Atviras Laiškas Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Tomui Vytautui Raskevičiui

2021, 2 balandžio, 10:37 | kategorija LPT | atsiliepimų (9) | peržiūrų 432 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Antanina Strumilienė

Tomai Raskevičiau,

Kas Tau suteikė teisę varžyti žiniasklaidą ir persekioti mane – nepriklausomą žurnalistę, – kuri vykdo savo profesinę pareigą? Kas Tau leido marinti laisvą žodį?
Ar esi girdėjęs, kad žurnalisto persekiojimas dėl profesinės veiklos yra neleistinas, netoleruotinas ir baudžiamas įstatymu?

Ar girdėjai, kad Konstitucija draudžia valstybei užsiimti cenzūra? Kas Tau leido naudoti Feisbuką, kaip įrankį, kerštaujat žurnalistui už kritiką? Kas Tau suteikė teisę užčiaupti politikos tema rašančią korespondentę?

Tik sovietmečiu žmonės dėl neįtikusio žodžio buvo guldomi į psichiatrijos ligonines. Ar Tu, kaip Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, girdėjai, choru šaukiančius teisininkus, kad nuomonės raiškos procese visai netinka agresyvūs, policiniai metodai, nes „Glavlito“ laikai seniai praėję ir net „virtualus patrulis“ yra antikonstitucinis.

Ne policija ir ne Raskevičius turi nuspręsti, kokiais būdais reikia kovoti su neapykantos kurstymu ir ginti žmogaus garbę ir orumą. Tai tik kiršina tautą ir griauna laisvo žodžio sąvoką. Ar politikos temomis rašantis žurnalistas turėtų rašyti apie žibutes ir pavasario alsavimą?

T. Raskevičiau, kas Tau suteikė teisę įgyvendinant LGBT ir Laisvės Partijos užgaidas naudotis Seimu, kaip savo nosine? Kas Tau davė teisę ne tik žurnalistams, bet ir valstybei nurodinėti, ką kalbėti, kaip gyventi ir kuo tikėti? Tu sau ir savo „chebrytei“ grėsmę įžvelgi visur, ko negali kontroliuoti.

Kokią teisę turi Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas uždrausti žurnalistui informuoti visuomenę? Laisvo žodžio Tu nenutildysi, nes jis – gyvas, kaip kraujas.
Ne tik įstatymai, bet ir tauta laisvą žodį gina, gynė ir gins. Jūs – ne „aukos“. Ne – „nuskriaustieji“. Jūs – ne valdžia. Jūs – režimas.

Tu, T. Raskevičiau, apakai nuo Tau suteiktų galių. Dešimt kartų perskaityk A. Strumilienės straipsnius ir pasverk jos minčių santykį su savo sąžine. Už ką Tu patyrusią žurnalistę blokuoji, jaunas žmogau?

Kreiptis į Tave daugiskaita man neleidžia savigarba ir amžius. Daugiskaita aš galiu kreiptis į tą žmogų, kuris turi autoritetą ir yra vertas pagarbos. Autoritetas – tai gyvenimo pavyzdys, moralinis orientyras. Koks autoritetas ir orientyras esi Tu, T. Raskevičiau?

Kokią kryptį, patekęs į Seimą, Tu rodai Marijos Žemei?

Ar įmanoma pagarbiai elgtis su žmogumi, kuris tik pats sau yra svarbus, reikšmingas ir didelis. Tavęs negerbia net Partijos kolegos. Tau atsiųstoje žinutėje Teisingumo ministrė rašė:“ Jei nebalsuosi, kaip tau liepta, gausi į snukį“.

Ar užblokavęs žurnalistės puslapį ir atribojęs mane nuo skaitytojų, Tu tapsi labiau gerbiamas ir mylimas? Ar tai čia nėra neapykantos kurstymas? Kaip Tu manai?

Ar žurnalistė Strumilienė Tave apavė moteriškais aukštakulniais, ar ji užmovė Tau „balerūno“ sijoną ir išvarė juokinti svietą? Ar žurnalistė Tavo Feisbuko paskyrą ir visą internetą užvertė Raskevičiaus nuotraukomis, į kurias Tau pačiam žiūrėti gėda?

Būk Tu „profesionalus gėjus“, bet nesriūbauk Feisbuke, kad Tave nuo šeštos klasės stumdė ir tyčiojosi dėl to, kad esi homoseksualus. Atsimerk ir pamatysi, kiek mokyklose stumdoma normalios orientacijos berniukų. Kiek jų sumušama, skriaudžiama. Kuo Tavo priežastis tokia jau išskirtinė? Labiau skauda?

Nereikia būti gėjum, kad Tave žemintu ir muštų. Nesidangstyk savo orientacija, nes niekas daugiau nei kitų Tavęs neskriaudžia. Tavo provokuojantis elgesys, teistumas, jo eiga, Tavo Feisbuko postai, žeminantys kunigus, įžeidinėjantys tikinčiuosius, žurnalistų persekiojimai, jų portalų ir paskyrų blokavimas, straipsnių trynimas ką parodo?

Kad Tu – ne auka, ne nuskriaustasis. Tu – pavojingas skriaudikas. Tu lauki nesulauki, kada Seime priėmus LGBT palankius įstatymus, galėsi dar labiau skriausti kitus.
Tu – LGBT „chebrytės“ „aktyvistas“ – sau ir „savo“ komitetui Seime reikalauji tokių teisių, nuo kurių normalių jutimų žmogui atima žadą.

Dar – Tu esi neprincipingas, už kitų nugarų besislepiantis bailys.Tau pritrūko drąsos ir savigarbos nustoti kiršinti tautą ir pačiam pasitraukti iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų. To Tavęs prašė žmonės ir ne vieną kartą. To reikalavo 365 000 rinkėjų savo Peticija.

Tą Tau patariau daryti ir aš. Į Tave kreipiausi nuoširdžiai, motiniškai, atviru laišku.Prašiau Tavęs nežudyti savo jaunystės ir savo gyvenimo ir garbingai padėti Seimo nario mandatą – juk žmonės tavimi nepasitiki ir netiki. Bet Tau viskas buvo Dzin.

Seime Tu neatstovauji niekam. Rinkimus Tu prapylei, o mandatą gavai tik kaip partijos „dovanėlę“. Savo darbo kabinetą Tu pavertei LBGT reklamos būstine ir dar nori, kad apie Tave niekas nerašytų. Ar Tu suvoki, kad esi viešas žmogus ir kritikuoti Tavo darbą žurnalistų priedermė.

Niekas neuždraus žurnalistams stebėti ir aprašinėti Tavo asmeninį gyvenimą nuo gimimo dienos ir sekti kiekvieną Tavo žingsnį kasdien. Tam žurnalistas turi neginčijamą teisę, nes Tu gerai žinojai, kur ir ko eini ir kas Tavęs laukia. Žurnalistai apie Tave sužinos viską ir rašys. Taip buvo, yra ir bus, nes taip turi būti.

Ką slepia uždari „Tavo“ komiteto posėdžiai? Patekęs į Seimą Tu pasijutai lyg atsidūręs savo dvare ir pradėjai reikalauti iš Seimo neįsivaizduojamų dalykų. Tau užteko įžūlumo pareikalauti, kad „Tavo“ komitetui Seimas priskirtų dar daugiau funkcijų.

Bet koalicijos partneriams užteko sveiko proto ir Seimo pritarimo Tu nesulaukei, nes nuo Tavo ir Tavo LGBT „chebrytės“ naglumo jau krūpčioja ne vienas Seimo narys.
Tau užtenka agresyvumo ir atkaklumo siekti Seime absoliučios valdžios ir priversti ne tik Seimą, bet tautą ir net valstybę tarnauti Tavo „chebrytės“ interesams.

Krūptelėti maža.

Ar gali sveikos nuovokos žmogus prašyti Žmogaus teisių komitetui priskirti šitiek galių: lyčių lygybės, nediskriminavimo, lygių galimybių, privataus ir šeimos gyvenimo, minties, tikėjimo, sąžinės, saviraiškos laisvės, asmens gyvybės, laisvės ir orumo, pilietinių ir politinių teisių, vaiko teisių, pasaulio lietuvių, privačios nuosavybės ir vartotojų teisių, asmens duomenų, teisės skleisti ir garsinti informaciją ir daugelio kitų teisių srityse.

Tu netgi siūlai numatyti, kad Žmogaus teisių komitetas galėtų rengti nepasitikėjimą Seimo kontrolieriumi ir kitais pareigūnais, išskyrus teismus. Tu nori apžioti ir kontroliuoti visų Lietuvos žmonių gyvenimą ir vykdyti ne vien parlamentinę kontrolę. Gal laikas „stabdyti arklius“, ponaiti Raskevičiau?

Tau visur vaidenasi žurnalistų „neapykantos kalba“, kurstymas. Tavo partijos bendražygė Teisingumo ministrė rašo:“ Tyčiojimasis ir niekinimas negali apriboti žodžio bei minties laisvės, neriboja diskusijų internete, jei jos nenukreiptos į neapykantos kurstymą.

NEETIŠKAS IR NEPAGARBUS BENDRAVIMAS NĖRA TOLYGUS NEAPYKANTOS SKATINIMUI.“

Ar dar reikia ką papildomai paaiškinti, T. Raskevičiau?

Bet Tu to nesuvoki ir blokuoji paskyras, portalus, trini normaliausius straipsnius. O tai kaip bus su moraline žala, ponaiti, Tomai, kurią patyrė ne tik žurnalistė Strumilienė, bet ir jos straipsnių laukiantys skaitytojai?

Kaip keršto įrankį Tu pasitelki Feisbuką. Tu taikai KGB metodus prieš dorą žurnalistę, kuri yra daugybės konkursų nugalėtoja, kurios veikla įvertinta daugybe padėkų, tame tarpe ir Prezidento V. Adamkaus.

Tu blokuoji mano naujienų puslapį ir manyje sukeli vienintelį jausmą – pyktį ir bejėgiškumą. Tokie žmonės neverti net neapykantos. Tavo pasiekimas tik vienas – seksualinė orientacija. Ir ją Tu kiši visur – kaip neliečiamybės statusą. Žema. Dar kartą kartoju: Tu neturi jokios teisės varžyti žurnalisto laisvės. Imant šimtus interviu man niekada niekas tos laisvės nevaržė, neatėmė teisės skleisti informaciją, netrukdė vykdyti profesinę pareigą.

Pirmą kartą gyvenime aš nepajėgiu apsiginti nuo LGBT „aukos“, kuriam vis per maža teisių. Ši „auka“ su savo „chebryte“ savo taisykles stengiasi primesti visiems. Jie gali tyčiotis perėjose iš Lietuvos trispalvės, gali apmaukšlinti Žemaitę vaivorykštine skarele vietoje to, kad kažko prasmingo gyvenime siektų, ir niekas neturi teisės apie juos rašyti.

Kaip jaustis, kai kasdien esi sekamas, ar rašydamas kokį žodį nepažeidei Raskevičiaus ir LGBT laisvių ir lūkečių? Kaip turi jaustis tradicinės orientacijos žmogus, bijantis parašyti Feisbuke komentarą, nes nė žodelio negali pasakyti apie jūsų nešvankybes ir nežabojamas teises? Gyvename XXI amžiuje, Europos viduryje, nepriklausomoje Lietuvoje. Kodėl LGBT ir Raskevičius turi visas teises, o visi kiti – tik pareigas ir baimę?

Graudu ir liūdna, kad su žodžio „laisve“ Lietuva artėja prie Baltarusijos režimo ir Šiaurės Korėjos, kur valdžiai prieštaraujantys baudžiami ir kur egzistuoja tik viena tiesa. Uždraudus laisvą žodį baigiasi tautos gyvenimas. Prie ko priėjome, jei valdžios žmogus naudoja Feisbuką vietoje antrankių prieš žurnalistę.

Lietuva negali pavirsti LGBT kolonija. Mokslo pažangos laikais Tu gali pavirsti viskuo, bet pavirtus gyvuliu, žmogumi virsti atgal – neįmanoma. Ne tokias invazijas atlaikė lietuviai, bet svetimo tikėjimo jiems neprimetė niekas. Išlikti tautai ir šeimai yra ne gėda, o garbė. Ir žurnalistui skelbti tokią tiesą neuždraus niekas.
T.Raskevičiau,

Tu užsiimi neapykantos kurstymu ir tautos skaldymu, destruktyvia veikla. Tu vykdai apgalvotą, gerai finansuojamą ir gerai organizuotą kompaniją “ Mane skriaudžia, padėkit“. Nors iš tikro baisu ne Tau ir ne Tavo „chebrytei“ – baisu darosi tiems, kuriuos kartu su Armonaite Jūs apšaukiate „lochais“, „tamsuma“, kuriuos blokuojate ir nutildote.

Žmogaus teisės – tai ne LGBT teisės, o kiekvieno. Nesidangstykite po „laisvės“ žodžiu. Jūsų „laisvė“ pasuko ne ten. Ne Raskevičiui nurodinėti, ką turi rašyti žurnalistai. Skaudu matyti, kai Lietuvą puola ne užsienio valstybės, o gerai apmokama ir puikiai ginkluota tapinų ir raskevičių kariuomenė. O jų režimo ruporai kiekvieną vakarą per televiziją šlovina jų pergales.

Seimas ir Žmogaus teisių komitetas skirtas ne tam, kad LGBT pramušinėtų savo reikaliukus, kad būtų susidorojama su nepriklausoma žiniasklaida, o tautos Peticijos atsidurtų šiukšlyne. Seime turi būti priimami įstatymai, ginantys tautą, žmones, šeimą, laisvą žodį. Niekas laisvoje šalyje neturi teisės trinti tautos moralės ribų
ir valytis kojų į dorų žurnalistų veidus.

Ar padorūs, neparsidavę korespondentai turi tylėti, kai valstybė griaunama iš pamatų ir niekas nieko negali pasakyti prieš? Ar galima tylėti, kai Raskevičius su „antrankių“ partija griauna šeimos institutą, siekia dekriminalizuoti narkotikus, legalizuoti prostituciją, griauna valstybinės kalbos pamatus, guldo ant menčių neparankią žiniasklaidą, laužydamas rankas tiems, kas išdrįsta pasakyti kitokią, negu valdžios, nuomonę?

T. Raskevičiau, kokios reakcijos tikėjaisi iš žurnalistų ir tautos, kurios nė nebandai atstovauti? Tildydamas laisvą žodį, turėk sąžinės ir proto šiek tiek turėk, – nes Tu, vaikine, žaisdamas su ugnimi, Lietuvoje gali prišaukti labai negerų, neprognozuojamų dalykų. Jei už pinigus Jūs galite nusipirkti viską, tai dar nereiškia, kad absoliučiai viską.

Ne kiekvienas žurnalistas už pinigus išsigimsta. Nuotraukoje – Baltarusijos opozicijos žurnalistė, kuri buvo suimta. Ji rašė:

„Broliai baltarusiai, ar Jūs įsivaizduojate, kad vieną dieną mes išeisime į gatves ir šluostysimės ašaras šaukdami:“ Režimas sugriuvo.“ Po suėmimų ir baimės šie žodžiai draskys mūsų širdis. Laisvė ir laimė mus apgaubs, apkabins, mes stovėsime susikibę už rankų, plevėsuos mūsų vėliavos ir mes nesuprasime, kas įvyko.

Ar mes laimėjome? Ar mes tikrai laimėjome? Daugiau jokio karo, jokio kraujo, jokio OMONO daužymų. Daugiau jokio skausmo, jokių žudynių, jokių raginimų savanoriškai išeiti ir pasiduoti. Mes bėgsime gatvėmis, apkabinsime savo vaikus, mylimuosius, kaimynus, tėvus, seseris, mylimąsias, draugus. Mes verksime nesustodami – iš džiaugsmo, iš laimės, iš liūdesio, ką patyrėme ir ko netekome.

Žaizdas mes gydysime meile ir šampanu, gatvėse bučiuosis visi. Mes šauksime:“ Nebijokit, viskas praeity“. Miestai pavirs džiaugsmo zonom. Visur bus pilna žmonių. Visi džiaugsis ir linksminsis. Visi namai ir balkonai nusidažys baltai raudona spalva, gaus bažnyčių varpai, gatvėse skambės muzika ir liesis džiaugsmo ašaros. Iš namų į gatves išeisime visi. Mes būsime girti nuo laisvės.

Mūsų šalyje kiekvienas žmogus – didvyris. Tai, kas įvyko – atrodys neįmanoma. Mes kurį laiką dar atsigręšime atgal bijodami įpročio – kad iš tamsaus kampo kažkas iššoks ir mus suims. Guldys ant žemės, spardys, muš. Košmarai ir tamsa mus lydės dar ilgą laiką ir vis primins praėjusį siaubą. Bet laisvės diena ateis. Ir mūsų mylimos šalies sostinė pavirs Rio de Žaneiru.

Tylą ir baimę pakeis muzika, šokiai, o grįžus į namus – meilė. O kaipgi be jos? Juk ji – meilė. Ilgą laiką mes net meilės bijojome, nes nežinai, kada ir kas pasibels į duris, įsiverš ir išsiveš. Mūsų skruostus skaudės nuo šypsenų ir bučinių. Akis – nuo džiaugsmo ašarų. Krūtines – nuo apkabinimų. Ar girdite, daugiau neverkite, mes – laisvi. Nėra ir negali būti geresnio jausmo už suvokimą, kad baltarusiai nugalėjo režimą“.

Stoviu prie lango ir galvoju: kada panašiai galėtų jaustis lietuviai?

Tikriausiai tada, jeigu televizijos praneštų:“ Seimas ir Lietuvos Vyriausybė atsistatydino. Bus skelbiami nauji rinkimai. Laisvės partija daugiau niekada negalės būti rinkimams registruota, nes į Seimą pateko neteisėtai.“

Žiūriu į antrankiais surakintos Baltarusijos žurnalistės nuotrauką ir jaučiuosi panašiai: kuo skiriasi mano padėtis nuo jos? Mažai kuo. Esu nutildyta už nieką, brutaliausiu būdu, užblokuotas mano Feisbuko puslapis, nutrauktas naujienų perdavimas, ištrinti mano tekstai, beveik du milijonai žmonių nesulaukia mano žodžio. Kaip jaučiuosi?

Trūksta tik antrankių ir įsilaužimo naktį į butą. Ačiū Dievui, kad dar nesu ištraukiama iš lovos, išvedama į lauką, nesu paguldoma veidu į purvą ir tąsoma po grindinį. Tačiau tai – tik laiko klausimas. Nes Raskevičius su Armonaite, ko gero, būtų ne prieš matyti tokį vaizdą.

Ar viskas gerai su žurnalistų teisėmis Lietuvoje, matyt, teks klausti Respublikos Prezidento ir tarptautinių žurnalistų organizacijų, nes prokuroro, teisėjo ir Dievo teises įgavusio Raskevičiaus ir valdančiųjų rankose – galia ir pinigai. Jų klausti beprasmiška.

O argumentų kalba ginčytis su Raskevičium, Armonaite ar Čmilyte – beviltiška.

Tą įrodė Peticija su 365 000 žmonių parašų. Ieškodamas teisybės Seime – save statai į beprasmį pavojų. O jeigu ir toliau tęsis mano persekiojimas už kritiką – teks kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Kolegos žurnalistai baltarusiai – režimo buvo uždaryti, kiti – išsikėlė į Lenkiją.

Lietuvoje „antrankių“ Partija dirba toliau. Nors lietuviškas režimas veikia, Lietuva jiems ploja atsistojus.

Kviečiu džiaugtis.

šaltinis: Facebook

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Atsiliepimų 9

  1. Vytas says:

    V.T.Raskevičius aktyviai įgyvendiną savo svajonę – priversti valstybę dirbti LGBT bendruomenės labui. Nekreipdamas dėmesio nė į ką: 335 tūkstančiai parašų, reiškiančių jam nepasitikėjimą, jam nieko nereiškia. Palyginkite jo ir profesoriaus Rakučio elgesį – bet kam yra aišku, kas yra kas, kas padorus, o kas nelabai (švelniai sakant). Bet noriu pasakyti ir štai ką. Su laisvės partija ir jos lyderiais lig aišku. Bet klausimas, ar ar TS-LKD su anūku G.Landsbergiu priekyje kuo nors geresnė? Juk tyli ir šios partijos „orakulai“ Juknevičienė, Kubilius, Ž.Pavilionis, Anušauskas ir t.t. Laisvės partijos stumiamų iniciatyvų klausimu. Vadinasi – sutinka, pritaria. Apie šiandienius socialdemokratus, šiandienos seimo politinius prostitutus ir kalbėti nesinori – jie iš tos pačios liberalpiderastų gaujos. Ir jų visų indėlis užgniaužiant laisvą žurnalistinį žodį vienodas.

  2. Simas Simaitis says:

    Tik sovietmečiu žmonės dėl neįtikusio žodžio buvo guldomi į psichiatrijos ligoninės, – sako autorė. O kas sakė, kad Lietuvoje ne sovietmetis? Reikia tik prisiminti kas per veikėjai perėmė iniciatyvą ir dabar vadovauja, „vairuoja“ avių bandą.
    O labiausiai stebina, kad moteriškė piktinasi, kad varžo jos teises . Gerbiamoji taip ilgai sėdėjo snukiaknygėje, kad nepastebėjo, kaip su varžė jos teises, pasikeitė pasaulis jai prieš nosį.
    Ir kiek emocijų, per kraštus trykšta, kad nebegali rašyti prieš sistemos politinę liniją. Na, skonio reikalas. Kiekvienam savo

  3. konkurencijos nėra op says:

    geriau vėliau, negu niekad

  4. raskevičius says:

    bakst bakst… reikia salės pagalbos, gal kas turit vazelino?

  5. Simas Simaitis says:

    Geriau vėliau, negu niekad… „drabstytis“ emocijomis?
    Ir į kur tas nuves? Kur čia tautos vienyjimo pradas? Gal aš ko nematau, tai parotinkite mane.

  6. Anonimas says:

    Simai, o kaip buvo smetonmečiu už nešįtikusį žodį?

  7. Gintaras says:

    „Tu blokuoji mano naujienų puslapį ir manyje sukeli vienintelį jausmą – pyktį ir bejėgiškumą.“
    – čia yra valdžios ir kitų kiršintojų siekiamybė. Tokie dalykai kaip aprašytieji visam tekste tik įkvepia ieškot būdų kaip režimą nuvaryt ten kur jam ir į vietą – į užmarštį.
    Dėl to, pasitaškius seilėm komentaruose, reiktų užsiimt savęs tobulinimu, laisvos bendruomenės kūrimu ir aktyviu palaikymu ir rengti kolektyvines užklausas ar net eiti teisiniu keliu matomai neteisybei išgyvendinti.

  8. Op says:

    Su sistema, kovot jos taisyklėmis, reiškia, kovą pralaimėt…

  9. saul says:

    Du milijonai laukia,nesulaukia gerb.Strumilienės „ganytojiško žodžio“ DDD Va čia,tai kruopa.Na….nepasikuklino,nepasikuklino.DDD

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top