- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Europa nieko naujo dabar nepatiria mirtingumo prasme, lyginant su keletu pastarųjų metų [video]

Rasa Jančiauskienė

kadras iš vaizdo įrašo

Mažai kas abejoja (bent jau garsiai), kad koronaviruso grėsmė yra didelė.

Tačiau kiek didelė realiai, pavyzdžiui, lyginant su kitomis ligomis? – Nuo 2009 metų Europoje veikia padidėjusio mirštamumo stebėsenos duomenų bazė – Euromomo.

Šios duomenų bazės tikslas – sukurti visuomenės mirštamumo stebėjimo sistemą, kad būtų galima realiu laiku nustatyti ir išmatuoti mirštamumo padidėjimą, susijusį su gripu ir kitomis gyvybei grėsmingomis ligomis ar epidemijomis.

Ką rodo ši statistika lyginant su mirtingumu nuo COVID-19 epidemijos pradžios.

Apie tai, ir ne tik – Kaune žinomos gydytojos, doc. Rasos Jančiauskienės komentaras:

Ši bazė ir buvo sukurta dėl to – ne dėl lėtinių ligų – ji buvo sukurta turint omenyje galimas infekcines įvairias epidemijas ir mums kasmet pažįstamas gripo epidemijas.

Tiesiog tam, kad suprastume kokioje situacijoje esame pastarosiomis savaitėmis, kad nereiktų laukti metų pabaigos.

Čia yra įtraukti 24 Europos šalių duomenys. Žiūrint į visiškai bendrus apibendrintus duomenis, šiuo laikotarpiu galime matyti, kad, neabejotinai, esame taip vadinamame pike mirtingumo prasme, bet, ką turime pastebėti – mirtingumo pikai Europoje yra fiksuojami kiekvienais metais.

Praktiškai, tai dažniausiai sutampa su metų sandūra, kada yra žiemos-pavasario sezonas. Štai, žiūrint į 2016-2017 metų piką mes matome, kad jų dydis-mirtingumas buvo visiškai panašūs kaip dabar. Kol kas, iš tikrųjų, nėra jokio pagrindo teigti, kad visoje Europoje bendras mirtingumas nuo visų priežasčių yra padidėjęs.

Niekas, turbūt, nedrįs sakyti, kad nėra to piko atskirose šalyse, ypač tose amžiaus grupėse virš 65 metų, t. y. visa Vakarų Europa šiek tiek tą mirtingumo piką patiria, bet, vėlgi, jeigu žiūrėtume į ankstesnių metų duomenis – mes labai gražiai galime matyti, kad tie pikai yra ir kitais-ankstesniais metais.

Tai yra – Europa nieko naujo dabar nepatiria mirtingumo prasme, lyginant su keletu pastarųjų metų.

Grupės šalių, daugiau, galbūt, Rytų Europa, bet galima išvardinti ir Vokietiją, Suomiją, Daniją, Vengriją, Graikiją, Airiją – kuriose ne tik, kad nėra piko, bet bendrasis mirtingumas nuo bendrųjų priežasčių (visų ligų), bent jau šias pastarąsias savaites yra netgi mažesnis, nei prieš tai buvusiais sezonais (gydytoja demonstruoja grafikus).

Prisimenant pagrindinius postulatus galima pasakyti, kad infekcinės ligos kyla dėl to, kad mes turime du veiksnius – pirma – sukėlėją, o antra – blogą imunitetą.

Ir pastarąjį dešimtmetį ypatingai daug tyrimų atlikta tiriant įvairius mikrobus, kurie yra mūsų aplinkoje.

Ir, na, buvo tikrai netikėtai stebuklinga aptikti, kad žmogaus organizme bakterijų yra dešimt kartų daugiau nei nuosavo kūno ląstelių.

Tai yra šimtas trilijonų – įsivaizduojate?

Virusų yra dar daugiau – milijardas viruso dalelių yra viename grame žarnyno turinio.

10 devintuoju laipsniu – viruso dalelių.

Mes gyvename jų apsupty.. ir kuris iš jų taps patogenu ar pavojingu mums – priklauso nuo mūsų imuniteto.

Aštuoniasdešimt procentų mūsų sveikatos priklauso nuo mūsų pačių ir nuo aplinkos.

Ir čia yra ką veikti ir mums patiems, ir mūsų vyriausybėms.

Turime atsigręžti į vyriausybę.

Ir jeigu šiandien ji mums sako (šypsosi daktarė), kad rūpinasi savo visuomenės sveikata – tai būtina užtikrinti aplinką, kurioje žmogus galėtų gyventi sveikas.