Sunku patikėti, kad tie, kurie pirmieji turėtų padėti ginti Lietuvą – Vokietijos kariai – taip menkai aprūpinti

2023, 19 kovo, 9:30 | kategorija Genocidas | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 136 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

foto: © dpa

Vokietijos ginkluotosios pajėgos susiduria su rimtomis problemomis dėl nepakankamo finansavimo, rašo Oliveris Moody „The Times” portale. Trūksta ne tik specialios įrangos, bet net ir aprangos. Be to, Bundesveras negali susidoroti su kai kurių karių neonacistinėmis tendencijomis, priduria autorius.

Vokietijos kariuomenės ryšių sistemos yra tokios prastos, kad šarvuočių įgulų nariai, užuot naudojęsi radijo ryšiu, turi atidaryti liukus ar net išlipti, kad galėtų sušukti reikiamą informaciją savo bendražygiams. Taip teigiama ataskaitoje, kurioje atskleidžiamos plačiai paplitusios problemos Vokietijos ginkluotųjų pajėgų gretose.

Ataskaitą parengusi komisija nustatė, kad pradedant tuo, jog trūksta įrangos, infrastruktūra prasta, biurokratija dusinanti, o griūvančias kareivinių su sienas tenka paremti smėlio maišais, ir baigiant 66 nelaimingais atsitikimais, susijusiais su standartiniais kariuomenės parašiutais, kurių negalima valdyti esant dideliam greičiui ar pasikeitus vėjui.

Vokietijos kariuomenei prireikė dešimties metų, kad užsakytų tokio modelio sraigtasparnio piloto šalmą, koks Jungtinėse Valstijose naudojamas nuo 1990-ųjų, septynerių metų, kad aprūpintų kariuomenę šiuolaikinėmis kameromis, ir penkerių metų, kad sutramdytų vieną jaunesnįjį karininką, naudojusį „Sieg Heil” pasisveikinimą.

Vokietijos ginkluotosios pajėgos, vadinamos Bundesveru, daugelį metų kentėjo dėl didelio investicijų trūkumo ir biurokratinių suvaržymų. Kancleris Olafas Scholzas pažadėjo išleisti šimtą milijardų eurų, kad sukurtų „kovai pasirengusią ir itin modernią” kariuomenę, kuri, pasak jo, bus galingiausios nebranduolinės ginkluotosios pajėgos Europoje.

Tačiau per pastaruosius kelis mėnesius nusivylimas lėtais pokyčiais tik didėjo. Iki šiol iš apginklavimo fondo buvo skirta tik 13 mlrd. eurų, o reguliarus gynybos biudžetas neatsiliko nuo infliacijos.

Nors, daugelio vertinimais, Bundesverui reikia dar bent 20 mlrd. eurų vertės amunicijos, kad galėtų įvykdyti savo pagrindinius įsipareigojimus NATO, 2023 m. bus išleista tik 1,1 mlrd. eurų.

Už ginkluotąsias pajėgas atsakinga Parlamento narė Eva Högl pareiškė, kad Bundesverui tinkamai modernizuoti prireiks mažiausiai 300 mlrd. eurų, o dabartiniu tempu šis procesas užtruks pusę amžiaus.

Be šių esminių finansinių problemų, Högl komisijos metinėje ataskaitoje taip pat įvardijama daug kasdienių sunkumų, kurie kenkia Vokietijos ginkluotųjų pajėgų moralei ir kovinei parengčiai.

Per šimtą dienų Högl, kuri anksčiau buvo Vokietijos parlamento narė, aplankė apie 70 Vokietijos karinių bazių visame pasaulyje ir apklausė 2343 karius, kurie jai perdavė savo nusiskundimus.

Daugelis skundų buvo dėl pagrindinės įrangos ir ekipuotės, kuri vėluoja, yra sugedusi arba jos paprasčiausiai trūksta. Kariuomenės tankų mokykloje užsiėmimai nuolat atšaukiami, nes trūksta tinkamos įrangos.

Ulmo karinėje ligoninėje nėra interneto ryšio, o tai reiškia, kad jautrią medicininę įrangą nuolat tenka stebėti ir reguliuoti  rankiniu būdu.

Medicinos akademijos Mikrobiologijos instituto, kuris nuo 1936 m. įsikūręs tame pačiame pastate Miunchene, darbuotojai turi naudotis 28 metų senumo matriciniu spausdintuvu ir senu laboratoriniu šaldytuvu, kuris bet kada gali sugesti – tokiu atveju jie turėtų gabenti mėginius, įskaitant biologinio pavojaus mėginius, į kitą civilinę įstaigą.

Kareiviams trūksta net drabužių. Kai kurie karininkai pripažįsta, kad jiems reikia gauti gydytojo pažymą, norint pakeisti nepatogius ar netinkamus drabužius.

Tiek nekenčiama „Uniforma 90” – standartinė lauko uniforma, įvesta Šaltojo karo pabaigoje, vis dar naudojama, nors kariai jau daug metų skundžiasi, kad ji neapsaugo nuo šalčio ir drėgmės.

Daugelis kariškių pripažino, kad jiems trūksta pagrindinių apsaugos nuo branduolinių, biologinių ir cheminių atakų priemonių, o specializuotas gynybos nuo cheminio ir biologinio pavojaus padalinys, dėl biudžeto mažinimo negalėjo įsigyti deaktyvuojančių priemonių.

Septynerius metus Bundesvero cheminės ir biologinės gynybos laboratorija Sontkhofene, Bavarijoje, galėjo įsigyti tik 32 iš 200 reikalingų prietaisų, nors jų buvo galima lengvai įsigyti komercinėje rinkoje.

Kareiviai dažnai sakydavo, kad jiems teko patiems pirkti įrangą. Desantininkai pirko priekinius žibintus ir maskuojamąjį šalmą, nes kariuomenė jų neišduodavo.

Karinio jūrų laivyno IT specialistai naujų kompiuterių turėjo laukti po kelis mėnesius. Vienas medikas, išsiųstas į Malį su transporto sraigtasparnio įgula, negalėjo susisiekti su kolegomis, nes Bundesveras, nepaisant daugybės prašymų, nedavė jam šalmo su radijo ryšio įranga.

Taip pat buvo daug nepasitenkinimo karine biurokratija. Vienas žmogiškųjų išteklių skyriaus seržantas turėjo trejus metus praeidinėti standartinę saugumo patikrą, kurios metu jam buvo uždrausta naudotis skyriaus kompiuterine sistema ir jis negalėjo būti savo darbo vietoje be nuolatinės priežiūros.

Tarp Frankfurto ir Liuksemburgo esančioje Idar-Oberšteino artilerijos mokykloje esančios kareivinės nebuvo remontuojamos nuo 1960-ųjų. Nepaisant daugybės skundų dėl neįmanomų naudoti tualetų ir stogo griūties grėsmės remontinėse patalpose, „idealiu atveju” jos bus suremontuotos tik 2042 metais.

Praėjusiais metais naujų politinio ekstremizmo atvejų Vokietijos ginkluotosiose pajėgose šiek tiek sumažėjo – nuo 226 iki 203.

Tačiau kariuomenėje vis dar tarnauja daug karių, turinčių ryškių neonacistinių polinkių. Šiai problemai reikėtų skirti ypatingą dėmesį, nes gruodžio pradžioje keli esami ir buvę bundesvero kariai buvo suimti įtariant juos bandymu organizuoti ultradešiniųjų sąmokslą nuversti vyriausybę ir įvesti karinę diktatūrą.

Be to, buvo užfiksuotas atvejis, kai vienas karininkas keliems kareiviams nusiuntė židinio nuotrauką, po kuria buvo parašyta: „Kuo daugiau žydų, tuo šilčiau kambaryje. Kai kurie kareiviai buvo pagauti ant stalų raižę SS simboliką, saliutavę Hitleriui skambant nacionaliniam himnui ir skelbę, kad „žydai su savimi atsinešė marą”.

Kiti ragino sudeginti pabėgėlių centrą ir visus sušaudyti, o juodaodžiui kariui buvo pasakyta, kad „negrai yra negrai, vergai tai tarnai, taip jau yra”.

Specialiųjų pajėgų karininkas, kuris pavogė šaudmenis, surengė vakarėlį su neonacių det-metalu ir futbolo su kiaulės galva žaidimu, vis dar negali būti nubaustas drausmine tvarka, nors nuo incidento praėjo šešeri metai.

Ataskaitoje taip pat kalbama apie daugybę „dedovščinos” ir patyčių atvejų.

Vienas iš jų – incidentas, kai karininkas, vedęs „įsakymų vykdymo ir paklusnumo” pamoką, davė kariškei pistoletą ir liepė jai nušauti kolegą.

Ji atsisakė tai padaryti, aiškindama, kad nežino, ar ginklas užtaisytas. Tada karininkas davė jai pistoletą P8 ir pakartojo įsakymą. Jai atsisakius paklusti antrą kartą, karininkas pats nukreipė pistoletą į kareivį ir nuspaudė gaiduką – paaiškėjo, kad pistoletas nebuvo užtaisytas.

Ataskaitoje teigiama, kad Bundesverui dar toli iki tikslo padidinti karių skaičių nuo 183 000 iki 203 000. Praėjusiais metais karių skaičius netgi šiek tiek sumažėjo, nes per pirmuosius šešis mėnesius tarnybą paliko 21% naujokų.

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Naujienos iš interneto