- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Šių dienų vergija ir šiuolaikiniai vergai

1. Ekonominė prievarta vergams, kad jie pastoviai dirbtų. Šių laikų vergas priverstas dirbti be perstojo iki pat mirties, nes lėšų uždirbtų per mėnesį užtenka tik tam, kad apmokėti mėnesines būsto išlaidas (užtenka ne visiems), bei atitinkamai maisto ir transporto išlaidoms už mėnesį. Pasekoje to, kad vergas pinigų visada turi tik vienam mėnesiui – jis yra priverstas dirbti visą savo gyvenimą, iki pat mirties. Pensija taip pat yra didelė fikcija, nes vergas-pensininkas atiduoda visą savo pensiją už būstą bei maistą ir todėl pas pensininką-vergą niekada nelieka laisvų pinigų. Alkanos senatvės baimė veja vergą dirbti, dirbti ir dirbti…

paveikslėlis

2. Antras, nuslėptos prievartos dirbti mechanizmas yra dirbtinės paklausos pseudo-būtinoms prekėms įsigyti sukūrimas, kurios įbrukamos vergams piaro, Tv-reklamos pagalba arba išdėliojant jas tam tikrose parduotuvės vietose, kad vergas niekaip negalėtų pro jas praeiti jų nepastebėjęs. Didelę įtaką daro TV-vaikams, kurie prisižiūrėję įtakoja savo tėvus. Šiuolaikinis vergas įtraukiamas neatsilikti nuo begalinių „naujovių“ pulso, o dėl to priverstas pastoviai ir įtemptai dirbti.

3. Trečiu nuslėptos ekonominės prievartos šiuolaikiniams vergams mechanizmu yra kreditinė sistema, su kurios „pagalba“, per „paskolos procento“ mechanizmą, mūsų dienų vergai vis giliau įtraukiami į kreditinę kabalą.

Ir taip su kiekviena diena šiuolaikinis vergas, tampa skolingas vis labiau ir daugiau, nes tam, kad apmokėti paskolos procentus jis ima naują kreditą dar neatidavęs senojo, tokiu būdu sukurdamas skolų piramidę. Kreditų sistemą ištisai reklamuoja ir stumia bankai, perimantys prasiskolinusių vergų sukauptą nedidelį turtelį. Skola pastoviai kabanti virš šiuolaikinio vergo galvos, puikiai stimuliuoja jį dirbti net už nedidelį atlyginimą.

4. Ketvirtas mechanizmas verčiantis šiuolaikinius vergus dirbti įslaptintam vergvaldžiui yra mitas apie valstybę. Šiuolaikinis vergas tiki, kad dirba valstybei, tačiau iš tiesų jis dirba virš-valstybinei santvarkai – jo uždirbti pinigai patenka į vergvaldžių kišenes, o valstybės sąvoka panaudojama plauti vergų smegenims, kad anie neuždavinėtų kvailų klausimų, kaip sakykime: „Kodėl vergai dirba visą gyvenimą, tačiau visada lieka vargšais?“, „Kodėl seimo nariai kanceliarinėms prekėms ir pieštukams gauna daugiau pinigų, nei aš atlyginimo?“, „Kodėl vergai niekada negauna savo pelno dalies?“, ir „Kam konkrečiai patenka pinigai, kuriuos vergai sumoka, kaip mokesčius?“.

5. Penktasis nuslėptas prievartos dirbti mechanizmas yra infliacijos mechanizmas. Kainų augimas nesant vergo atlyginimo augimo, užtikrina nuslėptą ir nepastebimą vergų apiplėšimą. Tokiu būdu šiuolaikinis vergas skursta vis labiau ir labiau. Kas atitinkamai verčia jį vis daugiau dirbti ir ieškoti papildomo uždarbio, kad bent jau išgyventi, galimybių.

6. Šeštas įslaptintas mechanizmas priverčiantis vergus dirbti už grašius: vergui atimta galimybė turėti pakankamai lėšų ir pirkti nekilnojamą turtą kitame mieste ar kitoje šalyje. Nors įstatymai to lyg ir nedraudžia. Šis mechanizmas verčia šiuolaikinius vergus dirbti vienoje miesto įmonėje ir „kentėti“ nežmoniškas sąlygas, nes galimybių to išvengti šiuolaikiniai vergai tiesiog neturi, tad ir bėgti iš ten jie neturi kur ir neturi už ką (neturi lėšų).

7. Septintas mechanizmas verčiantis šiuolaikinį vergą dirbti, yra informacijos apie realią vergo darbo vertę ir realios produkcijos, kurią pagamino vergas, vertės nuslėpimas. Ir vergo atlyginimo dalies, kurią pasiima sau vergvaldys per buhalterinius paskaičiavimus, pasinaudodamas vergo žinių trūkumu ir vergų kontrolės nebuvimas skaičiuojant pridėtinę vertę, kurią vergvaldys pasiima sau.

8. Tam, kad šiuolaikiniai vergai nereikalautų savo pelno dalies, nereikalautų atiduoti to, ką uždirbo jų tėvai, seneliai, proseneliai, proproseneliai ir t.t., nuslepiami faktai apie po vergvaldžių kišenes išgrobstytus resursus, sukurtus daugybės vergų kartų tūkstantmetės istorijos eigoje. Nekalbant jau apie gamtinius resursus, kurie priklauso lyg ir „valstybėms“, tačiau juos kontroliuoja ir eksploatuoja konkretūs vergvaldžiai, diktuojantys toms „valstybėms“ savo valią.. Tad, kas valdo tas valstybes realiai?

Tam, kad visa ši vergovinė santvarka būtų stabili, šiuolaikiniams vergams yra primesta tam tikra ideologinė valdymo sistema, sukurta senovės vergovinėje Graikijoje ir vadinama „Demokratija“. Graikijoje balsuoti ir rinkti turėjo teisę tik laisvi piliečiai vyrai. Moterys ir vergai teisės rinkti neturėjo. Šiandieniai vergai tiesiogiai rinkti irgi jokios teisės neturi – kandidatai išrenkami ir pateikiami TIK organizacijų ar partijų(kurias palaiko ir išlaiko tie patys vergvaldžiai) tarybų posėdžiuose. Vergai tik patvirtina jau išrinktus kandidatus, tačiau įtakoti jų išrinkimo neturi jokios galimybės. Bandant pasiūlyti ką nors tiesiogiai, rinkimų komisijose reikalaujamas nežmoniško dydžio piniginis užstatas, kuris tiesiog ekonomiškai atbaido nuskurdintus vergus..

Jūs vis dar manote esą laisvi?

Internetas & Sarmatai