Ir vėl: ar stipriai esame prasiskolinę?

2010, balandžio 19, 18:07 | kategorija Ekonomika | 12 komentarų | peržiūrų 350 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

,,Mūsų Vyriausybei teko nedėkingas uždavinys gelbėti šalį iš krizės, kokios nebuvo galbūt per visą Nepriklausomybę. Lietuvą, lygiai taip pat, kaip ir galingiausias pasaulio valstybes, krizė skaudžiai baudė už ūkio augimo metais susiformavusį įprotį neskaičiuoti pinigų, gyventi „iki pirmadienio“ ir skolon, kai principas „po mūsų nors ir tvanas“ įsigalėjo neatsakingoje ir išlaidžioje ankstesnėje finansų ir ūkio politikoje“, – pristatydamas Vyriausybės metinę ataskaitą Seime sakė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Dar didesniam optimizmui nuteikia šalies Prezidentės žinia, kad „Iš tiesų pagrindinė užduotis 2009 metų buvo stabilizuoti finansinę padėtį ir neleisti šaliai bankrutuoti, atvirai sakau, nepapulti į krizę, į kuri papuolė kai kurios kitos Europos šalys, tai buvo padaryta“, – šeštadienį žurnalistams sakė prezidentė (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=31170131; http://www.lrytas.lt/-12715110631271342844-d-grybauskait%C4%97-vyriausyb%C4%97-neleido-%C5%A1aliai-bankrutuoti.htm).

Lietuva šiemet galbūt sugebės išsiversti ir be skolinimosi tarptautinėse rinkose, nes biudžeto vykdymas yra geresnis, nei planuota, o obligacijų litais paklausa yra stipri, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kaip ir papildydama Prezidentės skleidžiamą taip geidžiamą ekonomikos atsigavimo optimizmą. (http://vz.lt/2/straipsnis/2010/04/17/Simonyte_gal_pavyks_isvengti_skolinimosi_uzsienyje2).

Labai gerai būtų, jei taip yra ar bent būtų, kad ir artimiausioje ateityje.

O ką šia tema kalba ar bent rodo kitos, gal mažiau garbingos, bet, visgi, reikšmingos moterys?

Statistika (o tai taip pat moteriškos kilmės vardas) rodo, kad šalies ekonomikos bendrąją (realiąją) skolą praėjusių metų pabaigoje sudarė (mlrd. Lt):

    • finansinių korporacijų paskolos rezidentams 74,2;
    • jų tarpe: PFI (bankai ir kredito unijos) vidaus kreditas 68,5 ;
    • bendroji šalies skola užsieniui 79,6;
    • jos tarpe: valdžios užsienio skola 18,9;

PFI užsienio skolos (įsipareigojimai užsieniui) 36,8;

kitų finansinių įmonių skolos užsieniui 6,8;

kitų įmonių ir įstaigų skolos užsieniui 5,6;

Bendroji ekonomikos skola (bruto) = 74,2+79,6 153,8;

Bendroji ekonomikos skola (neto) = 153,8-36,8-6,8 110,2 – t.y., iš bendrosios šalies ekonomikos skolos (bruto) atimame finansinių korporacijų užsienio skolas, kurios naudojamos teikti paskolas rezidentams, t.y., perskolinimui (duomenų šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, Lietuvos finansinės sąskaitos, Išorės sektoriaus statistika).

Per praėjusius, 2009 metus:

– bankų vidaus kreditas sumažėjo 5,3 mlrd. Lt, arba – 7,1 %; per sausio-vasario š. m. mėn. dar – 0,1 mlrd. Lt, arba – 0,1%;

– bankų užsienio skolos (užsienio įsipareigojimai) – 5,9 mlrd. Lt, arba net -13,9 %; per sausio-vasario š. m. mėn. dar -1,3 mlrd. Lt, arba – 2,6 %;

– valdžios (centrinės ir vietos) užsienio skola padidėjo 9,2 mlrd. Lt arba beveik 96 %. Bendra valdžios skola, t. y. įskaitant ir skolas vietiniams bankams, metų pabaigoje jau viršijo 23 mlrd. Lt. Ir nerodo jokių mažėjimo požymių.

Praėjusių, 2009 m., nominalus BVP buvo 92,4, o realus 68,9 mlrd. Lt. Tuomet praėjusių metų bendroji šalies ekonomikos skola (neto) sudarė 119 % nominalaus ir 160,2 % realaus BVP. Bendra šalies valdžios skola praėjusių metų pabaigoje sudarė 25 % nominalaus ir 33,7 % realaus BVP. Bet svarbu tai, kad valdžios skolos ir BVP santykis (valdžios prasiskolinimo laipsnis) padidėjo, palyginti su 2008 m., 2 kartus!!!

Per šešis narystės ES metus (2004-2009; 2009/2003) realus BVP padidėjo 19,9 % (1,199), kai bendroji šalies ekonomikos skola padidėjo 243 % (3,4 karto). Tai reiškia, kad šalies ekonomikos prasiskolinimo laipsnis (mąstai) padidėjo 2,8 karto, arba 186 % (3,4/1,199).

Beveik penkerius metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones ir verslą gausiai skolintis, net ne visada realiai galvojant apie skolų grąžinimą. Daugiau nei pusė (55 %) užimtųjų šalies ūkyje tapo bankų skolininkais, t. y. priklausomi nuo bankų. Bet jau vyksta paskolų grąžinimas, ką ir matome šioje lentelėje (laikotarpio pabaigoje):

2003

2008

2009 09

2008/2003

2009 12

2009/2008

Fiziniai asmenys, tūkst. vnt.

165

776

764

4,7 k.

714

– 7,9

Jų vidutinė skola, tūkst.. Lt

14,6

36,7

36,1

2,5 k.

39,4

7,3

Juridiniai asmenys, tūkst.. vnt.

12,2

29,8

28,8

2,5 k.

23,5

– 21,1

Jų vidutinė skola, tūkst.. Lt

744

1356

1313

1,8 k.

1506

11,0

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacijos interneto svetainė.

Fizinių asmenų, skolingų bankams, skaičius per praėjusius metus sumažėjo net 50 tūkstančių. Bene reikšmingiausiai nuo skolų bankams vaduojasi verslas: juridinių asmenų – bankų skolininkų skaičius per metus sumažėjo net 5,3 tūkstančio vienetų, arba daugiau nei penktadaliu. Tiesa, nėra žinoma, kokią jų dalį ištiko bankrotas.

Šalies ekonomikos prasiskolinimo kaitą matome šiame grafike:

skolos grafikas

Štai taip atrodo šalies ekonomikos skolų dydžiai bei jų kaitos tendencijos, matomi naudojant Lietuvos banko gaminama statistiką. Gaila, kad LB nepasirūpinama tokios informacijos rengimu bei teikimu valdžios žmonėms bei verslui. Gal teisus profesorius Povilas Gylys teigdamas, kad ,, … būtent Lietuvos bankas su R. Šarkinu bei Raimondu Kuodžiu priešakyje turėjo žiūrėti, kas darosi. „Kur buvo ponas R. Šarkinas ir kur buvo ponas R. Kuodis, kuris yra svarbiausias Lietuvos banko ekonomistas? Jis užsiiminėja šiuo metu namų šiltinimu. Arba mokesčių sistemos reformomis“, – ironijos neslėpė P. Gylys.(„http://www.delfi.lt/news/economy/business/pgylys-baltijos-salys-nebuvo-tikri-tigrai.d?id=30438765).

Todėl gal daugiau teisi garsi JAV ekonomistė C. Reinhart, teigdama, kad ,, Atrodo, kad Lietuvoje jaučiamas pasitenkinimas savimi. Esą suvaldėme audrą, gerai padirbėjome. Atvirai pasakius, toks požiūris man kelia nerimą“. C. Reinhart sako, kad neužtenka galvoti vien apie viešojo sektoriaus skolą. Būtina pažvelgti ir į privataus sektoriaus paskolas, kurios per ekonomikos augimo metus pasiekė neįtikėtiną lygį. Lietuva vis dar gretinama su valstybėmis, kurioms gresia nemokumas. Tai – Pakistanas, Argentina, Dominikos Respublika ir sunkiai besikapanojančios Europos valstybės: Latvija, Graikija, Islandija, Ukraina. ,,Per krizę privačios skolos labai greitai gali virsti valstybės našta“, – įsitikinusi 53 metų ekonomistė, kartu su Harvardo universiteto profesoriumi Kennethu Rogoffu išleidusi vieną svarbiausių ekonomikos knygų praėjusiais metais „Šįkart viskas kitaip: aštuoni finansinių kvailysčių amžiai“ (angl. „This Time is Different: Eight Centuries of Financial Folly“). Kad ir kaip grėsmingai tai skambėtų, valstybės bankrotas nėra neįtikėtinas ir išskirtinis reiškinys. (Rita Stankevičiūtė, LR korespondentė Vašingtone 2010-03-27 http://www.lrytas.lt).

Optimizmo pastarųjų ponių (p. Statistika ir p. C. Reinhart) tiesose gerokai mažiau. Bet gal ir tokios nuomonės sakymas kažkam taip pat turės ir teigiamą poveikį?

Vl. Trukšinas

Statistikas,
Ekonomistas,
Nepriklausomas analitikas.

papildomai besidomintiems valstybine ir savo asmenine skola: http://2g.lt/

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 12

  1. Antanas says:

    Nieko paguodziancio,bet skolas reiks grazinti.O kaip tai vyks?Per mokesciu didinima,dar sunkesne nasta guls ant paprastu zmoniu peciu.Bet sios sistemos man atrodo neimanoma sulauzyti.Valdzia,spauda,teisesauga-sistema.Norint keisti padeti,reikia keisti visa sistema.Bet kaip tai padaryti be kraujo praliejimo,juk valdzia laisva valia to neatsisakys.Pasaulyje tas pats.

  2. arvydas says:

    Paprastai,
    Šviesti žmones, kol jie supras, kad už juos tikrai niekas nieko nepadarys, teks tą daryti patiems:)
    Išvažiuoja tie, kas nemato reikalo kovoti už protėvių žemę, jų palikimą, už Tėvynę galų gale. Jie tiesiog
    ieško kur geriau gyventi, ne visi gimę kovotojais ir ne visi net supranta dėl ko kovoti. Jie skaito , kad viską jiems turi kažkas atnešti ant lėkštutės, be nuosavų pastangų. Ką gi, tai jų mintys, bet ne mūsų.
    Mes žinome ką reikia daryti ir tą darome, bei darysime ateityje.
    Mums nerūpi valdžia ir pinigai, mes nesiekiame postų ir jų niekada nesiekėme.
    Todėl kažkuo išgąsdinti, ar sukompromituoti mūsų nelabai pavyks.
    Mes paprasti žmonės nepažeidę jokių įstatymų, tvarkingai mokame mokesčius, bet kai atėjo laikas išsisakyti, tai tą ir padarysime. Tuo pačiu mes mokomės, tam, kad suprasti kas ir kodėl vyksta ir kaip su tuo tvarkytis. Tam gali prireikti nemažai laiko, bet mes suprantame ir tą, kad tokio dalyko per porą metų nepadarysi, reiškia darysime tiek, kiek reikės.
    Vieną dalyką jau padarėme, paleidome idėją kuri po truputį plinta, nors pradžioje jos niekas net klausyti nenorėjo. Dabar jau verda diskusijos tik dėl detalių 🙂 🙂 Jau klauso ir klausinėja 🙂

  3. Mindaugas says:

    Ačiū už šią įdomią informaciją.
    Bet čia aprašomi tik simptomai. Pasigendu konkrečių pasiūlymų kaip gydyti. Vien nuo to, kad mes viešai išreikšime pasipiktinimą, nelabai kas pagerės. Valdžiažmogiai eilinį kartą įtikinamai pažadės, kad „šį kartą tai jau tikrai pradės dirbti tautos labui“, o realiai toliau tyliai darys savo – tarnaus savo tikriesiems šeimininkams.
    Reikia aiškios vizijos ir konkrečių veiksmų plano. Ką konkrečiai kiekvienas sąmoningas pilietis galėtų nuveikti šioje situacijoje?

    Kartais pamąstau ką aš asmeniškai galiu padaryti. Kol kas išmąstau tik tiek:
    Kadangi šita ydinga sistema paremta pinigais, vadinasi kiekvienas pilietis gali kažkiek ją įtakoti, tinkamai nukreipdamas savo pinigus. Nemaitinti savo pinigais bankų – kuo mažiau skolintis už palūkanas. Neskatinti importo – kiek įmanoma stengtis pirkti ne importuotą, o vietinės gamybos produkciją. Net ir vietinėje rinkoje stengtsi remti tuos verslininkus, kurie dirba visų gerovei (o ne visokius LEO Marketus).
    Aišku, tai nėra lengva. Kaip įtikinti kitus (ir save), kad reikia pirkti lietuvišką prekę, net jei kinietiškas analogas perpus pigesnis? Kodėl reikia važiuoti į turgų, jei galima komfortiškai apsipirkti erdviame supermarkete? Čia jau reikalingas stiprus sąmoningumas.

    Neabejoju, kad yra protingų žmonių, dirbančių šia linkme, ir galinčių pasiūlyti daug geresnių idėjų tik deja, kol kas man nepavyko tokių užtikti. Gal turite nuorodų?

  4. pasiulymai says:

    1. Kurti ‘krautuvėlių’ tinklą, kurios supirkinėtų prekers tiesiogiai iš ūkininkų Lietuvoje, auginančių ekologiškai ir tik ekologiškai produktus. Pirkti tik iš šių krautuvėlių. Viena tokia yra Vilniuje Literatų gatvėje. Ten brangu, tačiau vėl perku iš tokio verslo rėmimo idėjos. 2. Steigti privačias mokyklas, kurios ugdytų asmenybes, o ne biorobotus. Savo vaikus leisti į šias mokyklas. Šiuo metu yra privačios mokyklos, tačiau jų švietimo sistema neturi didelių pranašumų. Mėnesinis mokestis apie 500Lt (labai daug).

  5. Sarmatas says:

    Mindaugai, kažkiek ką ir kaip daryti yra čia:
    http://www.sarmatas.lt/03/projektas-derunkelizacija-ekonomika/

    Kol kas asmeniškai mes visi ir tegalim padaryti tik tiek, kiek pats siūlai. Na dar galima būtų kurtis į vartotojų kooperatyvus ir pirkti iš ūkininkų maisto produktus ir kt., su sąlyga, kad jie bus tikrai ekologiški, be jokių GMO, kitų nuodų naudojimo visame cikle. Toliau, kas turi galimybių, reikia keltis į kaimus, sodybas, t.y., prie Žemės, nes mieste mes pasmerkti vergystei (tik laiko klausimas, kada išjungs elektrą arba žiemą nustos šildyti butus). Reikia grįžti prie ekologinių žemės apdirbimo-produktų auginimo technologijų. Ardami žemę, mes ją tik skurdinam. Toliau dar tinklapyje yra medžiagos apie alternatyvią energetiką. Taigi, principai plius priemonės = pilnavertis gyvenimas.

  6. Algirdas says:

    Žinote, kol nesutikau gyvo Zaznobino, V.M., viskas atrodė kitaip. Ne paprasčiau ar sudėtingiau, o tiesiog kitaip. [ G.b., kad gyvai išklausius bent dalį ir kitų, būtų dar daugiau aiškumo ir atskirais, specifiniais, klausimais. ] Ką manausi supratęs?
    1.Pateiktoji koncepcija nėra baigtinė, ji yra nuolatiniame ėjime ir tiesos ieškojime, tobulėjime. Todėl, kad ir koks autoritetingas atrodytų vienas ar kitas autorius, kiek tobulos beatrodytų jų bendros mintys, viską derą vertinti subjektyviai, „iš savos varpinės“. Vadinamoji „biblijinė“ koc-ja – taip pat. Ir nesidrovėti pastebėtus netikslumus ar nukrypimus (net ir klaidas) pataisyti. Tam –
    2.Būtina karts nuo karto bendrauti „gyvai“. Skype kiek geriau už tokius, kaip šis forumus, tačiau niekas nepakeis betarpiško akių žvilgsnio ar piršto krustelėjimo ar, pagaliau, kvapo:). Matyt ne veltui „kobistai“ teberengia „gyvus“ seminarus ar važinėja po pasaulį. Kaip sakė V.M.Z., tik nuvykęs į Kartaginą, jis pagaliau susivokė, kodėl viskas vyko būtent taip, o ne kitaip. Todėl, kad intelektų talkoje pavyksta greičiau pasiekti „apreiškimo“. Ir todėl, manau, –
    3. Jei iš tikrųjų siekiama tapti žmogiškosios dvasios turėtojais ir sergėtojais, nedera visiškai aklai kopijuoti teiginių ar skleisti vienas ar kitas interpretacijas, neatlikus poveikio ateičiai ekspertizės, ar prognozės. Kob metodologija tai leidžia atlikti. Nors ir jie, kaip atrodo, ne visada tuo naudojasi.

  7. arvydas says:

    Kad tuo naudotis, reikia atmesti autoritetus, o tai daugeliui sunkiai pavyksta 🙂
    Kai kažkas laikomas to, ar kito klausimo autoritetu, jo teiginiais pradedama tikėti, kaip aksioma,
    kas kartais ehmm.. ne visai naudinga, atrofuojasi savas mąstymas 🙂

  8. Algirdas says:

    Taigi 🙂 . Vienok, autoritetus siūlyčiau ne atmesti, o paprasčiausiai tapti atidesniais jų skelbiamoms mintims. T.y. atskirti kur pvz. faktas, o kur išvedžiojimai. Auginkime ne proto riebalus, o proto muskulus 🙂

  9. Sarmatas says:

    KOB yra gerai atliktos analitikos produktas. Ten sukrauta zmoniu ismintis, kaip sugyventi visiems drauge. Metodika sudeliota, o kaip konkreciai pasiekti tiksla, reik paties galvoti.

  10. Brone says:

    Svajokit….svajokliai, bet už jus jau PAGALVOTA, NUSPRĘSTA….Gyvename ne Lietuvoje ir galime paliudyti, kad prieš 20 metų buvo ir mažų krautuvėlių, ūkininkai pardavinėjo savo išaugintas gėrybes, bet dabar VISKAS PASIKEITĖ- visa nukreipta DIDELIŲ prekybos centrų labui. Ten patogu išplauti nelegalius pinigus, pardavinėti sveikatai kenksmingus maisto produktus. Jau senokai valstybės NEBEFINANSUOJA nepriklausomas laboratorijas- viskas PALIKTA gamintojų ir prekybininkų SAVIVALĖMS. Draudžiama laikyti pievoje vieną kitą karvę ir pardavinėti be antibiotikų pieną ar mėsą, įstatymai pasmaugė smulkius gamintojus ir prekybininkus.

  11. Pijus says:

    Labai keistas straipsnis. Jis matyt skirtas tam, kad tautieciai galetu pasiimti kokius nors skaicius ir vienas kitam makaronus ant ausu kabinti. Kodel siame straispsnyje nieko nekalbama apie skolintojus? Kokie gi tu skolintoju tikrieji tikslai? Kas tas Tarptautinis Valiutos Fondas? Jeigu is tikruju viskas gerai, tai kodel JAV vyriausybe negrazina Federalinei Rezervu Banku Sistemai 17 trilijonu doleriu skola? Ir kaip galejo JAV isaugti tokia kosmine skola privaciam bankui? Tai, kada ivyks tas stebuklas, kai JAV gales grazinti sia kosmine suma? Kodel TVF ir Pasaulio bankas sukurtas pagal federalines Rezervu sistemos analoga? Tik skirtumas tas, kad Federaline Rezervu Sistema kontroliuoja finansinius srautus JAV, o Pasaulio Bankas ir TVF darbuojasi visame pasaulyje, kad atvesti visas salis, kaip avis, iki bankroto slenkcio. Kam to reikia? Ogi, kad zmones pradetu keikti savas vyriausybes ir sutiktu su Vienos Pasaulio Vyriausybes ikurimu. Tokia yra siu privaciu banku (FRS ir TVF) zydroji svajone. Afrika jiems skolinga 290 milijardu doleriu. Ar ji turi nors menkiausia sansa atiduoti, kad ir per 50 metu? Neturi… Panasus likimas laukia ir Lietuvos.

  12. zzz says:

    bvp zmogeliui lieka koke 40 % ka jis uzdirba, akcizai, sodra, PVM atsirezia daly savo…

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top