- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

ES, demokratija, komunizmas ir nacionalizmas

Praėjo dvidešimt metų nuo Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Prisiminėme kas buvo pasiekta, nuveikta ekonomikos, politikos ir socialinės raidos srityse. Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir mūsų šalis išėjo iš Sovietų Sąjungos, vėliau prisijungė prie Europos Sąjungos ir karinės NATO sąjungos. Griuvo geležinė uždanga tarp Rytų ir Vakarų, iš komunizmo perėjome prie demokratinės valdymo sistemos ir tuo pačiu nuo planinės, prie rinkos ekonomikos.

1991m. metų balandžio 26 – gegužės 23 dienomis, „A PewReseachCenter Project“ visuomenės nuomonės tyrimų organizacija atliko tyrimą Lietuvoje, kartu su dar 11 Europos šalių. Tuo metu jau buvo praeityje ekonominė blokada, sausio 13-osios įvykiai, referendumas, kur net 76,4% piliečių pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę valstybę. Pirmasis Lietuvos valstybės suvereniteto pripažinimas iš Islandijos.

Po iškilmingų renginių, skirtų Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmečio, tautos išrinktos valdyti šalį Prezidentės Dalios Grybauskaitės, 2009m. rugsėjo 3-19 dienomis buvo pakartotas panašus visuomenės nuomonės tyrimas, kuriame dalyvavo 13 Europos šalių (tame tarpe Lietuva) ir JAV.

Demokratija

Šiuo metu vis daugiau diskutuojama apie tiesioginius merų rinkimus, kaip apie dar vieną demokratinio valdymo apraiškos formą. Tačiau „A PewReseachCenter Project“ tyrimo rezultatai rodo, kad ne tik Lietuva, bet ir kitos Rytų Europos šalys iš naujo pervertina demokratijos vertybes. Nors dauguma visuomenės narių pasisako, kad piliečių laisvė, konkurenciniai rinkimai yra svarbūs, tačiau jaučiamas labai didelis atotrūkis tarp to, ko visuomenė nori ir to, ką iš tiesų turi.

Demokratija – (gr. δημοκρατία, δήμο ‘miestas’ + κρατία ‘respublika‘) reiškia valdymo formą, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme. Demokratija, kaip ir pats terminas, pirmiausia atsirado senovės Graikijos miestuose-valstybėse, kur piliečiais galėdavo tapti suaugę, pasiturintys vyrai. Moterys ir vergai negalėjo tapti miesto piliečiais. Todėl dalyvavimo šalies valdyme teisė priklausė, išskirtinai, miesto piliečių grupei. (Βικιπαίδεια)

Panašu, kad žmonės ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Rytų Europos šalyse nusivylę tuo, kaip deklaruojamos demokratinės vertybės iš tiesų gyvuoja šalyje. 1991 m. atlikta apklausa parodė, kad 75% lietuvių pritarė perėjimui, nuo vienpartinės sistemos, prie daugiapartinės sistemos, tačiau 2009 m. pritariančių sumažėjo iki 55%, kaip ir Vengrijoje, Rusijoje, Bulgarijoje. Daugiausia nusivylusių daugiapartine sistema – Ukrainoje.

2009 m. apklausoje, daugiau nei pusė apklaustųjų (60%) teigė, kad jie nepatenkinti tuo, kaip demokratija veikia Lietuvoje. Net tarp jaunų 18-29 metų amžiaus apklaustųjų, tik 46% išreiškė prielankumą demokratijai Lietuvoje. Tačiau tai nėra didžiausias procentas lyginant su kitomis Rytų Europos šalimis, pavyzdžiui Vengrija. Vengrija ir Bulgarija išsiskiria dideliu nusivylimu demokratija, lyginant su Lenkija, Čekija ir Slovakija. Šios valstybės prieš geležinės uždangos griūtį turėjo savo centrinius bankus, vyriausybines institucijas ir didesnį suverenumą, nei Lietuva ir Ukraina, kurios buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje.

Lietuvių, kaip ir kitų Rytų Europos valstybių, nusivylimą bandoma susieti su politinio elito veikla šalyje. 90% apklaustųjų teigia, kad jie nepatenkinti tuo, kaip dabartiniu laikotarpiu sprendžiami svarbūs klausimai. Kai tuo pat metu Rusijoje žmonės išreiškė didesnį pasitenkinimą, nei Prancūzijoje, D. Britanijoje ir net JAV. Tik 15% lietuvių tiki, kad išrinktieji politikai valdžios struktūrose atstovauja tautą. Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas A.Kubilius, apklaustųjų nuomone, tarp Europos valdžios lyderių pranašesnis tik už tuometinį Ukrainos ministrą pirmininką Viktorą Juščenką. Rusijoje gi V.Putiną remia net 69% apklaustųjų. Mūsų kaimynėje Lenkijoje 2009 m. net 37% apklaustų žmonių pareiškė tikį, kad jų dabartinė valdžia atstovauja tautos interesus. Šiuo metu visiems lenkams ypač apmaudu netekti tokios valdžios ir belieka tikėtis, kad per sekančius rinkimus bus išrinkta valdžia tęsianti pradėtus darbus.

Remiantis tyrimų duomenimis galima teigti, kad mūsų valstybėje, skirtingai nei kitose Rytų Europos šalyse, daugybė žmonių jau nebetiki tokiomis demokratijos vertybėmis, kaip daugiapartinė sistema, žodžio laivė ir nemano, kad labai svarbi yra spaudos laisvė, religijos laisvė. Šias tendencijas galima būtų aiškinti kaip nusivylimų politiniais lyderiais pasekme. Tačiau Vengrijoje, esant ne ką mažesniam nusivylimui, tikėjimas demokratinėmis vertybėmis išliko. Vėlgi Rusijoje, esant dideliam žmonių pasitikėjimui dabartine valdžia, demokratinėms vertybėms nėra suteikiama didelė svarba. Apibendrinus visus šešis vertinimo kriterijus, Vengrijos vidurkis yra 66% žmonių, kurie teigia, kad demokratijos vertybės yra labai svarbios. Pagal šiuos vertinimus, Bulgarija yra sekančioje vietoje su 60% vidurkiu, o paskiau Čekija (52%), Lenkija (52%), Ukraina (50%), Lietuva (43%) ir Slovakija (43%) turi žemesnius rodiklius, o tuo tarpu rusai (39%) mažiausiai vertina demokratijos elementų svarbą nei kiti.

Svarbiausias demokratijos bruožas Lietuvoje, apklaustųjų nuomone, yra sąžininga teismų sistema (59%), tačiau tik 5% tiki, kad teisėsaugos institucijos veikia pagal demokratijos principus. Atsižvelgiant į tai, kad šis tyrimas buvo darytas dar prieš dramatiškus įvykius Kaune, kai buvo nužudytas teisėjas J. Furmanavičius, Lietuvoje 54% atotrūkis yra vienas iš didžiausių ir negalutinis. Dar vienas svarbus demokratijos bruožas buvo įvardintas, kaip laisva žiniasklaida (50%), tačiau tik 14% tiki, kad iš tiesų žiniasklaida mūsų šalyje yra laisva ir nepriklausoma.

Maža dalis (14-15%) apklaustųjų Lietuvoje tiki, kad šalyje yra demokratiška daugiapartinė sistema ir žodžio laisvė. Kas keisčiausia, kad demokratijos principai yra tokie patys visose Rytų ir Vakarų šalyse, tai kodėl toks blogas šių įdiegtų principų vertinimas pokomunistinėse valstybėse? Lietuvoje buvo apklausta apie 4% visų gyventojų pagal skirtingas amžiaus grupes, kur į 75% visų apklaustųjų patenka 30 metų ir vyresnio amžiaus žmonės, t.y. gyvenę komunistinėje visuomenėje su kitomis vertybėmis ir galintys palyginti šias visuomenės valdymo formas, savo lūkesčius su realiai funkcionuojančia sistema šalyje. Rusijoje apklaustieji įvertino demokratiją savo šalyje geriau ir aplenkė Lietuvą net 3-jomis pozicijomis. Tačiau, nors Lenkija ir Čekija įvertino geriausiai, rezultatai tesiekia tik 22% visų apklaustųjų, kurie teigia šalyje esant įdiegtiems demokratijos principams, tapatiems su deklaruojamomis demokratijos vertybėmis ir jų samprata.

Komunizmas

Lenkija buvo pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri pradėjo išsivadavimo iš komunizmo kovą. Dar 1981 m. „Solidarumo“ judėjimas pradėjo kelti demokratinių rinkimų ir Raudonosios armijos išvedimo iš šalies klausimus. Berlyne, sugriuvus sienai tarp Rytų ir Vakarų, prasidėjo masinis išsivadavimo judėjimas visoje Rytų Europoje. Vengrija buvo laikoma viena iš pažangiausių komunistinių šalių ir turėjo šiek tiek geresnių gyvenimo standartų, nei jų geležinės uždangos kaimynai.

Tačiau, praėjus dviems dešimtmečiams, vengrai, bulgarai ir lietuviai savo ekonomikas pristato niūriais vertinimais ir mažiau entuziastingi dėl „laisvosios rinkos“ nei kiti šiame regione. Pasaulinė ekonominė krizė turėjo stiprų poveikį visoje Vidurio ir Rytų Europoje, ir ypač skaudžiai palietė Lietuvą, kuri buvo priversta prašyti finansinės pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir Europos Sąjungos. „Fall 2009“ tyrimas atskleidė rinkos ekonomikos tamsiąją pusę: Vengrijoje 94% apklaustųjų teigia, kad ekonominė padėtis yra bloga, persvėrusi Lietuvą (93%) ir Ukrainą (91%), gavusias labiausiai neigiamus vertinimus, tarp šalių dalyvavusių balsavimuose. Lenkija ne vieną kartą buvo minima žiniasklaidoje, kaip viena iš šalių, sėkmingai įveikusių pasaulinės ekonominės krizės iššūkius šalia Kinijos ir Rusijos.

Tyrimo metu buvo prašoma įvertinti visuomenės perėjimą nuo planinės, prie rinkos ekonomikos. Lietuvių nuomonės pasidalino – 50% atsakė, kad jie pritaria valstybės perėjimui iš kontroliuojamos ekonomikos į rinkos ekonomiką, o 50% nepritarė. Kai 1991 m., „Times Mirror“ tyrimų centras (taip anksčiau vadinosi „PewResearchCenter“ tyrimų centras) uždavė tą patį klausimą, tai apie 76% apklaustųjų pritarė dėl perėjimo prie kapitalizmo.

Komunizmas (iš lot. communis – bendras) – visuomeninė-ekonominė santvarka, pagrįsta visuomenine gamybos priemonių nuosavybe. Komunizmo metu žmogaus išnaudojimas kitu žmogumi negalimas, visuomenė nepasidalijusi į atskiras klases.

Straipsnis gavosi ilgokas, todėl tęsinį prašome skaityti PDF formatu, žemiau pridėtoje rinkmenoje:

  Es, demokratija, komunizmas, nacionalizmas (692,0 KiB, 959 atsisiuntė)