- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Algis Džiugys. Ukraina: už jūsų ir mūsų grėblius

paveikslėlio autorius:: Aleksei Merinov

Stebint Ukrainos įvykius susidaro įspūdis, kad Ukrainoje už JAV pinigus, džiaugsmingai palaikant Europos Sąjungai, pačių ukrainiečių rankomis buvo mikliai prasukta Rusijos operacija Krymui atsiimti ir neleisti Ukrainai įstoti į NATO bei ES.

„Išsivoliosiu srutose, kad kaimynui smirdėtų!“

Ukrainiečių priežodis

Primygtinai atkreipiu dėmesį į tai, kad 2014 metų Maidanas prasidėjo, kai iki eilinių prezidento rinkimų buvo telikę keli mėnesiai. Buvo visiškai aišku, kad visų nekenčiamas tuometinis prezidentas Janukovičius rinkimus  triuškinančiai pralaimės bet kuriam bent kiek provakarietiškam kandidatui. Naujasis prezidentas iškart po rinkimų būtų taikiai nukreipęs Ukrainą link NATO bei ES ir, jei šalis būtų sugebėjus išlaikyti rimtį viduje, Rusija jau nebūtų galėjusi tam sutrukdyti. Be to, 2017 metais ėjo į pabaigą Sevastopolio nuoma Rusijai ir buvo aišku, kad Ukraina nepratęs sutarties.

Rusija net pradėjo Novorosijsko karinio uosto pertvarką, kad turėtų kur perplukdyti savo laivyną. Tačiau išaiškėjus, kad nepavyks pastatyti tokio pat  pilnaverčio karinio uosto, kaip kad Sevastopolyje, turbūt tada ir kilo mintis atskelti Krymą nuo Ukrainos, taip, kad visam pasauliui atrodytų, jog patys ukrainiečiai dėl to kalti, t.y. pačių ukrainiečių rankomis. Pakako išprovokuoti ukrainiečių radikalus smurtui prieš rusakalbius, pakako trumpam priimtu įstatymu pagąsdinti rusų kalbos uždraudimu, ir jau Krymo gyventojai su džiaugsmu pasitiko rusų kariuomenę.

Taigi, po 2014 metų valstybinio perversmo, skambiai vadinamo „Euro Maidanas – orumo revoliucija“, turime: suirutę, pilietinį karą, sukiršintą tautą, suskaldytą šalį ir prarastus Krymą bei Donbasą. Putinas aplošė Vakarus ir, labai panašu, kad visa tai buvo įvykdyta ukrainiečių provokatorių, garsiai lojančių prieš Putiną, bet tyliai dirbančių jam, rankomis. Nepamirškime, kad tiek Rusijos imperijos slaptoji policija „Ochranka“, tiek jos tradicijas perėmusios sovietinės ČK, NKVD ir KGB, garsėjo geriausiomis pasaulyje provokacijomis (pavyzdžiui Azefas, popas Gaponas, Valensa ir t.t.). Netikiu, kad dabartinė FSB šiuos įgūdžius prarado.

Todėl nenustebintų, jei paaiškėtų, kad dauguma dabartinės Ukrainos politinių veikėjų ir pačių aukščiausių vadovų yra tiesiog Rusijos FSB parankiniai, nes tai, kas vyko ir tebevyksta Ukrainoje, labai jau primena provokaciją, kurios tikslas sukiršinti ir suskaldyti ukrainiečius taip, kad rytų ir centrinė Ukraina nenorėtų turėti nieko bendro su Galicija. Pajodžargos galiciečiai niekada nepripažino jokios valdžios, todėl niekada nepripažins Rusijos viršenybės. Jei pavyktų atskirti Galiciją nuo Ukrainos, Rusijai atsivertų galimybės padaryti likusią Ukrainą sukalbamesnę. O jei tuo pačiu pavyktų Galiciją įprūdyti Lenkijai, tai tas Rusijai būtų tobula, nes garantuotų hemorojų Lenkijai bent jau šimtmečiui.

Kad mintis apie rusų slaptųjų tarnybų provokatorius tarp postsovietinių šalių vadovų neatrodytų tokia jau beprotiška, tai priminsiu, kad Porošenko ir Saakašvilis tapo geriausiais draugais ne kur kitur, o besimokydami Sovietų Sąjungos Tarptautinių santykių institute, kuris nuo seno ruošdavo sovietų šnipus (https://en.wikipedia.org/wiki/Petro_Poroshenko). Būtent šiems dviems bičiuliams valdant, jų valdomos šalys prarado bet kokią galimybę tapti NATO ir/ar Europos Sąjungos narėmis.  Jūs vis dar naiviai tikite sutapimais?

Keista, kad 2014 metų Maidaną taip aklai rėmė vakariečiai, nes neįtikėtina, kad JAV ir ES slaptosios tarnybos nieko nežinojo apie rusų agentus tarp Maidano iniciatorių. Jei tai ne melas, tai JAV į Janukovičiaus nuvertimą sukišo iki 5 milijardų dolerių. Nors gal ir nieko keisto, nes gali būti, kad Vakarai net nemanė priimti Ukrainos savo glėbin. Labiau panašu, kad Vakarai tikėjosi taip susilpninti Rusiją ir  pakeisti Sirijos karo dėl dujotiekio iš Kataro į Europą eigą, taipogi  padarydami Rusiją sukalbamesnę derybose dėl Irano ir Kinijos likimo. Nepavyko. Bet skaudu, kad Vakarų „demokratijos“ net nesiruošė ukrainiečiams pagerinti gyvenimo, greičiau atvirkščiai – ukrainiečius panaudojo kaip dar vieną eilinį įrankį kovai su  Rusija, visiškai nesirūpindamos, kad dėl to nukentės milijonai žmonių.

Kita vertus, Vakarams net nereikia stiprios Ukrainos. Pats baisiausias vakariečių sapnas – stiprios Ukrainos ir Rusijos ekonominė bei karinė sąjunga. Šiandien Ukraina atsisukus į vakarus, bet rytoj, politinei švytuoklei persimetus į kitą pusę, ir Ukraina gali pasisukti į rytus. Jos istorija gausi tokiais atvejais ir per ilgą savo istoriją Europa išmoko, – daug geriau, kai  ukrainiečiai nuskurdę ir pikti – iš tokių Rusijai daugiau žalos nei naudos.

Todėl „geri dėdės“ pasistengs, ir vėl bus Maidanas v.3.0 ir vėl kokia nors Timošenko ar kitas panašaus plauko komediantas, paskui ir vėl Maidanas v.4.0 ir vėl kokia nors Timošenko ar kitas panašaus plauko juokdarys, Maidanas v.5.0, … ir švytuoklė vis švytuos. Ir taip kartosis metų metus, nes Ukrainos, kaip svarbiausios geopolitinės jėgos vietos, iš savo nasrų nepaleis nei vakariečiai, nei rusai, nei „vietiniai“ oligarchai, kurių tikroji tėvyne nėra Ukraina. Kiek dar grėbliakočių susilaužys ukrainiečiai į savo kaktas, kol praregės, kas ir kaip juos tampo už virvučių, kol susipras mąstyti savo galva ir veikti savo valia?

Iki 2014 metų vos ne visi Ukrainos gyventojai, išskyrus Krymą, buvo už Ukrainos savarankiškumą ir nepriklausomybę nuo Rusijos. Visai tikėtina, kad, jei ne po Maidano prasidėjęs pilietinis karas ir prie to dar prisidėjęs skaldymasis pagal tikybą, po poros dešimtmečių vos ne visi Ukrainos gyventojai (be Krymo) jau būtų save laikę tikrais ukrainiečiais ir taip būtų buvęs pabaigtas ukrainiečių tautos gimimas. Dabar jau vargu bau.

Prizas tiems, kurie perskaitė iki galo. Ištrauka iš https://en.wikipedia.org/wiki/Petro_Poroshenko:

In 1989, Poroshenko graduated, having started studying in 1982, with a degree in economics from the international relations and law department (subsequently the Institute of International Relations) at the Kiev State University. At this university he was friends with Mikheil Saakashvili who he in May 2015 would appoint as Governor of the Odessa Oblast (region) and who is a former President of Georgia.

šaltinis: algis-dziugys.blogspot.com