- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Geopolitinių kliedesių logika

sarmatas.lt publikuos eilę straipsnių, parinktų internete, Ukrainos įvykių tematika, kurie bus apžvelgiami iš skirtingų požiūrių bei ideologinių taškų, ir, kurie dažniausiai prieštaraus vieni kitų dėstomoms pozicijoms. Jie tikrai prieštaraus, tačiau – tokiu būdu informacija bus pateikiama ne tam, kad skaldyti šioje erdvėje skirtingai interpretuojančias ir priimančias Ukrainos įvykius visuomenės grupes.

Tai bus daroma tuo tikslu, kad mes pagaliau visi suvoktume, jog pasaulis labai margas ir negalima reikalauti (ar net norėti), kad visi jame galvotų būtent taip, kaip kažkam iš mūsų galbūt norisi, ir, jog visi, galvojantys kitaip, nei valdančioji dauguma, kai kurios partijos ar visuomeninės grupės ar mes patys asmeniškai – yra tautos ar Lietuvos priešai, arba Rusijos/Vakarų/Rytų agentai. Tai tik kitaip galvojantys žmonės, galbūt matantys kitokį visuomenės vystymosi kelią. O gal tik turintys kitokių, nei mes patys, žinių apie tuos pačius įvykius.

Laikas Lietuvos piliečiams pradėti viską vertinti nauda ar žala, kurią tam tikras konkrečių subjektų elgesys atneš Lietuvai. Ne Ukrainai, ne NATO, ne ES, o būtent Lietuvai. Mes suvokiame, kad visuomenės skaldymas yra didžiausia žala, nes mūsų žmonės jau net tarpusavyje nebesusišneka, o tam tikros visuomenės dalies įvardijimas “priešais, agentais” ar dar kažkuo panašiu, būtent ir yra tas skaldymas, kuriuo siekiama prastumti šalyje savo tikslus.

Mums nurodo kaip priešus kažkur užsienyje – Rusijoje, tačiau šiandien mes matome, kad po šia priešų „demaskavimo“ priedanga Lietuvoje yra uždraudžiamas vienas referendumas pilnai, o kito data nustumiama nepatogiausiam laikui, o tuo pačiu ruošiamasi perduoti Lietuvos finansinio valdymo svertus į užsienio darinio rankas ECB atsisakant lito.. ir čia apie Tautos atsiklausimą net nešnekama. Jau net kalbėt neverta apie kitus dalykus, kaip sakykime „Justitia Juvenalis“ projektą liečiantį mūsų šeimų ateitį bendrai ir mūsų vaikus konkrečiai. Ir kad viską tą prastumt būtina suskaldyt visuomenę, kad ji negalėtų susivienyti ir pasipriešinti šiems planams. Todėl tam reikalui šiandien pasinaudojama įvykiais užsienyje.

Kaip jau visi žino ir supranta – visuomenės skaldymas į tam tikras grupes (interesų, politinių/ideologinių požiūrių, priklausomybių, lyties skirtumų ir t.t.) yra ne kas kita, kaip vieningo bei darnaus iki tol organizmo pjaustymas į sudedamąsias dalis, kas neabejotinai tam organizmui suteikia tik žalą ir sumažina jo galimybes priešintis žalingam išoriniam poveikiui.

Tad šių straipsnių serija tiesiog bandoma parodyti, jog nepriklausomai nuo mūsų norų pasaulyje gyvuoja bei gyvuos daugybė pozicijų vienu ir tuo pačiu klausimu bei ideologijų savaip interpretuojančių tuos klausimus, ir mums telieka su tuo tik susitaikyti, arba, jei nesutinkame su tam tikra pozicija – argumentuoti, tačiau ne klijuoti priešų ar agentų etiketes oponentams. Išmokime ramiai priimti svetimus teiginius, tuo pačiu ramiai, blaiviai ir pagarbiai mąstyti bei diskutuoti – tada ir patys būsime gerbiami.
redakcija

paveikslėlisGalbūt jūs irgi turite giminių Rusijoje. Arba pažįstamų. Ir jūs ko gero tam tikru metu taip pat nustebote, jog neįmanoma jiems nieko paaiškinti iš to, kas vyksta pas mus. Čia. Ukrainoje. Lyg kažkokia nematoma siena būtų mus atskyrusi Vieni ir tie patys įvykiai bei faktai tačiau visiškai skirtingai interpretuojami.

Mes liūdime – jie džiaugiasi. Mes džiaugiamės – jie nesupranta. Socialiniuose tinkluose kalbama apie zombinimą ir smegenų plovimą. Apie tai, kad agresyvios propagandos dėka, didžioji Rusijos žmonių dauguma pradėjo iškreiptai ir tendencingai suvokti įvykius vykstančius mūsų šalyje (Ukrainoje – vert. pastab.). Žmonės ir toliau eina į darbą, auklėja vaikus, ima kreditus, sveikinasi su kaimynais. Ir tik Ukrainos atžvilgiu jie demonstruoja aiškiai neadekvatų požiūrį. Padidintą emocionalumą, egzaltaciją, nenorą nagrinėti faktus, fragmentinį mąstymą. Kaip tas galėjo įvykti?

Paaiškinimų siūlau ieškoti klinikinėje psichologijoje. Ji tiria patologinių klinikinių procesų eigą. Kaip keičiasi žmonių elgesys, mąstymas, jausmai streso, ligos ar agresyvios propagandos sąlygomis. Kaip mes galime apibūdinti masinę rusiškąją sąmonę klinikinės psichologijos požiūriu? Man atrodo, kad tai yra kliedesių būsenos variantas. Klinikinėje psichologijoje kliedesiai vertinami, kaip mąstymo sutrikimas. Žmogus gyvenantis kliedesių vizijose pilnai orientuojasi aplinkoje, gali įvardinti datą ir laiką, gali identifikuoti save patį. Tačiau, tuo pačiu metu yra visiškai įsitikinęs, kad jo kaimynai – CŽV agentai, žmona ir vaikai nori jį nunuodyti, arba jis randasi prie fantastiško mokslinio atradimo slenksčio Tokio kliedinčio žmogaus įsitikinimai nepasiduoda jokiai kritikai. Jie yra tiesiog aukščiau bet kokios kritikos. Kritika jų nepaliečia. Pavyzdžiui, Baltosios Brolijos nariai buvo įsitikinę, kad visi žmonės yra biorobotai, ir tik Baltosios Brolijos nariai tėra paskutinieji normalios žmonijos atstovai. Biorobotai nori išgalabyti paskutinius normalius žmones, todėl biorobotais negalima tikėti, negalima iš jų imti vaistų, negalima su jais bendrauti. Ir visos psichiatrų pastangos dirbti su Baltaisiais Broliais buvo beviltiškos.

Būna persekiojimo kliedesiai, maniakinis kliedesys, būna santykio kliedesys, kai žmogui atrodo, jog visi pasaulio įvykiai turi tiesioginį santykį jo paties atžvilgiu. Kliedesių elementai gali būti sutinkami mūsų kasdieniniame gyvenime, tiesiog mes retai kreipiame į tai dėmesį. Skubėdami gyventi mes ne visuomet atrandame laiko išsiaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, buvę sutuoktiniai pradeda neapkęsti vienas kito. Kodėl jų paaiškinimai aplinkiniams atrodo keisti. Kodėl jie po daugelio kartu išgyventų metų, staiga tampa įsitikinę, kad buvęs sutuoktinis nusiteikęs būtinai jiems pakenkti, sugadinti turtą ar net sujaukti gyvenimą. Aplinkiniams tai atrodo, kaip nesąmonė ir niekai, o pačiam sutuoktiniui tokie paaiškinimai subjektyviai išrodo labai svarūs.

Jei mes, esant kažkokiai būtinybei bandome išsiaiškinti jų santykių peripetijose, tai su nuostaba atrandame tam tikrą logiką jų įsivaizdavimuose. Įvairialypiai faktai, nuomonės, jausmai rikiuojasi kiekvieno eks sutuoktinio mąstyme tokiu keistai įdomiu būdu, kad pirmu metu jis (ji) gali netgi įtikinti pašalinį stebėtoją savo teisumu. Na, iš tiesų, kitas sutuoktinis užsiima smulkiu šeimyniniu kenkimu, dergia patyliukais, sumąstė kažką negero. Ir tik neskubiai išanalizavus šią vidinę logiką, pasikalbėjus su kita puse, kaimynais, giminėmis, mes galime prieiti išvados, kad tai kliedesių logika. Įmantri, neįprasta, vidujai darni, kartais pakankamai įtaigi ir įtikinama, bet visgi liguista kliedesių logika.

Pabandykime išsiaiškinti rusiškojoje kliedesių logikoje, aktualaus išorinio politinio konflikto atžvilgiu. Ir taip, rusiškasis geopolitinis kliedesys, kuris ilgą laiką buvo latentiniu, mažai pastebimu, tačiau pastaruoju metu agresyvios propagandos dėka perėjo į aktyviai pavojingą fazę. Kame kliedesių logikos uždavinys? Įrodyti, kad viskas, kas vyksta Ukrainoje yra dėsninga, tikslinga ir vienintele įmanoma iš galimų. Kad ukrainiečiai patys savo veiksmais ar neveikimu išprovokavo Rusijos vadovybę adekvatiems veiksmams. Kad aptariamoje situacijoje netinka naudoti aštrių išsireiškimų, kaip: aneksija, užgrobimas, agresija, išdavystė, melas, apgaulė. Reikia naudoti minkštus išsireiškimus: susijungimas, istorinės teisybės atstatymas, susitaikymas, simetriniai veiksmai.

Iškreiptame kliedesių pasaulio paveiksle būtinai egzistuoja pagrindiniai branduoliai, sąvokų mazgai, kurie ilgesnį laiką leidžia išsaugoti iškreiptą mąstymo būdą. Jie sudaro kliedesių logikos struktūrą. Mūsų minimu atveju tokie sąvokų-prasmių mazgai yra sekantys:

Visi aukščiau išvardinti tvirtinimai yra mažų mažiausiai ginčytini. Pabrėžiu dar kartą – kalba eina apie subjektyvų suvokimą, apie tai, kaip priimama įprasta mums realybė masinėje šiaurinio kaimyno sąmonėje. Kliedesių logika tam tikru būdu programuoja individualią sąmonę, nepalikdama vietos asmeninei nuomonei, savo ypatingam požiūriui į tai kas vyksta.

Kiekvienas iš šių sąvokų-prasmių mazgų atskirai paėmus atrodo nerimtai. Tačiau visi kartu jie sudaro loginę kliedesių struktūrą. Ši struktūra iškreipia realybę, padeda laisvai interpretuoti faktus, pašalina aiškius trūkumus ar neaiškumus argumentacijoje. Suderintas visų šių branduolių darbas leidžia nejausti nerimo, sąžinės graužimo, gėdos pojūčio masiniam rusų žmogui. Tokia loginė struktūra garantuoja apsaugą nuo akivaizdžių mums, ukrainiečiams egzistencinių klausimų: „Kaip buvo galima užpulti giminaičius didžiausios silpnybės minutę, pasinaudojant ciniškomis ir įžūliomis priemonėmis? Susigundyti teritorijos gabalu ir nusispjauti į bendrą istoriją ir tragišką likimą? Paaukoti Amžiną dėl materialaus? Išpūsti savo puikybę, pažeminant pačius artimiausius?

Galima kalbėti būtent apie patologinį psichinį procesą masinėje sąmonėje, nes atrodo mes turime reikalą su rimtais psichologinės nesveikatos požymiais: atviru priešiškumu, atviru vertinančių išsireiškimų naudojimu, aiškiu džiūgaujančiu kerštingumu.

Priešiškumo aukomis pirmoje eilėje tapo ukrainiečių žurnalistai. Šis priešiškumas iššauktas tuo, kad būtent iš žurnalistų išplaukia kliedesių idėjų kritikos grėsmė. Jų demaskavimo grėsmė. Net jei žurnalistas ir nekritikuoja kliedesių atvirai, tiesiogiai. Vis tiek potencialiai jis pajėgus sugriauti visą kliedesių konstrukciją. Užduoda nesuprantamus klausimus, domisi, priekabiauja, o po to dar išstatys mus viešai nepritinkančia poza. Todėl geriau su juo nekalbėti ir pagal galimybes sukulti jo kamerą.

Mes tapome masinių, emociškai neigiamai nuspalvintų, dažniausiai įžeidžiamų išsireiškimų panaudojimo liudininkais: fašistiniai smogikai, Kijevo chunta, nacių veikėjai, ekstremistai. Tai atpažįstamas tarybinės propagandos stilius. Tokie išsireiškimai pilnai devalvuoja oponentų žmogiškąją vertę, tiesiogiai provokuoja atsakomąją agresiją. Sudėtinga palaikyti dialogą, kai vienas iš pašnekovų nusirita į įžeidinėjimų lygmenį.

Ir galų gale atviri džiūgaujančio kerštingumo pergyvenimai. Nugalėtojų, triumfatorių suvažiavimas, ovacijos stovint, skandavimas. Mes rusai, koks susižavėjimas! Priešas sutryptas, istorinis teisingumas atstatytas. Imperija gyvuos, Vladimiras Vladimirovičius bus pavadintas Vladimiru Didžiuoju! Mes nušluostėme nosį visiems: Europai, Amerikai, Ukrainai! Žiūrėti iš šono į šiuos spingstančius nuo savo didybės ir susižavėjimu savimi masinius pasireiškimus būna labai liūdna. Todėl, kad aktyvi aštrių kliedesių fazė visada užsibaigia, o karštligišką džiūgavimą neišvengiamai pakeičia nyki tuštuma.

Ir kas toliau? Ar galimas išgijimas daktare? O toliau reikia nuosekliai ir sistematiškai sugriauti pagrindinius kliedesių logikos sąvokų-prasmių mazgus. Mes esame. Mes skiriamės nuo jūsų. Ukraina yra. Mūsų vyriausybė yra. Jūs kariaujate su mumis, o ne su Amerika. Pas mus nėra vidinio konflikto – yra išorinis. Pas mus nėra chaoso, tiksliau nebuvo, kol neatėjote jūs. „Banderininkai“ – tai mitinis jūsų uždegimo apimtos sąmonės darinys. Mūsų vadovybė visiškai legitimi.

Ramiai metodiškai pasakoti, rodyti. Klausti, kaip jie jaučiasi, kodėl naudoja tokią neįprastą leksiką, kodėl sudirgę virš normos. Ką mes galime padaryti, kad juos nuraminti. Kokių duomenų ar faktų jiems trūksta, kad galėtų priimti pasvertus sprendimus? Taip, mes visi truputį sudirgę, tai suprantama, situacija neįprasta, sudėtinga, todėl paprasčiausiai imkime ir pamirškime geopolitiką. Grįžkime į Žemę, susikoncentruokime ties žmogiškais tarpusavio santykiais. Ir tokiu būdu po truputį propagandos nudegimai būtinai praeis, neišvengiamai įvyks prablaivėjimas. Būtent mes turime padėti išgijimo procesui.

hvylya.org

vertė: Arvydas Daunys

Susiję straipsniai:

Vienintelis nugalėtojas – daugybė pralaimėjusių

„Foreign Policy“: Putino nugalėti nepavyks – jis jau laimėjo

Padėkite man suprasti – aš visiškai pasimetęs!

Atviras vokiečių laiškas V. Putinui