui. Nutepti jų sienas pačių išmaišytu ekologišku moliu. Sodinti augalus lysvėse, kaip buvo nupasakota aukščiau ir kaip moko Anastasija, kartu su kedrais, žolėmis ir štai tada taps visuotinė gerovė visame kame.

Būtina uždaryti visą pramonę, paleisti kariuomenę, visiems išdalinti po hektarą žemės ir štai tada visi gyvens. Jokiu būdu iš tų fermerių negalima imti mokesčių. O iš kur valstybei imti pinigų? Pinigus reikės imti iš užsieniečių, kurie būriais grūsis pasieniuose, kad pakvėpuoti ekologiškai švariu oru ir mokės už tai milžiniškus pinigus..

Ir taip toliau, populiarinant gyvenimą tame viename hektare.

Vardan ko visa tai?

Yra daugybė firmų statytinių besisukančių apie Puzankovą-Megre, kurios visokiuose užkampiuose už grašius superka žemes. Štai į šias firmas ateina žmonės su pinigais, gautais už savo parduotus butus miestuose ir išvažiuoja kažkur toli statytis sau žeminių

Pažiūrėkime:


parengė: Sarmatai


Nuo redakcijos:
Norime pažymėti, kad straipsnio medžiaga yra fragmentinis video lekcijos vertimas, todėl visos joje dėstomos mintys yra prof. Aleksandro Dvorkino. Ši video lekcija tėra tik viena iš kelių „Anstasijos“ tema, todėl norintieji peržiūrėti visas, gali tą padaryti čia:

Секта Анастасия Тайна ложных учений

O čia paties V. Puzankovo – Megre pasisakymų serija, iš kurių jau galima daryti kai kurias išvadas savarankiškai: