Laisvės iliuzija, arba iliuzijos nelaisvėje [3]

2014, balandžio 23, 17:09 | kategorija Ideologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 1 368 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Giedrius Misevičius

Tęsinys,
pirma dalis čia
antra dalis čia

Ar tai yra normalu?

Tikslindamas parašus Referendumui ir lankydamas žmones, užėjau pas vieną pensininkę. Įsikalbėjome. Ji papasakojo, kad gyvena viena, sportuoja – daug bėgioja. Kad labai mėgsta teatrą. Kad reguliariai apžiūri artimiausių spektaklių afišas. Tik štai bėda – bilietas kainuoja 30 Lt. O ji už tokią sumą turi savaitę pragyventi. Pensijos tegauna 800 Lt. Už komunalines paslaugas žiemą sumoka 700 Lt. 100 Lt lieka gyvenimui. Gelbėja vasarą susitaupyta suma. Ji nesiskundė. Tik ramiai paaiškino kaip gyvena vidutinis statistinis Lietuvos pensininkas.

Ar tai yra normalu?

Ekonomistė Aušra Maldeikienė tuoj pat mus nuramins ir pasakys, kad pensininkai dar gerai gyvena, palyginti su mažus vaikus auginančiomis šeimomis. Ji sako, jog vienas baisiausių dalykų, kurį yra girdėjusi iš tuometinės finansų ministrės Ingridos Šimonytės, yra kalbos apie išmokų skirtumą pensininkams ir mamoms su mažais vaikais. „Aš niekada nepamiršiu, (I. Šimonytė – DELFI) sakė: 2009 m. visi pensininkai, t.y. visos pensijos, mums kainavo 8,5 mlrd. Lt, o mamytės – 1,9 mlrd. Lt. Aš galvojau, sumaišė skaičius, parašiau dar kartą į Finansų ministeriją, ne, sako, tokie skaičiai“.

Ar tai yra normalu?

Ką gi, išsiaiškinome kokius rezultatus esame pasiekę per pastaruosius 20 metų. Aišku, kad situacija, kaip čia švelniau pasakius, – nepavydėtina. Bet gal mūsų valdžios vyrai (ir moterys) žino kaip galima tai ištaisyti ir ruošiasi pasiraitoję rankoves kibti į darbą ir pakeisti kursą, kuriuo sparčiai juda visa valstybė?

Paanalizuokime, ką siūlo, ką kalba ir kur link kreipia Lietuvos vystymąsi jos vairininkai arba tie, kurie įtakoja vairininkus.

Kursas į Šiaurės vakarus

Kad būtų lengviau susiorientuoti, iš kurios pusės vėjas pučia ir į kurią pusę plukdo valstybės laivą, visų pirma, reikėtų įsiklausyti, ką kalba mūsų valdžios viršūnėlės, kokias vertybes gina, kokių argumentų pateikia savo pozicijai paremti ir kaip greitai jų žodžiai virsta kūnu.

Pradžioje išskirsime du aspektus: vertybinę skalę ir ekonominę skalę. Suprantu, kad viena be kito neegzistuoja ir yra glaudžiai susiję. Tiesiog taip bus lengviau stebėti, kaip tam tikrų vertybių propagavimas atsiliepia šalies ekonomikai ir jos gyventojų gerovei.

Vertybinė skalė

Gal ne visi girdėjo, o iš tų, kurie girdėjo, nemaža dalis turbūt tiesiog praleido pro ausis esminį dalyką. Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas (dar vadinamas tiesiog ES Prezidentu) Herman Van Rompuy 2013 m. lapkričio 9 d., Berlyno sienos griuvimo metinių minėjime, pasakė kalbą. Šioje kalboje nuskambėjo keletas kursą apibrėžiančių krypčių.
Visų pirma ES Prezidentas daužo valstybių viltis, kad jos sėkmę gali pasiekti pačios vienos, nebūdamos ES. Ir vadina tai iliuzija.

Jis taip pat pasakė: „O vienas iš tiesos aspektų – greitų sprendimų nebūna ir reformų, susijusių su augimu ir darbo vietų kūrimu, vykdymas užtrunka“. Vadinasi, turėsime dar palaukti. Tik nesuprantu, kaip naujų darbo vietų kūrimo politika dera su skandinaviško kapitalo SEB banko veiksmais, sumažinusio darbuotojų skaičių nuo 2009 (2010-12-31) iki 1766 (2012-12-31)? Informacija paskelbta „Verslo žiniose“ 2013 m. balandžio 4 d. Ten pat pateikta informacija, kad SEB banko vadovaujančių darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2012 m., palyginti su 2011 m., pakilo nuo 10 612 Lt iki 10 994 Lt. Tačiau banko administracinio-techninio personalo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis susitraukė nuo 2 119 Lt iki 2 105 Lt. T.y. daug uždirbantiems atlyginimai dar padidėjo, o mažai uždirbantiems – sumažėjo. Tegul ir nedaug, bet tendencija akivaizdi. Na, o nepatenkintieji tokia tvarka turbūt pateko į tų 10%, kurie buvo atleisti?

Šios tendencijos priežastis paaiškina Swedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo komentarai buvo paskelbti Delfi 2014 m. vasario 13 d. publikuotame straipsnyje, pavadinimu „Kada nedarbo lygis Lietuvoje sumažės iki 5 %?“. N. Mačiulis kalbėjo: „Akivaizdu, kad Lietuvos darbo rinką pastaruoju metu jau paveikė automatizavimo ir kompiuterizavimo tendencijos – pramonė sukuria daug daugiau pridėtinės vertės įdarbindama daug mažiau darbuotojų. Pastebima ir nauja XXI amžiaus tendencija – automatizuojami paslaugų sektoriai“. Analitikas remiasi Oksfordo universitete atliktais tyrimais, kurie rodo, jog net 47 % visų JAV darbo vietų gali būti prarastos dėl kompiuterizacijos. Tai, be abejonės, būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje.

Kyla pagrįstas klausimas. O tai ką daryti su atleidžiamais žmonėmis? Gal kas nors yra sukūręs strategiją, kaip išspręsti šį klausimą? Gal globali pramonė, sutaupiusi lėšų dėl automatizacijos, skirs bent dalį šių pinigų vargstantiems? Klausimas kol kas be atsako.

2011 m. vasario 9 d. tinklapyje ekonomika.lt buvo patalpintas Arūno Brazausko straipsnis, kuriame nurodoma, kad „JAV veikia Papildomos mitybos pagalbos programa (Supplemental Nutrition Assistance Program). Pagal ją žmonės gauna maisto talonus.“ JAV žemės ūkio departamento 2013 m. lapkričio 23 d. duomenimis, pateiktais tinklapyje statisticbrain.com, gaunančiųjų maisto talonus JAV skaičius nuolatos auga: 1969 m. – 2 878; 1980 m. – 21 082; 2011 m. – 44 709. Minimu metu paramą gaunančiųjų skaičius jau buvo pasiekęs 46 670 373. Žinant, kad JAV yra 313,9 milijonų gyventojų, šios programos dalyvių skaičius 2013 m. sudarė 14,87 % visų šalies gyventojų. Taigi, skurstančių gyventojų skaičiaus didėjimas yra aktuali problema ne tik Lietuvai.

Bet grįžkime prie ES Prezidento kalbos. „Kitas tiesos aspektas – galutinis atsakas į krizę nėra nei naujos finansinės priemonės (fondai ar obligacijos), nei grįžimas prie nacionalinių valiutų…“. T.y. pinigų dalijimas krizės padariniams ištaisyti baigėsi ir nacionalinės valiutos atmetamos kaip nereikalingos.

Savo kalboje Pirmininkas Van Rompuy palankiai įvertino laisvą visų ES piliečių judėjimą ir išorinę imigraciją ir pavadino tai „civilizacijos požymiu“. Be to, daug dėmesio skyrė sąvokai „Europa – kaip vieta, kaip tėvynė“. Pažadus atkurti identitetą vadino populizmu. Išreiškė susirūpinimą vis dar pasitaikančiomis nacionalizmo apraiškomis, kuris, pasak ES Prezidento: „negali užtikrinti atsako į dabartinius uždavinius“.

Trumpiau tariant, pritarė ir skatino tautų maišymąsi, migravimą ES viduje ir visišką tautinio identiteto bei nacionalinių vertybių: kalbos, papročių, savo istorijos – sunykimą.

Taigi, bendras kursas – naikinti tautiškumą.

Na gerai, išsivažinėjom, sunaikinom tautiškumą. O kas toliau? Kas mums siūloma vietoje to, kas buvo gyva, skiepijo moralę, kėlė dvasią ir išliko per ilgus amžius. Turbūt naujosios vertybės: žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė ir į tą pačią komplekto kainą įskaičiuota juvenalinė justicija? Apie žmogaus laisves ir lygybę šiame straipsnyje jau buvo kalbėta, todėl nesikartosiu, į kur veda neribotas asmens teisių iškėlimas aukščiau visuomenės gyvybinių interesų.

Skandinavijos šalys pasižymi naujausių laikų išradimu – juvenaline justicija, arba įteisintu vaikų grobimu iš šeimų be teismo. Tinklapyje sarmatas.lt randame 2012 m. gruodžio 14 d. Audronės Simanonytės straipsnį „Ar Norvegija yra ta valstybė, kuri gali mokyti Lietuvą vaikų teisių?“. Ten kalbama apie aplinkybes ir faktus, kurie verčia susimąstyti:

„Norvegijoje tradicinė šeima jau seniai nebėra vertybė, ir ne tik ne vertybė, bet net ir nelabai pageidautina visuomeninio gyvenimo forma. Be to, nereikia užmiršti, kad Norvegijoje (o ir apskritai Skandinavijoje) – bene daugiausiai vienalyčių santuokų pasaulyje ir vis labiau populiarėja „belytė“ žmogaus suvokimo koncepcija“.

„Beje, reikia pastebėti, kad kas liečia vaikų teises, Norvegijos tarptautiniam įvaizdžiui palaikyti padeda tai, jog pagrindinė šalies kalba nėra anglų ir bet koks skandalas (kas atsitiktų Didžiosios Britanijos ar JAV atveju) nėra tuojau pat išnešamas į tarptautinius vandenis“.
„Kaip praneša Norvegijos statistikos departamentas, pastarąjį dešimtmetį šalyje iš tėvų atimamų vaikų skaičius pastoviai auga. 2007 metais iš tėvų atimta 7 709 vaikai, 2008 m. – 7 877, 2009 m. – 7 787, 2010 m. – 8 073, 2011 m. – 8.485.“

„Kokios yra šio reiškinio priežastys – toli ieškoti nereikia. Vien ką sako faktas, kad svetimą vaiką įsivaikinusi šeima Norvegijoje kas mėnesį gauna 26 000 kronų atlyginimą, apmokamas atostogas, lėšų, reikalui esant, padidinti gyvenamą plotą, pašalpas papildomo automobilio įsigijimui ir t.t. Iš atimamų vaikų „maitinasi“ ir didėjantis Vaikų apsaugos sistemos darbuotojų būrys, ir vis gausėjančios vienalytės šeimos, nenorinčios atsisakyti tėvystės džiaugsmų.“

Jūs dar neužmiršote? Mūsų šalis planuoja tikslingai perimti šį išmintingo gerovės valstybės kūrimo pavyzdį. Aaaa… Sakote, kad perimsime tik jų ekonominių tikslų siekimo modelį. Tada pažiūrėkime kiek „rojaus žemėje“ įvaizdį Skandinavija atitinka ekonomine prasme.

Ekonominė skalė

Paprasta logika sako, kad turtingas asmuo yra tas, kuris daug uždirba, mažai išleidžia, niekam neskolingas ir turi daug atsargų pinigine ar kitokia turtine forma. Kaipgi šiuos kriterijus atitinka Skandinavijos šalys?

Tuo klausimu mums padės ne kas kitas, o JAV Centrinė žvalgybos valdyba, sutrumpintai vadinama CŽV. Šios tarnybos tinklapyje galima rasti daug statistinės informacijos apie įvairias pasaulio valstybes, tarp jų – ir apie Skandinavijos šalis, Lietuvą, Latviją bei Estiją. Duomenys pateikiami apie 2013 metus. Tiesa, nurodoma, kad kol kas 2013 m. skaičiai yra apytikriai. Matyt, dar laukiama galutinio patvirtinimo.

Iš visos statistinių skaičių gausos pasirinksime pačius pagrindinius:

– šalies uždarbis, arba vadinamasis bendrasis vidaus produktas BVP;
– šalies skolos;
– šalies atsargos auksu ir valiuta.

Po to atliksime nesudėtingą aritmetinį veiksmą: iš šalies skolos atimsime turimas atsargas ir gautą rezultatą padalysime iš gyventojų skaičiaus. Gauta suma parodys, kokia valstybės skolos dalis tenka kiekvienam jos piliečiui. Tokiu būdu galėsime palyginti, kiek Baltijos šalys, tarp jų – ir Lietuva, atsilieka nuo savo kaimynių Skandinavijoje, ir nors apytikriai galėsime pabandyti įvertinti, kiek laiko prireiks jas pasivyti. Taigi, pradėsime nuo Skandinavijos šalių ir palaipsniui pereisime prie Baltijos regiono valstybių

paveikslėlis

paveikslėlis

paveikslėlis

paveikslėlis

paveikslėlis

paveikslėlis

paveikslėlis

paveikslėlis

Tai, kaip čia dabar išeina? Pasirodo, Baltijos regiono šalys uždirba daugiau, nei yra skolingos, priešingai nei visas Skandinavijos kraštas. Ir Baltijos valstybių skolos dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui, yra dešimtis kartų mažesnė nei skandinavų. Tarkim, kiekvieno lietuvio pečius slegia 33 kartus mažesnė valstybės skola nei norvego.

Palaukite. O tai kaip su išmintingu klestėjimu? O tai kur ta gerovė? O gal gerove šiais laikais laikoma būdo savybė prisiskolinti kuo daugiau, pagyventi per daug savęs nevaržant, o skolos… Et, čia jau mūsų vaikų arba tų, kurie skolino, rūpestis.

O gal gyvenimas be skolų ir yra tas stereotipas, kurio reikėtų kuo skubiau atsisakyti ir apie kurį gėda prisipažinti padorioje šiuolaikinėje kompanijoje?

O mane vis kankino klausimas. Kodėl mūsų valstybė turi remti skandinavus, jeigu jie yra turtingesni. Sakote, Lietuva jų neremia. O kaip tada paaiškinti tokį pavyzdį?

Du bankai – SEB ir Swedbank – 2011 m. kartu paėmus Lietuvoje uždirbo 970 mln. litų. T.y. beveik 1 milijardą. Ir žinote, kiek jie kartu paėmus sumokėjo pelno mokesčio? Atsisėskite, giliai įkvėpkite, iškvėpkite, nusiraminkite… Iš viso – 3000 Lt. Ir kas įdomiausia – viskas pagal įstatymą.

Atsiprašau už mano galimai išreikštą nepasitikėjimą skandinavais. Dabar aš viską supratau. Jiems tikrai reikia padėti. Ko nepadarysi dėl vargstančio kaimyno. Pardavėme jiems bankus, ryšių operatorių, alaus daryklas… Maža? Ką čia dar pardavus? Et, tiek jau to. Tegul ir žemę pasiima! Negaila! Tegul dirba mūsų žemę jų tautos didybei (paskutinę pastraipą prašau laikyti lyriniu nukrypimu – aut. past).

Penktoji tarpinė išvada:

Konkrečių istorinių ir šiuolaikinių pavyzdžių nagrinėjimas leido mums išsiaiškinti dvi svarbias aplinkybes.

Pirmoji. Ką liudija istorija.

Kaip matyti iš Japonijos, Rusijos, Lietuvos pavyzdžių, tautos gerovė nepriklauso nuo politinės sistemos šalyje: monarchinės santvarkos valstybė gali klestėti ir, atvirkščiai, demokratinės politinės sistemos valstybė gali skursti.

Tai leidžia daryti išvadą, kad demokratinių atributų turėjimas pats savaime nepadaro šalies turtingos, laimingos ir neveda į klestėjimą. Vadinasi, yra kitas veiksnys ar dedamoji, kuri lemia valstybės gyvenimo kokybę.

Antroji. Kur link juda Lietuva.

Sprendžiant iš suformuluotų Lietuvos strateginių tikslų, remiamų aukščiausių ES pareigūnų, ir statistinės analizės, galima teigti, jog yra planas Lietuvą demoralizuoti, nuskurdinti ir „nutautinti“. Ir būtent tokia tvarka, kaip išdėsčiau.

Valstybė, kuri neskiria deramo dėmesio moralinėms vertybėms ir jų skiepijimui, auklėjant jaunąją kartą, negali tikėtis, kad pastaroji jaus padėką ir pareigą prieš šeimą bei šalį, kurioje gyvena. Tuo labiau, kad tradicinę šeimos ir tėvynės sampratą nuosekliai bandoma „išklibinti“ ir pakeisti įvairiais naujadarais.

Po to tauta, neturinti vieningos vertybių skalės, nuskurdinama. Sunku įsivaizduoti, kad valstybė ir jos piliečiai, neturėdami savo žinioje didesnes pajamas generuojančių gamybos priemonių, galėtų pretenduoti į šeimininko vaidmenį ir klestėti. Žemių pardavimas užsieniečiams yra tik viena iš šalies nuskurdinimo plano dalių. Užsienietiško kapitalo cinizmas neleidžia tikėtis gerovės iš mokesčių, gaunamų iš jų valdomų ir didžiausias pajamas generuojančių įmonių.

Demoralizuoti ir nuskurdę valstybės piliečiai didžiąja dalimi bus priversti išvykti ieškoti uždarbio į tas užsienio šalis, kuriose skolintų pinigų pagrindu sukurta šiek tiek didesnės gerovės iliuzija, juolab kad tai skatina ES vadovybė. Atsilaisvinusi tuščia vieta bus užpildyta atvykėliais iš viso pasaulio, kurie ir sudarys naują Lietuvos tautos veidą 2030 m., arba šalis bus paversta savotišku retai apgyvendintu parku, kuriame laisvalaikį leis naujieji teritorijos šeimininkai, pavargę po sekinančių kasdienių kovų laisvoje ir globalioje rinkoje.

VI. Laisvės iliuzija

Kiekvieną dieną iš žydrųjų TV ekranų vis girdime kartojant, kad gyvename laisvoje ir nepriklausomoje šalyje. Tai kartojama taip dažnai, kad netgi kyla abejonė: o gal taip nėra? Na, kam kasdien kartoti, kad ryte patekės saulė. Ir taip aišku, kad patekės. O štai su laisve ir nepriklausomybe nėra taip viskas aišku, kaip su saulėtekiu.

Ar Jūs jaučiatės laisvi ir nepriklausomi? Ar esate nepriklausomi nuo sveikatos apsaugos sistemos? Ar Jūsų ir Jūsų artimųjų sveikatos būklė leidžia apie ją iš viso negalvoti? Ar esate nepriklausomi nuo farmacijos pramonės ir nežinote nė vieno vaisto pavadinimo, nes Jums jų paprasčiausiai nereikia? Ar esate tokie laisvi, kad galite ant savo šeimos stalo turėti tai, ko Jums reikia, o ne tai, ką galite įpirkti? Ar esate nepriklausomi nuo šilumos kainų ir jų kilimas nedaro jokios įtakos Jūsų gerai savijautai? Ar esate laisvi nuo priklausomybės suvartoti vis daugiau paslaugų per vis trumpesnį laikotarpį? Ar esate nepriklausomi nuo bankų sistemos ir neturite jiems įsipareigojimų? Ar galite dirbti tik tą darbą, kurį mėgstate? Ar savo darbovietėje esate laisvas kalbėti ir elgtis pagal sąžinę ir realizuoti tik tas idėjas, kurios Jums atrodo moralios ir teisingos? Ar esate nepriklausomas nuo savo baimių ir kitų ydų?

tęsinys sekančiame straipsnyje

redagavo:  Ramutė Bingelienė

dalinkis!

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner

__________________________________________________________________

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top