Europa atsigręždama atgal mato savo ateitį

2015, 4 balandžio, 3:57 | kategorija Ideologija | 1 atsiliepimas | peržiūrų 375 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

(„OpEdNews.com“, JAV)
Steve Weissman

paveikslėlis„Beveik kiekviena europietiškoji nacija savo laiku vadovavo Europai ir, iš esmės, visam pasauliui“ – pasakė Nick Griffin, buvęs, pasisakančios prieš imigrantus Britanijos nacionalinės partijos (British National Party) vadovas . „Graikai, romėnai, ispanai, prancūzai, vokiečiai, britai. Visos didžios tautos – išskyrus rusus. Ir štai dabar, sekant istorine logika – atėjo Rusijos eilė“.

„Maskva – tai trečioji Roma, – pridėjo Roberto Fiore, atstovaujantis italų neofašistinę partiją „Naujoji jėga“ (Nuova Forza). – O istorinis Rusijos vaidmuo – padėti atgimti krikščionybei“.

Seni draugai ir seni nelabai malonios praeities reliktai, Griffinas ir Fiore, pasisakė pereitą savaitę ultradešiniųjų rusų nacionalistų ir jų europietiškųjų simpatikų auditoriją, viešbutyje Holiday Inn Sankt-Peterburge. Panašias savimeilę rusams glostančias kalbas taip pat sakė radikalūs neonacistai, žinomi savo kritišku požiūriu į žydus ir musulmonus. Šiuos „tradicionalistus“ atstovavo graikų „Auksinės aušros“ partija, vokiečių Nacional-demokratų partija, ispanų „Nacionalinės demokratijos“ partija, bulgarų „Ataka“ partija, „Danų partija“, Švedų partija“, o taip pat baltieji amerikiečių suprematistai Jared Taylor ir Sam Dickson.

Visi jie atvažiavo į vykusią Peterburge konferenciją tam, kad pasmerkti Jungtines Valstijas., NATO, antirusiškas sankcijas, „Kijevo chuntą“ ir „globalų sionizmą“, o taip pat pagirti Vladimirą Putiną, jo įvykdytą Krymo aneksiją, tradicines šeimos vertybes, o taip pat rusų įstatymą, nukreiptą prieš homoseksualizmo propagandą.

Aš žiūriu į šį forumą, kaip būdą sustiprinti kovą prieš liberalizmą ir tą, ką mes vadiname modernizmu, kovą prieš tradicinių vertybių griovimą, įskaitant krikščionybę, visame šiuolaikiniame pasaulyje, – pažymėjo Griffinas. – Rusija palaiko tradicijas, o taip pat krikščionybę, ir labai svarbu, kad tradicionalistai iš Rusijos, Europos ir Amerikos rinktųsi kartu ir efektyviau pristatytų savo idėjas plačiajai visuomenei“.

Jurijus Liubomirskis, organizavęs šią konferenciją rusų Nacionalinei-patriotinei sąjungai, partijai „Tėvynė“, pateikė šią koncepciją savo programos pristatymo kalboje. „Mūsų svajonė, – tarė jis, – tai nacionalinis Europos išvadavimas“.

Kremlius oficialiai nepalaikė šios konferencijos, o daugelis rusų dalyvių atvirai kritikavo Putiną už tai, kad jis nejuda toliau savo krikščioniškame nacionalizme. Kartu su tuo, buvo sudėtinga nematyti šio didelio žmogaus šešėlio. Dmitrijus Rogozinas, vienas iš žinomų partijos „Tėvynė“ veikėjų, yra Rusijos vice-premjeru, atsakingu už karinę pramonę, ir jis buvo vienu iš pirmųjų Putino žmonių, prieš kuriuos Obamos administracija pritaikė sankcijas už Krymą. Taip pat būdinga tai, jog Kremlius panaudojo daugelį šio forumo dalyvių rudais marškiniais, kaip stebėtojus savo paskubomis surengto referendumo Kryme metu. Taip pat Putinas tiesiogiai finansuoja kai kurias iš šių grupuočių.

Čia, Prancūzijoje, kaip aš jau rašiau gruodžio mėnesį, Nacionalinio fronto galva Marin Le Pen pripažino, jog gauna kreditus savo kampanijos vykdymui iki pat prezidento rinkimų 2017-aisiais. Šie pinigai buvo suteikti vieno iš rusiškų bankų, su kuriuo, anot jos, egzistuoja politiniai kontaktai. Bendra kredito suma gali viršyti 40 mln €urų, ir visiškai neaišku, kokiu būdu Marin Le Pen gali grąžinti šiuos pinigus. Jos tėvas Žanas-Mari pripažino žymiai mažesnio savo apimtimis kredito gavimą. Nei Marin, nei Žanas-Mari nedalyvavo Sankt-Peterburgo konferencijoje, tačiau savo apsilankymų Maskvoje 2013-aisiais ir 2014-aisiais metais metu, Marin buvo susitikusi su vice-premjeru Rogozinu.

Tokio pobūdžio Rusijos įvaizdį vargu ar galima sutikti oficialioje propagandoje, pateikiančioje Putiną kaip pagrindinį pasaulio antifašistą. Bet, kaip ir Jungtinės Valstijos, o taip pat jų sąjungininkai iš NATO, kurie dirba su neonacistiniais galvažudžiais Ukrainoje, Vladas Blogas (Vlad the Bad) bendradarbiauja su vakarų neonacistais ir ultranacionalistais. Visa tai labai panašu į judėjimą atgal į ateitį. Abi pusės naudojasi prieinamų abejotinų veikėjų paslaugomis kariaujant šaltąjį karą, ir tuo pačiu kiekviena iš pusių kaltina kitą visomis įmanomomis nuodėmėmis.

Pabandykime atsitraukti nuo propagandos iš abiejų pusių (kai kam tas gali būti labai sunku), tame tarpe nuo vakarų ekspertų, profesorių ir politinių funkcionierių, kuriems vertėtų pažiūrėti į akis savo pačių negražiai tiesai. Prezidentas Džordžas Bušas-vyresnysis, vokiečių kancleris Helmutas Kolis ir liberal-intervencionistiniai prezidento Bilo Klintono patarėjai, stūmė Putiną ir artimus jam patriotus link jo dabartinės karingos būsenos, ir tas buvo daroma NATO bei ES plėtimosi procesų beveik iki pat Rusijos sienų, pagalba. Tuo pat metu, kai Obama ir jo šalininkai surengė antirusiškos pakraipos valstybinį perversmą Ukrainoje, apie ką aš išsamiai papasakojau maždaug prieš metus. Visa tai yra šakninės naujo šaltojo karo nuodėmės, tačiau jos neatlaisvina Putino nuo atsakomybės už įtampos kėlimą.

„Sekantys iš paskos nuostoliai“ ypač svarbūs čia, Prancūzijoje, ir jie neseniai pasireiškė vietinių rinkimų metu. Pasisakantis prieš imigrantus, prieš musulmonus ir Europos Sąjungą, Marin Le Pen Nacionalinis frontas, kurio rinkimų kampaniją finansavo Putinas, eilinį kartą patvirtino savo poziciją kaip antros pagal svarbą politinės jėgos Prancūzijoje. Dar blogiau tai, jog didelė dalis jo rinkėjų anksčiau priklausė kairiųjų stovyklai, ir visa tai pagrindinai įvyko todėl, kad prezidentas Fransua Holandas su triukšmu pralaimėjo nesugebėjęs ištaisyti situacijos ekonomikoje, nesugebėjo sukurti darbo vietų ir nesugebėjo suteikti žmonėms vilties. Nieko nuostabaus, kad jo bejėgiai socialistai stipriai atsiliko ir rinkimuose užėmė tik trečiąją vietą.

Taip pat nevertėtų galvoti, jog Marin, Žanui-Mari ar jų šalininkams būtina Rusija tam, kad išmokti nekęsti. Jeigu jie kažko nežino, jie nesunkiai gali perimti buvusio prezidento Nikolo Sarkozy patirtį, kurio centro-dešinės koalicija tapo pagrindine laimėtoja praėjusiuose rinkimuose. Jo pagrindine strategija buvo išpuoliai prieš musulmonus, ir darė jis tai labiau griežta forma, nei Nacionalinio fronto atstovai.

Fronto šalininkai taip pat gali pasinaudoti kai kuria socialistų metodika, kurie panaudojo kruviną išpuolį žurnalo Charlie Hebdo redakcijoje tarptautinio šou organizacijai, skirto pademonstruoti vienybę, ir tuo pačiu jie sąmoningai atėmė Marin Le Pen bet kokio vaidmens galimybę šiame spektaklyje, tačiau patys čia pat pabandė perspjauti ją puolimu prieš musulmonus, puolimu prieš žodžio ir kitas pilietines laisves.

Putinas visame tame nedalyvavo. Tačiau jo finansavimas turėjo sprendžiamąją reikšmę ir leido Nacionaliniam frontui iškelti tūkstančius kandidatų šimtuose rinkiminių apylinkių visoje Prancūzijoje. Niekada anksčiau ši partija neturėjo resursų tam, kad padaryti kažką panašaus, ir Marin Le Pen išpuoliai prieš musulmonus šiandien turi gerokai platesnį organizacijų palaikymą žemutiniame lygmenyje, kas leidžia jos partijai dalyvauti regioniniuose rinkimuose gruodžio mėnesį, o taip pat vykdyti savo kampaniją 2017-aisais prezidento rinkimų metu, kur ji kovos prieš aktyvų musulmonų kritiką Sarkozy.

Dar rimtesnė yra karinė grėsmė. Įkvėptas savo pasisekimo Rytų Ukrainoje, Putinas atvirai pareiškia apie teisę ginti rusų gyventojus ir kitus sąjungininkus Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Pabaltijo šalyse. (tokio pasisakymo aptikti nepavyko – vert. past.). Tai ir yra pagrindinis klausimas, susijęs su Krymu, kur – kaip jis pats neseniai pripažino, pasisakydamas rusų televizijoje – dar ilgokai iki referendumo planavo nukreipti savo žaliuosius žmogiukus siekiant nuginkluoti 20 tūkstančių ukrainiečių kareivių.

Tik dabar Jungtinės Valstijos, NATO ir ES aktyviu būdu mobilizuoja savo pajėgas, kad sustabdyti bet kokią rusišką intervenciją. Koks puikus receptas katastrofai! Panaudojant branduolinį ginklą ar be jo – tokio pobūdžio susidūrimas atrodo beveik neišvengiamas, ir, jei šaltos galvos iš abiejų pusių neįsiterps, ir nepabandys sustabdyti šio konflikto, tai tada jau nebebus didelio skirtumo – kas bus pripažintas kaltu dėl jo eskalacijos.

Straipsnio autorius – amerikietis, gyvenantis ir dirbantis Prancūzijoje.

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

1 Atsiliepimas

  1. Simas Simaitis says:

    „prezidentas Fransua Holandas su triukšmu pralaimėjo nesugebėjęs… suteikti žmonėms vilties“.

    Net ir tokiuose straipsniuose galima surasti perliukų. Šūdeličiui nereikia stengtis dėl savo šalies gerovės, jiems tik reikia sugebėti suteikti žmonėms viltį, tiesiog praskalauti smegenis. Ir visiems tiems, kurie nori pakeisti situaciją Lietuvoje tradiciniais sistemos metodais, reikalingas financavimas, t.y. kam nors parduoti savo pasturgalį, kad po to galima būtų jį naudoti kaip vėtrungės laikiklį, kur pinigų davėjas papūs, ten vėtrungė ir pasisuks.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top