Nacionalinio godumo ypatybės

2011, 26 balandžio, 11:04 | kategorija Ekonomika | 8 komentarai | peržiūrų 1 115 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslelisLietuvai šiandieną bijotis nėra ko. Bet kuriuo atveju išoriniai priešai jai negrasina ir grasinti nesiruošia, ką kartais besakytų nekurie įsikarščiavę politiniai lyderiai.

Panašu, kad pavojus kitur. Valstybės mastu pagrindiniu kasdieniu priešininku, o reiškia tuo, kurį būtinai reikia išgąsdinti, paversti bejėgiu, kuriam reikia nuleisti kraują, ir sunaikinti bet kokią jo savybę pasipriešinti, yra artimiausias kaimynas – gentainis ir tautietis.
Manote per garsiai pasakyta? Anaiptol.

Kaip saviems

Kada eina į pabaigą eilinis atostogų sezonas ir nudegę Lietuvos gyventojai grįžta į savo butus tuščiomis kišenėmis, bet su kažkokiais įspūdžiais ir sulyginimais, kurie keistu būdu beveik visada ne Tėvynės naudai. Sakykime, savaitės poilsis Palangoje atsieina tiek pat, kiek ir vojažas į Turkiją, Ispaniją ar Juodkalniją. Nors oro sąlygų, jūros vandens temperatūros, pliažų ir paslaugų kokybės – nėra ko lyginti.

Mes seniai žinome ir jau neklausiame, kodėl elektros energija ir benzinas Lietuvoje kainuoja brangiau nei pas kaimynus, net jei, kaip tai buvo dar iki Ignalinos AE uždarymo, būtent mes jiems šiuos produktus ir eksportuojame, o ne atvirkščiai. Klausinėti beprasmiška: atsakingi asmenys užbers skaičių virtinėmis ir įvairiomis išklotinėmis, papasakos apie nenusakomus gamybos ir eksporto sunkumus, bet viskas liks po senovei: saviems vartotojams litro benzino ar elektros energijos kilovatvalandės kaina vis tiek liks viena iš brangiausių europinėje, arba tuo labiau posovietinėje erdvėje.

Vos tik pasaulyje užeina kalba apie artėjančius ekonominius sunkumus, kai Lietuvos prekeiviai tuojau pat išpučia kainas viskam, kam įmanoma – net iki vakarykščių, užsigulėjusių ant lentynų prekių. Ir vietos gyventojai paklusniai ir masiškai traukia „apsipirkti“ įprasta kryptimi – į Lenkiją ir kitas europines šalis. Vėl atgyja reguliarūs turistinių firmų vartojimo maršrutai šiomis kryptimis, ir, kaip ne kartą buvo viešai paskaičiuota, nežiūrint į transporto išlaidas, o kartais ir vieną dvi nakvynes užsienyje, visumoje toks ilgas „apsipirkimas“ lietuvių šeimoms pilnai atsiperka. Ypač naujų mokslo metų išvakarėse, kai reikia gausiai ir kokybiškai, keliems mėnesiams į priekį ekipiruoti paaugusius vaikučius. Arba kada Milane, Frankfurte ar Londone prasideda sezoninių batų ir drabužių kolekcijų išpardavimai – čia su pasitenkinimu ir sutaupydami rengiasi sekantys madas lietuvaičiai ir lietuvaitės, o taip pat verslo bei politikos elitas.

Seniai norisi pasiklausti vietinių keleivių vežėjų autobusais: kodėl šalies vidinių reisų kainos jau peržengia visas įmanomas ribas ir tyliai šnopuojant, be žodžių, kasmet keliamos vis aukščiau ir aukščiau? Realiai suvokti vidinį lietuvišką godumą galima palyginus mūsų ir kaimynų kainas.

Net jaunesniųjų klasių mokiniui aišku, kad atstumas nuo Klaipėdos iki Kaliningrado lygus atstumui atgal – nuo Kaliningrado iki Klaipėdos. Ko negalima pasakyti apie autobuso bilieto kainą. Važiuojant iš Lietuvos už jį reikia sumokėti 36 litus, o iš Rusijos – 300 rublių, t.y. beveik 10 litų mažiau perskaičiavus į litus pagal valiutų kursą.

Važiuojant latvių autobusu iš Vilniaus į Daugpilį (180 km.) reikia pakloti 25 litus. Užtai už truputį ilgesnę vietinę liniją nuo Kauno iki Klaipėdos (200 km.) – kažkodėl 50-53 litus, o nuo Kauno iki Vilniaus (100 km.) priklausomai nuo maršruto – nuo 19 iki 30 litų. Kompanijos „Eurolines“ autobusai gali šiandien nuvežti vieną keleivį iš Vilniaus iki Talino už 48 litus, iki Kaliningrado – už 47 litus, į Varšuvą ir atgal – už 100 litų. Tuo pačiu metu kelionė į vieną pusę iš sostinės į Klaipėdą kainuoja nuo 60 iki 72,5 lito. Atstumai nesulyginami, kainos, kaip matote – irgi.

Eiliniam keleiviui šios logikos suprasti neįmanoma. Bet mokėti plėšikiškomis kainomis vis tiek tenka, todėl kad solidūs vietiniai vežėjai – tokie kaip TOKS ir KAUTRA – aršiai gina savo keleivių pervežimo monopoliją nuo kitų, irgi oficialiai registruotų, bet smulkesnių, turinčių nedidelius maršrutinius autobusus pritaikytus vežti 10-13 žmonių firmų, kurios veža keleivius pigiau, yra jiems labiau dėmesingos, o ir važiuoja gerokai greičiau. Matomai todėl joms ir kaišioja pagalius į ratus: neleidžia pavyzdžiui įvažiuoti į miestų autobusų stočių teritoriją, lygtai jos būtų kažkieno asmeninė valda, o ne dalis valstybinės transporto infrastruktūros. Būtent smulkius pervežėjus medžioja visų rūšių kontrolieriai. Toks pozicinis karas eiliniams keleiviams išskyrus žalą neduoda nieko, ir jis vyksta jau keletą metų. Bet susisiekimo Ministerija ir valstybinė konkurencijos komisija į įsisenėjusį konfliktą nesikiša – sprendžiant pagal viską, jos yra labiau godaus paslaugų tiekėjo pusėje.

O veltui. Įdėmiau išnagrinėjus situaciją jos galėtų įsitikinti, kad, mokėdami stambiems pervežėjams užkeltas kainas už keliones šalies viduje, didžiąją metų laiko dalį keleiviai apmoka ir jų tuščius reisus po Lietuvos miestus ir rajonus. Daugiaviečiai, neretai dviaukščiai autobusai kelis kartus į dieną važiuoja maršrutu Vilnius-Klaipėda-Palanga vos su dešimčia (išskyrus dvi-tris savaites į metus) keleivių juose. Žiemą tokiam transportui ne kartą teko važiuoti apskritai poniškai: su dviem – trimis keleiviais.

Negi pervežėjai autobusais-monopolistai – vargani nemokšos, kurie negali elementariai išanalizuoti sezoninių keleivių srautų ir kuro sąnaudų, pakeisti dalį savojo stambaus transporto į smulkų, ir todėl veltui teršia aplinką, gadina kelių dangą pusiau tuščiais transporto gigantais? Negi jie nemoka visiškai skaičiuoti pinigų? Žinoma kad ne. Taip vyksta tik tada, kai reikalas liečia tik eilinių keleivių pinigus. O į savo pusę monopolistų pirštai linksta pakankamai vikriai. Todėl vargu ar Lietuvos studentai pavyzdžiui galės sulaukti iš pervežėjų labiau juntamų nuolaidų bilietams, kad galėtu dažniau aplankyti savo gimines tolimesniuose Lietuvos kampeliuose ir tuo pačiu dažniau užpildyti tuos pusiau tuščius autobusus. Ne ta pas mus šalis – saviems čia niekada lengviau nebus.

Brangūs mūsų vaikai

Ne tik oficiali statistika, bet ir eilinio piliečio akis negailestingai konstatuoja: diena iš dienos Lietuva tampa vis mažiau gyvenama. Pasibaisėtini emigracijos tempai, kurios tikslius skaičius valdžios institucijos vis dar „gėdijasi“ sąžiningai paskaičiuoti ar paskelbti pilna apimtimi, atrodytų, turėtų motyvuoti link to, kad visomis jėgomis valstybės lygmenyje būtų bandoma išsaugoti ir sulaikyti nuo pabėgimo į kitas „geresnes šalis“ likusius gyventojus – ypač vaikus, jaunimą. Bet ne čia tas buvo…

Neseniai Seimo nariai balsų dauguma nepalaikė privalomo tikybos dėstymo Lietuvos mokyklose. Deputatus galima suprasti. Juk iš tikro, kaip galima mokiniams diegti 10 Dievo priesakų, svarstyti su jais moralės ir meilės artimam klausimus , jei jie ir patys žino: bet kuri Lietuvos šeima, tame tarpe ir su mažais vaikais, nežiūrint į jokius priesakus, gali būti išmesta iš namų į gatvę antstolių, ar godžių bankų valia. Tokių istorijų pilna Lietuvos MIP (Masinės Informacijos Priemonėse) ir Interneto portaluose. Be oficialaus vaiko teisių apsaugos Tarnybos sutikimo, padori mūsų šalies šeima dėl, pavyzdžiui ekonominių motyvų negali pasikeisti savo būsto į kitokį – atseit todėl, kad jokiu būdų nebūtų pablogintos to paties vaiko buitinės gyvenimo sąlygos. Šeima negali, tačiau antstoliai ir bankai turi teisę palikti jį apskritai be stogo virš galvos. Ir tai mūsų įstatymų leidėjams atrodo visiškai normalu. Taip „sunkiais okupacijos metais“ išnešiotas sąžinės laisvės ilgesys, keistu būdu nepriklausomoje Lietuvoje apsivertė į pilną nesąžiningumo ir begėdystės laisvę.
Ir jei tokius negražius pavyzdžius pateikia pati valstybė, tai ko gi norėti iš privataus verslininko? Štai todėl jis «Marijos žemėje» jau seniai nieko ir nesigėdija.

Sulyginkite mūsų stambiausiuose prekybos tinkluose(nekalbant apie specializuotas parduotuves) parduodamo barškučio ar vieno buteliuko kainą, o dar geriau – vieno šliaužtinukų komplekto kūdikiui kainą su vidutiniu atlyginimu šalyje ir jūs suprasite, kad dabar planuoti vaikus Lietuvoje – didžiulė prabanga. O didelei daliai tų mamyčių, kurios atsakingame ir gerai apmokamame darbe arė iki paskutinės nėštumo minutės tam, kad gauti padorias pogimdymines pašalpas atėjo ir visai nelengvi – teismų procesų – laikai. Maža ką joms ten anksčiau garantavo valstybė! Dabar ji teikėsi persigalvoti. Atseit ryšium su ekonomine krize. Atseit tegu ji paims į savo reples šeimas su mažyliais kuo stipriau, juntamiau.

Bet kažkas – pats kaltas! – nesusilaikė, pagimdė kūdikį dar ikikriziniu laiku. Sočiai pamaitinti ir padoriai aprengti juos dabar mums padės užsienis (žr. aukščiau). O mokslas? Vadovėlių lietuviškoms mokykloms Ispanijoje ar Didžiojoje Britanijoje kol kas nespausdina. O jei pas jus nėra pasirinkimo, jūs norom-nenorom būsite priversti mokėti už sąsiuvinius, mokyklines knygas ir visą mokymosi medžiagą tiek, kiek užsimanys vietiniai leidėjai kartu su knygų pardavėjais.

«Raudų siena» Vilniaus mokinių tėvams tapo paskutiniais metais specializuota vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos įrangos parduotuvė – Kauno g-vė 28. Puiki tarp kitko parduotuvė, paslaugūs ir išmanantys pardavėjai, tačiau kainos…!!! Visiems laikams pamirškite (arba atvirkščiai prisiminkite) apie sovietinių laikų kontūrinius žemėlapius kainavusius po 1-2 kapeikas už vienetą, arba 15 kapeikų už komplektą, tuo metu, kai baltos duonos batonas kainavo 13 kapeikų. Šiandien Lietuvoje, už vienkartinį kontūrinių žemėlapių komplektą reikia pakloti ne mažiau 27 litų, už būtinus vienkartinius sąsiuvinius – 10-30 litų, už vadovėlius ir tekstų rinkinius (chrestomatijas) – nuo 40 litų ir daugiau.

«Aš turiu bėgte bėgti čia, atlyginimų, labai kuklių šiais laikais, dieną – pasakoja vilnietės dvyliktokės mama, – todėl, kad pradžioje reikia nupirkti būtiną mokymosi medžiagą ir vadovėlius baigiamiesiems dukros egzaminams ir tik po to skaičiuoti likusį šeimos biudžetą. Mažiau nei 70, o tai ir 100 litų kiekvieną mėnesį, šiais mokslo metais, mums dar neteko mokėti».

Stop skaitytojau. Sąžiningai sau pripažinkime: bet kurie, net patys geriausi vadovėliai apskaičiuoti toli gražu ne amžiams. Tai vis dėlto prekė, taip sakant laikino, o dažnai ir vienkartinio naudojimosi – kaip sumuštiniai ar žurnalai. Bet netgi «ilgai grojančią» mokymosi literatūrą – pavyzdžiui, padedančią mokantis užsienio kalbų, – brandžiose šalyse su protingu požiūriu į mokymosi procesą ir jo kainą, dėstytojai lengvai skirsto į dalis, kopijuoja ir dalija besimokantiems visiškai nemokamai arba už visai jau simbolinę kainą. Tokią praktiką teko matyti Izraelio, Kanados, Švedijos, Italijos mokyklose…

Tai kodėl gi pas mus, tuos pačius kontūrinius žemėlapius, ar darbinius sąsiuvinius negalima būtų padauginti mokykliniu kopijavimo aparatu (vienas lapas Vilniaus kopijavimo salonuose kainuoja nuo 8 iki 15 centų) – nesuprantama. Tiesą sakant klystu – pilnai suprantama. Lapas su leidėjo duomenimis, net pačiame kukliausiame mokymosi leidinyje baigiasi standartine fraze apie tai, kad bet koks kopijavimas ir turinio, dalinis ar pilnas panaudojimas griežtai draudžiamas, ir saugomas autorių teisių įstatymo. Bendrai žiūrint, vėl mūsų įstatymai, kaip siena stovi saugodami monopolistų, o ne eilinių moksleivių ir jų tėvų interesus.

O jei imti domėn, kad užsakymas vadovėlių leidybai, o po to jų privalomas naudojimas Lietuvos mokyklose išeina iš vienos ir tos pačios žinybos – švietimo Ministerijos – kyla prielaidos, kad ir ši valstybinė įstaiga kažkokiu būdu suinteresuota nenutrūkstamu tėvų piniginių «melžimo proceso» organizavimu.

Patyręs – turintis dvidešimties metų stažą – kelių solidžių, iliustruotų žurnalų leidėjas Lietuvoje su pasipiktinimu sako: «Tik ką sūnui septintokui nupirkau antrą fizikos vadovėlio dalį. Jo savikaina mano nuomone daugiausia pora litų, o pakloti teko visus 45! Su tokiu pelningu verslu konkuruoti gali tik prekyba narkotikais».

Apskritai, kai mes patys ar suprantantis specialistas «atveria mums akis»apie lietuviškosios kainodaros ypatybes bet kurioje gyvenimo sferoje, mes turime pagrindą sulyginti nacionalinio godumo lygį jei ne su kanibalizmu, tai bent su atviru ekonominiu genocidu. Kuriam iš viršaus, mūsų su jumis demokratinės europietiškos valstybės vardu, kol kas niekas nedaro, o ir nesiruošia daryti jokių kliūčių.

išvertė: Arvydas Daunys

Šaltinis: „Обзор
Dokumetika.org

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 8

  1. klimas says:

    Anksčiau  dar skaitydavau  šį portala,bet matau ,kad reikia baigt. Visa informacija iš rusų. Ar jums ne sarmata???

  2. Antanas says:

    Geras straipsnis.Vaistu nera nuo godumo.Siulyciau paziureti filma apie tikra,ne popierine laisve.Apmastes galvoju traukti is brangios Tevynes,kui didziuojasi laisve ir nepriklausomybe.Laisve yra gyventi laisvai,nemoketi jokiu mokesciu,nebuti nuo nieko priklausomu.Stai kur tikroji laisve.Filma rasite :intv.ru dokumentiniai filmai,pavadinimas:Virs aukstu debesu(rusu klb)Nad visokimi oblakami.Aciu.

  3. artas says:

    >klimui,

    O kur jūs matote informaciją iš rusų? Čia informacija iš Lietuvos ir apie Lietuvą. Ir net portalas yra Lietuvoje obzor.lt . Kitas dalykas, kad informaciją apibendrino Lietuvos rusakalbis pilietis, bet dėl to jis tikrai nėra blogesnis. Iš kitos pusės daugelis lietuviškų portalų nedrįsta taip tiesiai aprašyti visko kas vyksta mūsų tėviškėje, tad nenuostabu, kad pasinaudojama tais šaltiniais, kurie maksimaliai atitinka realybę.
    Beje klimai, ar galite ką nors realiai paneigti iš to, kas parašyta straipsnyje, ar prieštarą kelia tik tai, kad jį parašė rusakalbis Lietuvos pilietis?

  4. zoot says:

    Kai nebėra argumentų imama kaltinti gėda rusams . Tokios taktikos ir laikosi mūsų oficiali spauda ty išjuokimo, o Klimui linkiu prisidėti ir pačiam rasti bei pateikti informacijos ne iš rusiškų šaltinių.

  5. Bumba says:

    Atsakysiu už klimą.
    “ Lapas su leidėjo duomenimis, net pačiame kukliausiame mokymosi leidinyje baigiasi standartine fraze apie tai, kad bet koks kopijavimas ir turinio, dalinis ar pilnas panaudojimas griežtai draudžiamas, ir saugomas autorių teisių įstatymo.“
    Iš kur ištraukėt, kad naudojimasis kopijavimo aparatu yra nusikaltimas. Tam jis ir skirtas, kad kopijuoti knygas, o ne sėdėti ant jo. Vilniaus Universiteto bibliotekoje skaneriai yra, kuriais gali nemokamai naudotis. Spėk, ką studentai ir dėstytojai su jais daro?
    „Tokią praktiką teko matyti Izraelio, Kanados, Švedijos, Italijos mokyklose…“
    Aš mačiau Lietuvos mokyklose ir universitetuose. 

    Beja, tekstas sukaltas pagal sarmatišką šabloną. Sumesti kuo daugiau skirtingų dalykų (Autobusai, tikyba, vadovėliai, emigracija ir tt) ir pasakyti kokie jie visi blogi, o vat aš, visa  tai pastebėjęs, esu geras.

  6. artas says:

    >Bumba’i
    Tai ką jūs matėte lietuviškose mokyklose turbūt buvo pilnai teisėta – juk yra pilna dalykų, kurių niekas kopijuoti nedraudžia ir niekur straipsnyje nepasakyta, kad naudotis kopijavimo aparatu yra draudžiama :)
    Pasakyta, kad draudžiama kopijuoti vadovėlius, o jei kas tą daro, tai reiškia vykdo autorių teisių įstatymo draudžiamą veiklą. Čia skirtingi dalykai.

    Vėlgi kas liečia sarmatišką šabloną – po tekstu yra nuoroda iš kur tas straipsnis paimtas, matyt tas šablonas plačiai paplitęs ne tik tarp sarmatų. Šiuo šablonu beje jūs ir pats naudojatės gerb. Bumba, dėdamas į šuns dienas tai kas parašyta straipsnyje. Ar ne taip?
    Tiesą sakant nieko čia naujo nepasakėte, kaip ir nieko naujo nepasakyta straipsnyje, visi viską seniai žino, tad jūsų emocijos čia veltui gerbiamasis Bumba (nuo žodžio daug bambantis, bumbantis?) .
    p.s. gyvenimas susideda iš skirtingų dalykų, štai todėl straipsnyje viskas taip ir aprašyta.

  7. KESTUTIS says:

    Turetu buti idomu – pacios informacijos “ Tiesa“ -o ne is kur ji paimta.
    Iseina taip, kad tu kaltini, o neziuri ar tai tiesa… TIESA- SVARBIAU UZ VISKA!

  8. ernesta says:

    Labai malonu skaityti arto atsakymus ponams bumbai ir klimui. Šis straipsnis yra puikus ir šis internetinis puslapis yra puikus. Jeigu ponui bumbai norisi ne tokios informacijos, kuri pateikiama iš įvairių gyvenimo sričių paimant tai, kas yra blogai, tai tuomet tegul jis rašo grandiozinius straipsnius apie tai, kas vienoje ir kitoje srityje yra gerai, kas blogai, kiek gerai ir kiek blogai, ką reikia keisti, kaip patariate keisti, kuo remiantis tai patariate ir kiek tai įgyvendinama realybėje ir t.t . Ta prasme, ponai, atlikite mokslinius tyrimus ir rašykite straipsnius plačiajai visuomenei. To reikia, matyt turite tam potencialą, jeigu vis kimbate, jog kažkas nepasakyta. Išnaudokite savo galimybes. Jeigu neišnaudojate, semkitės minčių iš to ką skaitote, jeigu semiatės tik pykcio – neskaitykite. Sakau tai ne piktai, aš neabejoju, jog judu puikūs žmonės.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top