Prof. Leta Dromantienė: „Pandemijos iššūkių akivaizdoje Vydūno idėjos dar aktualesnės“

2021, 29 balandžio, 16:59 | kategorija LPT | atsiliepimų (2) | peržiūrų 251 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Leta Dromantienė

KU, Sveikatos mokslų fakulteto dekanė, prof. dr. Leta DROMANTIENĖ: „Visų nuotolinės konferencijos „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ dalyvių, Lietuvos mokslininkų susitelkimas ir dėmesys parodė, kad pandemijos metu Vydūno idėjos tampa dar aktualesnės, tai didžiulė bendražmogiška vertybė, į kurią mes drąsiai galime remtis.“

Juozas IVANAUSKAS

Turbūt sutiksite, jog pandemija ir bemaž metus, su nedidelėmis pertraukomis, trunkantis karantinas Lietuvoje tapo rimtu iššūkiu ne tik visuomenei, bet ir, imant plačiąja, filosofine prasme,

Vydūno sveikos gyvensenos idėjoms bei mokymui? Š. m. kovo 18 dieną, pirmąkart per pastaruosius du dešimtmečius, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas surengė nuotolinę XXI-ą nacionalinę mokslinę-praktinę konferenciją „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“. Sakykite, prašau, su kokiomis kliūtimis bei iššūkiais teko susidurti, kokie pliusai ir minusai nuotoliniu būdu organizuojant minėtą konferenciją?

Žinomas XX a. civilizacijų tyrėjas, istorijos filosofas Arnoldas TOINBIS (Arnold Joseph Toynbee) teigė: „jeigu yra iššūkis, būtinas ir atsakas“. Jis buvo įsitikinęs, jog istorinio laikmečio iššūkiai ir adekvatus atsakas į juos, konstruktyvūs sprendimai yra būtini visuomenės augimui, valstybės stiprėjimui. Nereaguojančios į laikmečio iššūkius visuomenės yra pasmerktos. Daug senųjų civilizacijų žlugo, kai nebesivystė ir nesugebėjo atsinaujinti, reaguoti į iššūkius.

O tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje bei mūsų šalyje – iš esmės tai socialinis reiškinys, pandemija – didžiulis iššūkis, į kurį deramai atsakant Lietuva sustiprės ir vystysis. Inertiška visuomenė nenori keistis, daug kam patogu gyventi nieko nekeičiant. Todėl kūrybinė mažuma, pilietiškai aktyvus kūrybinis elitas turi tapti lyderiu, galinčiu padėti visuomenei kritiškais momentais, paskatinti jos vystymąsi. Juk ir Vydūnas knygoje „Gimdymo slėpiniai“ subtiliai pastebi, kad visas gyvenimas yra nuolatinis gimimas ir atsinaujinimas.

Pandemija verčia mus prisitaikyti, išgyventi naujomis sąlygomis, tiek vakcinuojant žmones, tiek stiprinant natūralų imunitetą. Kuriami nauji vaistai bei sveikatingumo programos, padedančios žmonėms išgyventi įprastą gyvenseną trikdantį pandemijos laikotarpį.

Kokios kliūtys rengiant mokslinę konferenciją? Keturis mėnesius truko parengiamieji, organizaciniai darbai, su kolegomis Sveikatos mokslų fakultete brandinta, išdiskutuota konferencijos „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“  koncepcija, atskleidžianti Vydūno sveikatos filosofijos aktualumą pandemijos metu, aptarta KU renginio struktūra ir programa. Tokiu būdu graži ir prasminga konferencijos idėja kovo 18 d. buvo įgyvendinta. Tradiciškai kasmet rengiama konferencija yra skirta gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, akušeriams, ergoterapeutams, kineziterapeutams, radiologijos technologams, logoterapeutams, medicinos psichologams, socialiniams darbuotojams ir specialistams, dirbantiems sveikatos priežiūros srityje, visiems tautiečiams, besidomintiems Vydūno kūrybiniu palikimu.

Išties turininga ir sėkmingai nuotoliniu būdu įgyvendinta Klaipėdos universiteto mokslinė konferencija tapo rimtu atsaku į COVID-19 pandemijos iššūkius, pabrėžiančiu, kad Mažosios Lietuvos šviesuolio Vydūno sveikatos saugojimo ir stiprinimo, sveikos gyvensenos idėjos yra gyvos, svarbios, telkiančios sveikatos specialistus, mokslininkus bei plačiąją visuomenę sveikatos saugojimo, puoselėjimo sprendimų paieškai. Manau, jog pandemijos iššūkiai sietini ne tik su Vydūno sveikatinimo idėjomis, bet ir su nauju universitetinio lygio medicinos centro steigimu Klaipėdoje.

Bet kuriuo atveju, vertėtų prisiminti, kad Vydūno sveikatos filosofijos devizas – ne kova su ligomis, o sveikatos tausojimas bei mokymas, kaip išvengti ligų. Liga traktuojama, kaip paties žmogaus neteisingos gyvensenos padarinys, kaip anomalija, kurios priežastis – realiai veikiančių gyvenimo dėsnių, harmoningo ryšio tarp gamtiškųjų ir dvasios galių pažeidimas. Šių dėsnių nuoseklus laikymasis – geriausia ir patikimiausia profilaktika. Norėdamas, kad mūsų tauta būtų sveika ir kultūringa, Vydūnas stengėsi diegti higienos įgūdžius, daug rašė apie asmens higieną – miegą, darbo laiką ir pobūdį, aprangą ir avalynę, namų švarą ir tvarką.

KU konferencijos vienas iš tikslų – sukviesti galimai platesnę Lietuvos mokslininkų bendruomenę, studentiją, todėl konferencijos darbas be plenarinių sesijų, vyko atskirų mokslų krypčių sekcijose. Nuotolinės konferencijos specifika – reikėjo užtikrinti, kad darbas sekcijose sinchroniškai baigtųsi, būtų sklandus perėjimas iš plenarinės sesijos į sekcijas, o pabaigoje – sugrįžimas baigiamąją plenarinę sesiją. Mums tai pavyko dėka akademinės bendruomenės susitelkimo, konferencijos mokslinio ir organizacinio komiteto atsakingo požiūrio, IT specialistų pagalbos ir sekcijų vedančiųjų sumanumo (konferencijos pranešimų pagrindu parengtas elektroninis leidinys, susipažinti galima susipažinti KU, Sveikatos mokslų fakulteto internetiniame puslapyje).

Labai svarbu, kad Vydūno kūrybinis palikimas buvo analizuojamas tarpdisciplininiu požiūriu, nubrėžtos vertingos sąsajos su žymiais pasaulio ir Europos mokslininkais – Marija Alseikaite-Gimbutiene, Rousseau, Friedrichu Nietzshe ir kitais. Pranešimus skaitė Vydūno kūrybinio palikimo tyrimų tęsėja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė, Vydūno draugijos pirmininkė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, KU mokslininkai, prof. dr. Dalia Marija Stančienė, prof. dr. Algimantas Kirkutis, doc. dr. Jūratė Sučilaitė, prof. dr. Roma Bončkutė bei kt. Lietuvos mokslininkų susitelkimas ir dėmesys parodė, kad pandemijos metu Vydūno idėjos tampa dar aktualesnės, tai didžiulė bendražmogiška vertybė, į kurią mes drąsiai galime remtis.

Plenarinėje sesijoje ir keturiose konferencijos sekcijose perskaityti 53 pranešimai, sutelkę prie ekranų per 200 klausytojų. O tai, kad Vydūno kūrybos propagavimui skirta konferencija išlaikė aktyvų dalyvių dėmesį, baigiamojoje diskusijoje ir konferencijos uždaryme  dalyvavo net 102 žmonės, tik dar kartą patvirtina – mums pavyko!.. Sulaukėme daug padėkų iš konferencijos dalyvių, jų geras žodis įpareigoja mus kitąmet surengti dar įdomesnę mokslinę-praktinę konferenciją.

Žmogiškai jautrus, įsimintinas momentas – KU mokslinės konferencijos plenarinės sesijos pradžioje tylos minute pagerbtas lygiai prieš metus, kovo 22-ąja, mus palikęs žymiausias Vydūno kūrybinio palikimo tyrinėtojas, Vydūno draugijos steigėjas ir garbės pirmininkas dr. Vaclovas Bagdonavičius.

Šviesios atminties filosofas, dr. Vaclovas Bagdonavičius, daugiau kaip 50 metų tyrinėjęs Vilhelmo Storosto Vydūno kūrybinį palikimą, yra pastebėjęs, kad Mažosios Lietuvos šviesuolis Vydūnas norėjo, kad lietuvių tauta kuo svariau prisidėtų prie žmoniškumo prado stiprinimo pasaulio kultūros raidoje, todėl sukūrė laisvos, nepriklausomos asmenybės ugdymo programą: žmogus sau, tautai ir žmonijai, kuri atskleidžia humaniškumu pagrįstus asmens ryšius su tauta ir žmonija. „Noriu lietuvių tautos žmones matyti taurius ir sveikus. Todėl stengiausi visaip jų taurumą ir sveikatą auginti ir tvirtinti,“ – teigė Vydūnas.

Esate mokslininkė, habilituota mokslų daktarė, KU profesorė, Sveikatos mokslų fakulteto dekanė, tačiau… Jums, asmeniškai, kuo svarbus yra Vydūnas?

Man, asmeniškai, labai svarbus Vydūno mokymas, kad realiame gyvenime sąmoningas žmogus visada turi remtis į dvasinį pradą pačiame savyje ir stiprybės ieškoti savyje, bet ne išorėje. Ypač imponuoja Vydūno humanizmas, moralinės-dvasinės vertybės, ir tai, kad Vydūno sveikatos filosofija orientuoja ir skatina mus pirmiausia kreiptis į autoritetingiausią gydytoją ir patikimiausią sveikatos saugotoją – dvasinį pradą žmoguje.

Ir nors gyvename visuomenėje, kuri tampa vis labiau pragmatiška, socialinės inžinerijos projektų akivaizdoje didėja atotrūkis nuo moralinių vertybių, esu laiminga sutikusi daug nuostabių žmonių, šviesuolių, galėdama nuolat augti, tobulėti, ir, kaip sakė žymusis vokiečių filosofas Imanuelis Kantas, „du dalykai pripildo mano protą nuolat didėjančios nuostabos ir pagarbios baimės – žvaigždėtas dangus virš mūsų ir moralės dėsniai žmoguje“.

Man labai svarbu ir tai, kad Vydūnas akcentavo tautos žmones, kaip dvasingas, laisvas, ne materialiomis vertybėmis besidominančias asmenybes, ne kartą pabrėžė žmogiškąją tautos prasmę, vidinę, dvasinę, žmogaus drausmę, ribas, saiką, kaip būtinybę kiekvieno žmogaus gyvenime, nes, pasak jo, „neleistina kiekvienai jėgai veikti savaip“.

Pabrėždamas bendruomeniškumo stiprinimo svarbą, pasitelkiant Vydūno kūrybinį palikimą, KU rektorius, prof. Artūras Razbadauskas taipogi akcentavo, kad pandemijos metu dar labiau išryškėjo Vydūno idėjų aktualumas. Tad šia prasme, regis, esate bendraminčiai, o sutampantys požiūriai į laikmečio iššūkius pasitarnauja darniai Klaipėdos universiteto veiklai?

Labai teisingai yra pastebėjęs Vydūnas: „Mes visuomet tokie esame, kokiais mes patys būti norime ir būti pasistengiame“. Neatsitiktinai Sveikatos mokslų fakulteto įsteigimas, jo raida, studijų, mokslinė ir šviečiamoji veikla tampriai susijusi su Vydūno sveikos gyvensenos idėjomis.

Pritardama gerbiamo rektoriaus prof. dr. A. Razbadausko mintims, kad „Klaipėdoje turi formuotis trečiasis universiteto lygio medicinos centras, šalia dabar veikiančių Vilniuje ir Kaune, kaip atsakas į pandemijos iššūkius“; o siekiant geriau kontroliuoti COVID-19 infekciją, ypač aktualus stacionarinių paslaugų sektorius; kad Klaipėdos universitetas galėtų būti susitikimo subjektas, pandemijos metu ieškant bendro sutarimo, norėčiau pažymėti, jog šiuo metu Sveikatos mokslų fakultete, idėjine prasme, jau yra susiformavęs inovatyvus ir dinamiškas tarpdisciplininis sveikatos mokslų kompetencijų centras, telkiantis mokslininkus, dėstytojus, praktikus mokslo ir studijų projektinei veiklai, vykdantis visuomenės sveikatinimą ir švietimą, atliepiantis regiono specialistų rengimo poreikius. Fakulteto dėstytojai puoselėja Vydūno sveikatos ugdymo idėjas, vadovaujasi atvirumo naujovėms, įvairovės ir tvarumo vertybėmis, savo veikla orientuojasi į gyvenimo aktualijas ir yra pasirengę ateities iššūkiams.

Atsižvelgiant į regiono ir šalies poreikius, Klaipėdos universitete rengiami įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistai. Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkai savo moksliniais tyrimais prisideda prie Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimo, sveikatai palankios aplinkos, kokybiškos ir tvarios sveikatos priežiūros užtikrinimo, ugdant sveikos gyvensenos savimonę, stiprinant bei saugant visuomenės sveikatą, gerinant paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Vydūnas, lietuvių tautos gynėjas ir lietuviškumo puoselėtojas, savo darbuose ypač akcentavo moralines vertybes, suprasdamas jas kaip tautos gerovės ir valstybės pažangos sąlygą.

Bendradarbiavimas su Klaipėdos Vydūno gimnazija, Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazija, Klaipėdos Vyturio progimnazija bei kitomis mokyklomis, sveikatos dalykų pamokų ciklo organizavimas, Sveikatos mokslų fakulteto dėstytojų ir studentų indėlis į organizuojamas moksleivių konferencijas sveikatos klausimais, atitinka KU strategijos uždavinius ugdant kūrybišką asmenybę. Sveikatos mokslų tyrimai prisideda prie visuomenės sveikos gyvensenos, prevencinių ir rekreacinių strategijų globaliu, nacionaliniu ir regioniniu lygiais.

Nuoširdžiai linkiu Sveikatos mokslų fakultetui darnaus ir kūrybingo darbo, idant Klaipėdos universitete nepaliautų skambėjęs VYDŪNO IŠMINTIES VARPAS. Dėkoju Jums už interviu pokalbį.

Interviu parengė KU STIMC specialistas Juozas Ivanauskas

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Atsiliepimų 2

  1. Vytas says:

    Palinkėsiu tik geros kloties KU-ui jo veikloje, jo vadovui bei jo mokslininkams.

  2. vyt says:

    Pasigyrimas ,kokie mes svarbūs,kaip gražiai pasišnekėjom.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top