„The Washington Post” apie paniką Pentagone dėl nutekintų įslaptintų dokumentų

2023, 9 balandžio, 21:36 | kategorija Realybė | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 113 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Šeštadienį, kai JAV pareigūnai ir jų užsienio sąjungininkai stengėsi suprasti, kaip dešimtys slaptų žvalgybos dokumentų pateko į internetą, juos pribloškė, o kartu ir įsiutino nepaprastai daug detalių apie tai, kaip Jungtinės Valstijos šnipinėja ir draugus, ir priešus, praneša amerikiečių „Washington Post” leidinys.

Dokumentuose, kurie, atrodo, bent iš dalies buvo gauti iš Pentagono ir pažymėti kaip labai slapti, pateikiama taktinė informacija apie karą Ukrainoje, įskaitant šalies kovinius pajėgumus.

Pasak vieno gynybos pareigūno, daugelis dokumentų, panašu, buvo parengti žiemą Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkui generolui Markui A. Milliui (Mark A. Milley) ir kitiems aukštiems kariniams pareigūnams, tačiau su jais galėjo susipažinti ir kitas JAV personalas bei pagal sutartis dirbantys darbuotojai, turintys reikiamus leidimus dirbti su slapta informacija.

Kituose dokumentuose pateikiama JAV žvalgybos agentūrų analizė apie Rusiją ir kelias kitas šalis, ir visa tai pagrįsta informacija, gauta iš įslaptintų šaltinių.

Išsamių informacinių pranešimų ir santraukų serija atveria retą langą į vidinį Amerikos šnipinėjimo darbą. Be kitų paslapčių, jose, atrodo, atskleidžiama, kur CŽV įdarbino žmones-agentus, galinčius stebėti slaptus pasaulio lyderių pokalbius; iš pasiklausymo duomenų matyti, kad Rusijos samdinių grupuotė bandė įsigyti ginklų iš NATO sąjungininkės, kad galėtų panaudoti juos prieš Ukrainą; taip pat atskleidžiama, kokius palydovinius vaizdus Jungtinės Valstijos naudoja Rusijos pajėgoms sekti, įskaitant pažangią technologiją, kuri, tikėtina, iki tol beveik nebuvo viešai identifikuota, jei apskritai kada nors buvo identifikuota.

Kelių šalių pareigūnai sakė, kad bando įvertinti atskleistų duomenų žalą, ir daugelis stebėjosi, kaip jie taip ilgai liko nepastebėti. Vasario 28 d. ir kovo 2 d. „Discord” – pokalbių platformoje, populiarioje tarp žaidėjų – buvo pasidalinta bent kelių dešimčių puslapių itin slaptų dokumentų, kurie atrodė atspausdinti, o tada sulankstyti į paketą, nuotraukomis.

Dokumentais dalijosi vartotojas, prisijungęs prie serverio, pavadinto „Wow Mao”.

Panašu, kad kai kurie dokumentai yra išsamūs Ukrainos mūšio lauko vertinimai, žiemą parengti aukštiems Pentagono vadovams. Tačiau pareigūnai apie tai, kad dokumentai yra viešame serveryje, sužinojo tik maždaug tuo metu, kai „New York Times” pirmą kartą pranešė apie nutekėjimą, t. y. ketvirtadienį, teigia su šiuo klausimu susipažinę žmonės, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad apibūdintų vykstantį tyrimą.

Reaguodami į atskleistus faktus, penktadienį Pentagono vyresnieji vadovai apribojo žvalgybos informacijos srautą, sakė du JAV pareigūnai. Vienas iš jų apibūdino šį apribojimą kaip neįprastai griežtą ir sakė, kad jis atskleidė, jog Pentagono vadovybėje tvyro didelė panika.

Vienas Europos žvalgybos pareigūnas nerimavo, kad jei Vašingtonas apribos sąjungininkų prieigą prie būsimų žvalgybos ataskaitų, jie gali likti nežinioje. Daugelis nutekintų dokumentų pažymėti žyma „NOFORN”, o tai reiškia, kad jie negali būti skelbiami užsienio piliečiams.

Tačiau kitais buvo leista dalytis su artimais JAV sąjungininkais, įskaitant „Penkių akių” aljansą, kurį sudaro JAV, Didžioji Britanija, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija. Kai kuriuose dokumentuose pateikiama JAV žvalgybos informacija apie Didžiosios Britanijos ir Kanados veiklą, o tai leidžia manyti, kad nutekėjusių dokumentų poveikis neapsiribos Jungtinėmis Valstijomis.

„Turime tai gerai suvaldyti ir viduje, ir išorėje”, – sakė antrasis gynybos pareigūnas. „Su tuo susiję daug institucijų ir agentūrų”.

Teisingumo departamentas pradėjo tyrimą dėl informacijos nutekėjimo. Bendrovės „Discord”, kurioje buvo paskelbtos pirmosios žinomos nuotraukų kopijos, atstovė spaudai atsisakė komentuoti.

Visas nutekėjimo mastas buvo neaiškus. Antrasis gynybos pareigūnas sakė, kad tai, kas pasirodė internete, greičiausiai buvo vienos dokumentų siuntos atskleidimo rezultatas, tačiau pareigūnai tuo dar nebuvo tikri.

5o puslapių, kuriuos peržiūrėjo laikraštis „The Washington Post”, buvo susiję su beveik visais JAV žvalgybos aparato kampais. Dokumentuose aprašoma Nacionalinės saugumo agentūros, CŽV, Gynybos žvalgybos agentūros, teisėsaugos institucijų ir Nacionalinio žvalgybos biuro (NRO) – bene slapčiausios vyriausybės žvalgybos agentūros, atsakingos už milijardus dolerių kainuojančią šnipinėjimo palydovų konsteliaciją – žvalgybinė veikla.

Dokumentai daugiausia susiję su karu Ukrainoje ir parodo, kaip Jungtinės Valstijos vertina konflikto padėtį ir jo eigą. Šia analize grindžiami svarbiausi J. Bideno administracijos politiniai sprendimai, įskaitant tai, kokius ginklus tiekti Ukrainai ir kaip reaguoti į Rusijos strategiją mūšio lauke.

Pavyzdžiui, vasario 23 d. kovos veiksmų Ukrainos Donbaso regione apžvalgoje prognozuojama, kad Rusija vykdys „įnirtingą naikinimo kampaniją”, kuri „greičiausiai artėja prie aklavietės ir sužlugdys Maskvos tikslą 2023 m. užimti visą regioną”.

Šis užtikrintas pareiškimas, išspausdintas paryškintu šriftu, grindžiamas informacija, gauta iš „NRO surinktų ir komercinių vaizdų”, naujos kartos infraraudonųjų spindulių palydovų, signalų žvalgybos ir „ryšių pranešimų” – nuoroda į draugiškos vyriausybės žvalgybinę informaciją – apie didelį Rusijos artilerijos apšaudymą, didėjančius karių nuostolius ir kariuomenės nesugebėjimą per pastaruosius septynis mėnesius pasiekti reikšmingų teritorinių laimėjimų.

Tai, kad Jungtinės Valstijos savo vertinimus grindžia daugeliu šaltinių, nėra paslaptis. Tačiau JAV pareigūnai teigė, kad šie išsamesni atskleidimai gali padėti Maskvai sutrukdyti kai kuriems informacijos rinkimo būdams. Pavyzdžiui, vasario 23 d. mūšio lauko dokumente vienas iš šaltinių įvardijamas kaip „LAPIS laiko eilučių vaizdo įrašas”.

Pareigūnai, susipažinę su šia technologija, apibūdino ją kaip pažangią palydovinę sistemą, kuri leidžia geriau vaizduoti objektus žemėje ir kuri dabar gali būti jautresnė Rusijos trikdžiams ar trukdžiams. Jie nurodė, kad LAPIS yra vienas iš griežčiau saugomų JAV žvalgybos arsenalo resursų.

Dokumentai taip pat rodo tai, kas jau seniai buvo suprantama, bet niekada nebuvo viešai taip tiksliai išdėstyta: JAV žvalgybos bendruomenė taip giliai įsiskverbė į Rusijos kariuomenę ir jos vadus, kad gali iš anksto įspėti Ukrainą apie išpuolius ir patikimai įvertinti Rusijos pajėgų stipriąsias ir silpnąsias puses.

Viename nutekintos medžiagos puslapyje atskleidžiama, kad JAV žvalgybos bendruomenė žinojo, jog Rusijos gynybos ministerija paruošė planus tam tikrą vasario mėnesio dieną smogti Ukrainos kariuomenės pozicijoms dviejose vietose ir kad Rusijos kariniai planuotojai rengia smūgius dešimčiai energetikos objektų ir tiek pat tiltų Ukrainoje.

Dokumentuose atskleidžiama, kad JAV žvalgybos agentūros taip pat žinojo apie Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU vidaus planus. Viename dokumente aprašoma, kaip GRU planuoja propagandos kampaniją Afrikos šalyse, kurios tikslas – nukreipti visuomenę prieš lyderius, remiančius pagalbą Ukrainai, ir diskredituoti Jungtines Valstijas, ypač Prancūziją.

Ataskaitoje teigiama, kad per Rusijos kampaniją būtų bandoma į Afrikos žiniasklaidą įterpti istorijų, įskaitant tas, kuriomis būtų bandoma diskredituoti Ukrainą ir jos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Dokumentuose nurodoma daugybė Jungtinių Valstijų žvalgybos sėkmės atvejų. Tačiau jie taip pat rodo, kokios išsekusios tapo Ukrainos pajėgos po daugiau nei metus trukusio karo.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnas šeštadienį sakė, kad nutekinti duomenys papiktino Kijevo kariuomenės ir politikos vadovus, kurie stengėsi nuslėpti nuo Kremliaus pažeidžiamumą, susijusį su amunicijos trūkumu ir kitais mūšio lauko duomenimis. Pareigūnas taip pat sakė esąs susirūpinęs, kad bus atskleista daugiau slaptos karinės žvalgybos informacijos.

Tuo tarpu kai kurie dabar viešai paskelbti žvalgybos duomenys gali įžiebti diplomatinius nesutarimus.

Iš dokumentų matyti, kad Jungtinės Valstijos gavo prieigą prie liūdnai pagarsėjusios Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner Group”, tiekusios pajėgas Rusijos karo veiksmams, vidaus planų ir, kad „Wagner” siekė įsigyti ginklų iš Turkijos, NATO sąjungininkės.

Vasario pradžioje „Wagner” atstovai „susitiko su Turkijos kontaktiniais asmenimis, kad iš Turkijos įsigytų ginklų ir įrangos „Wagner” reikalams Malyje ir karui Ukrainoje”, – teigiama viename pranešime. Toliau ataskaitoje teigiama, kad laikinasis Malio prezidentas Assimi Goïta „patvirtino, kad Malis gali įsigyti ginklų iš Turkijos „Wagner” vardu”.

Iš ataskaitos neaišku, ką Turkijos vyriausybė galėjo žinoti apie”Wagner” siekius ir ar jie buvo vaisingi. Tačiau atskleidimas, kad NATO sąjungininkė galėjo padėti Rusijai jos kare prieš Ukrainą, gali būti sprogstamasis, ypač atsižvelgiant į tai, kad Turkija siekė blokuoti Švedijos įtraukimą į transatlantinio karinio aljanso gretas.

Turkijos vyriausybės atstovas spaudai atsisakė pateikti komentarus. Malio ambasada Vašingtone neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Kituose dviejuose nutekintos žvalgybos bylos puslapiuose kalbama apie „Wagner” planus samdyti rusų kalinius kariauti Ukrainoje ir pažymima, kad Rusijos kariuomenė tapo priklausoma nuo privačių karių.

Kaip ir ataskaitoje apie susitikimus su Turkija, šiuose puslapiuose nurodomi šaltiniai iš „signalų žvalgybos”, t. y. nuoroda į elektroninį pasiklausymą ir ryšių perėmimą. Pareigūnai paprastai mano, kad tai yra viena produktyviausių žvalgybos duomenų rinkimo formų, tačiau ji gali būti pražūtinga, jei bus atskleista.

Kitose nutekintose žvalgybos ataskaitose aptariamos geopolitinės karo Ukrainoje pasekmės. Analizės santraukoje iš CŽV „Pasaulio žvalgybos apžvalgos” (World Intelligence Review), kasdienio leidinio, skirto aukštiems politikos formuotojams, teigiama, kad Pekinas Ukrainos išpuolius Rusijos teritorijos gilumoje greičiausiai vertins kaip „galimybę pavaizduoti NATO agresoriumi” ir kad Kinija galėtų padidinti savo paramą Rusijai, jei manytų, kad išpuoliai yra „reikšmingi”.

JAV ir Europos pareigūnai į Maskvos ir Pekino aljansą žvelgia atsargiai. Kol kas pareigūnai teigė, kad nėra jokių požymių, jog Kinija patenkino Rusijos prašymą suteikti letalinę karinę pagalbą.

Tačiau Ukrainos puolimas prieš Maskvą naudojant Jungtinių Valstijų ar NATO suteiktus ginklus tikriausiai parodytų Pekinui, kad „Vašingtonas buvo tiesiogiai atsakingas už konflikto eskalavimą”, ir suteiktų Kinijai galimą pateisinimą apginkluoti Rusiją, sakoma analizės išvadose.

Dokumentai taip pat rodo, kad Vašingtonas atidžiai stebi, kaip Iranas siekia įsigyti branduolinį ginklą. Viename vasario mėnesio pranešime glaustai pažymima, kad pastarosiomis dienomis Iranas atliko trumpojo nuotolio balistinių raketų bandymus. Kitame pranešime apžvelgiama neseniai paskelbta Tarptautinės atominės energijos agentūros ataskaita apie Irano pastangas plėsti urano sodrinimo įrenginių galią.

Atrodo, kad šios ataskaitos politikos formuotojams pateikiamos kaip įprasta naujausia informacija. Tačiau kitoje ataskaitoje, kuri tariamai parengta remiantis signalų žvalgybos duomenimis ir „diplomatinėmis ataskaitomis”, JAV žvalgybos bendruomenės vardu pateikiamas menkas „TATENA” gebėjimo vykdyti savo branduolinio saugumo misiją įvertinimas.

Kitose ataskaitose pateikiama naujausia informacija apie Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programą, įskaitant raketų bandymus. Kitame dokumente primenama, kad Jungtinės Valstijos taip pat šnipinėja savo sąjungininkes, ir pranešama, kad kovo pradžioje Pietų Korėjos nacionalinio saugumo taryba „grūmėsi” su JAV prašymu, kad šalis perduotų artilerijos šaudmenų Ukrainai, nepagrįstai neprovokuodama Maskvos.

Pietų Korėjos nacionalinio saugumo patarėjas pasiūlė parduoti šaudmenis Lenkijai, kuri kontroliuoja pagrindinius ginklų tiekimo kelius, nes JAV tikslas buvo greitai pristatyti pagalbą Ukrainai, sakoma pranešime, kuriame cituojama signalų žvalgyba.

Pirminis informacijos nutekėjimo šaltinis lieka neaiškus. Laikraštis „The Post” nustatė naudotoją, kuris vasarį ir kovą dalijosi nuotraukomis, ir kuris, remiantis ankstesnių socialinės žiniasklaidos įrašų peržiūra, yra įsikūręs pietų Kalifornijoje. Ta pati „Twitter” paskyra, naudojanti tą patį „Discord” paskyros adresą ir avataro atvaizdą, penktadienį parašė, kad „rado šiek tiek informacijos iš dabar uždrausto serverio ir ją perdavė”.

Penktadienio vakarą „Discord” naudotojo tėvui registruoto namo duris atidaręs vyras atsisakė komentuoti. „Aš su niekuo nekalbu”, – pasakė jis, uždarydamas šeimos namų, esančių akligatvio pakraštyje, duris.

Maždaug už trijų mylių, naudotojo motinai registruotame name, į beldimą į duris niekas neatsiliepė. Tėvai į skambučius ir žinutes neatsiliepė.

Trečiadienį vaizdai, kuriuose matyti kai kurie dokumentai, taip pat buvo išplatinti anoniminėje internetinėje žinučių lentoje „4chan” ir pateko į mažiausiai dvi pagrindines socialinės žiniasklaidos platformas – „Telegram” ir „Twitter”.

Atrodo, kad bent vienu atveju skaidrė, kuri iš pradžių buvo išplatinta „Discord”, buvo suklastota, kad atrodytų, jog kare žuvo mažiau rusų karių, nei Pentagono vertinimu.

Nebuvo jokių požymių, kad kiti dokumentai, įskaitant dokumentus, kuriuose kalbama ne tik apie Ukrainą, bet ir apie kitas šalis, būtų buvę pakeisti.

Reportažą parengė Džonas Hudsonas, Aleksas Hortonas, Daltonas Benetas, Samuelis Oukfordas ir Evanas Hilas Vašingtone bei Reisas Thebault Kalifornijoje.

 

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Naujienos iš interneto