Tikrovė ir iliuzija – du karai

2015, balandžio 6, 4:00 | kategorija Realybė | 1 atsiliepimas | peržiūrų 411 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslelisVienas iš humanitarinės pagalbos Dombasui steigėjų, grįžusio iš Alčevsko, apibūdina situaciją ne tik apie vieną iš Lugansko Liaudies Respublikos (LLR) miestų, bet ir bendrą visumoje. Kuo skiriasi tikrovė Dombase nuo tų vaizdų, transliuojamų abiejų pusių MIP?

Pradžiai trumpas lyrinis nukrypimas. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad vidutiniam žmogui gyvybiškai svarbu atskirti medijų informacinį karą (MIP, internetas ir visai nesvarbu iš kurios pusės tai skleidžiama) ir tikrąjį karą, – tą, kuris vyksta iš fiziškai.

Problema sudėtingesnė, nei atrodo, nes kiekvienas randasi savo komfortiškoje realybėje, kas adekvatų situacijos suvokimą daro, švelniai tariant, dar labiau sudėtingesniu. Pirmajame kare (virtualiame), pas mus (mes, tai – „rusiškas pasaulis“, visokio plauko ir visų vaivorykštės spalvų patriotai, kovotojai, savanoriai ir užjaučiantieji) nežiūrint į laikinus sunkumus šiaip kaip ir neblogai viskas sekasi ir perspektyvos neblogos. Problemos atsiranda antrojo, realaus karo atžvilgiu. Ir svarbiausia jo sunkumai – jis atkakliai nenori ne tik kad sutapti su pirmuoju, bet net ir bent kažkuriuose taškuose su juo susiliesti.

Pradėsime nuo galvos. Valdžia. Oficialūs Plotnickio atstovai vietose. Čia dar ta gyvenimo forma… Ypatingai nominali, formali struktūra. Nieko nesprendžia be skambučio į „viršų“, o noro skambinti dažniausiai nerandama. Tai pagrindinis sunkumas, trukdantis operatyviai spręsti klausimus vietose, bet mėginti verta. Jei žiūrėsime į subjektą, pirmoje eilėje kaip į žmogų. Santraukų iš pokalbių, pagal kuriuos galima spręsti apie mąstymo logiką, įvertinant profesionalumą, kompetenciją ir t.t., nepublikuosiu, mums ten dar teks važinėti…, bet tai, kad tiesiogiai mums netrukdo ir apskritai yra atviri dialogui, – tai jau neblogai.

Iš esmės LLR (Lugansko liaudies respublika) „valdžios vertikalė“ susirūpinusi tik savo gerove, kas karinių veiksmų metu logiška ir netgi normalu, suprantama, iki tam tikro lygio. Pastatykite save į jų vietą. Bet skirtingai, nei kolegos iš RF, čia valdžia gyvena šiandiena, nekvaršindama sau galvos tokiais niekais, kaip „liaudies poreikiai“ ir „kas bus rytoj“. Šitos abstrakčios sąvokos neiššaukia valdininkams nei mažiausio susidomėjimo. Tipo kur mes ir kur rytoj…

Žmonės. Jeigu pasakyti, kad jie palikti patys sau, tai dar skambėtų kažkaip optimistiškai. Jie niekam nereikalingi. Apskritai niekam, gyvi… Miestą sudarančios įmonės perėjo į dviejų dienų per savaitę darbo režimą. Visos kitos praktiškai sustabdytos. Pinigų nėra. Iš viso jų nėra. Alčevskas praktiškai nuo apšaudymų nenukentėjo, ir į ten suvažiavo žmonės iš subombarduotų Stachanovo, Černuchino ir kitų aplinkinių gyvenamų vietovių. Bet darbo nėra. Visi palikti likimo valiai, ir tai ne metafora. Savivalė konkreti, likimas nesiceremonija.

Pagalba. Humanitarinė iš RF nenukeliauja iki miesto net ir pagal likutinį principą. Apie priemiesčius neverta net užsiminti. Savanoriškoji keliauja iki Lugansko – ten sėkmingai ir pasilieka. Miesto infrastruktūra veikia, žmonės normaliai apsirengę, netgi per gerai tomis sąlygomis į kurias pakliuvo. Bet situacija su maistu beviltiška. Kas iš to, kad produktų yra parduotuvėse ir turguje. Žiemos metu bado mirtys oficialiuose dokumentuose buvo registruojamos kaip nuo gripo, širdies nepakankamumo ir t.t. Senukai ir skurdžiau gyvenantys „sumokėjo didžiausią kainą“.

Kodėl? Manau, jog viskas labai paprasta. Tai ne banalus klanų, grupuočių, būrelių interesų konfliktas. Jokio skirtumo kas ką išrinko, kas po kuo stovi, ar kas kam yra „stogas“. O ir pasakos apie „Kremliaus bokštus“ tiesiog primityvi priedanga. Čia „Doširak“ vidutinioko ausims.

(Doširak – korėjietiškai do ši rak – „valgomos geltonos virvelės“ – dievų valgis, Didžiojo Skraidančio Makaroninio monstro kūnas, laikomas Didžiojo Makaroninio Monstrizmo simboliu. Skirta suteikti vargingiems gyventojų sluoksniams (pvz. studentams) kosminės energijos, jų gyvybinės veiklos pratęsimui. – vert. pastaba). Visa tai antraeiliškumas. Priežastis lygmeniu aukščiau ir prieš mūsų akis. Tai dviejų vienas kitą neigiančių požiūrių apie valdžios esmę nesuderinamumas. Iš vienos pusės mes turime oficialiąją, „liaudies išrinktąją“, vertikaliąją struktūrą, su visais atributais ir barškučiais, sėdinčią su protinga veido mina, kuri iš principo, kaip ir visur teigiamai nušviesta. Iš kitos pusės – turime Mozgovojų (bazuojasi Alčevske), kiek man žinoma, paskutinį žymų atstovą Dombase palaikantį (pilnai ar iš dalies) liaudies valdžios idėją, t.y. liaudies savivaldą konkrečioje teritorijoje – Novorosijoje. Idėja nuo kurios viskas ir prasidėjo. Tai jos stvėrėsi stumiami dar išlikusios genetinės atminties likučių, ir pakilo naujo (seniai užmiršto) rusiško pasaulio statybai pirmieji sukilėliai ir savanoriai. Tai ji įkvepia Dombaso žmones kovai ir gyvenimui nežiūrint į nieką. Tai ją palaiko pradedantys iš išeiti iš tamsos viešpatijos žmonės Rusijoje ir kitose šalyse. Ir ji mirtinai pavojinga esamai pasaulio tvarkai.

Bet ginklas kaliniui draudžiamas. Tokie dalykai dusinami dar neužgimę. Priemonės seniai atidirbtos ir patikrintos laiko. Valdžios perėmimas įvyko kasdieniškai ir neafišuojant. Eilinis vidutiniokas net nesuvokė kas įvyko. Žodis „Novorosija“ iš eterio buvo išstumtas nieko nesakančiais LLR ir DLR, dar pora – trejetu sklandžių sistemos renginių, plius idėjinių žmonių išvaikymu ir (arba) jų supjudymu tarpusavyje, neutralizuojant neramiuosius. Vienu žodžiu, bazinis veiksmų rinkinys. Su vienais susitarė, kažkas gavo kulką į pakaušį, kažkas „kamanę“ į kapotą, likusieji nešė kudašių į RF. Po neaiškius turne ir susitikimus išsivažinėjo ir pamažu dingo iš akiračio Novorosijos parlamento atstovai. VISI iš karto VISKĄ suprato. Vėl įsiviešpatavo tyla ir gerbūvis. Vis dėlto, kaip buvo pastebėta vieno idėjos pradininko, jeigu pati idėja gyva žmonių sąmonėje, – tai anksčiau ar vėliau ji bus įgyvendinta. Tik štai klausimas- kada ir kokia kaina, lieka atviru.

Oficiali LLR valdžia egzistuoja kaip „riaušių“ vadovybė, karo laiko sąlygos – vienintelis dalykas galintis pagrįsti jos egzistavimą. Be karo ji nei dienos neišsilaikytų. Išvada – jai karas motina gimtoji. Na labai reikalingas, tiesiog gyvenimiškai būtinas. Valdomi visi resursai, jų paskirstymo ir kontrolės mechanizmai, teisėtas karinis palaikymas…kaip elgtis su nepatenkintaisiais iš prastuomenės – klausimas apskritai retorinis…

O ne iš prastuomenės? Tai irgi ne problema. Štai iš Mozgovojaus (kaip variantas), galima atimti „karo prekių tiekimo“, humanitarinį, finansinį ir aplamai bet kokį palaikymą. O juk jam taip pat tenka užsiimti gyventojų pagalbos reikalais. Tai jo kovotojai dalinasi savo daviniu su vietiniais. Sisteminėje kalboje perkeltine prasme tai reiškia duoti galimybę „apsikakoti pačiam“, diskredituojant aukščiau paminėtą idėją, kaip minimum išraunant ją „su šaknimis“. O maksimaliai – išugdant liaudyje atstūmimo ir nemalonių pojūčių iki dieglių pilve, refleksą tos idėjos atžvilgiu. Ir, kaip įrodė akademikas Pavlovas, bado priemonėmis galima pasiekti dar ir ne tokių refleksų. Tik jis treniravosi su gyvūnais. LLR buvo žengta toliau…Ir atsidūrė žmonės Alčevske ir jo apylinkėse ten, kur ir yra.

Karas valdžioms reikalingas abiejuose fronto pusėse ir už jos ribų. Faktas. Priežastys vienos ir tos pačios, nes sistema viena. Karo tikslas – gyventojų skaičiaus sumažinimas esamoje teritorijoje. Kam? Tai kitas klausimas. Bet pastebėkite, šis tikslas sprendžiamas bet kuriuo atveju ir bet kokiomis aplinkybėmis. Šiam tikslui pasiekti netrūksta nei būdų nei priemonių. Suprantama masinėse informacijos priemonėse apie tai nekalbama. Ten kita realybė. Matrica, kad ją velniai griebtų…

Kaip sakė vieno kultinio filmo herojus: “Klausimas ne tame kas mus išdavė, o ką daryti, jei jau taip atsitiko?“. Valdžios perėmimas Novorosijoje buvo galimas dėl to, kad liaudies valdžios iniciatoriams banaliai trūko žinių kaip apie pačią idėją, taip ir apie jos veikimo principus. Ir susidaro įspūdis, jog apie valdymo teoriją apskritai niekas nieko nebuvo girdėjęs. Bet tai ne jų kaltė. Žmonės pakilo širdžiai kviečiant, ir vien dėl to jie nusipelno begalinės mūsų pagarbos.

Nereikia išradinėti dviračio. Esamomis sąlygomis reikalinga liaudies valdymo agitacija ir propaganda, kaip vienintelė alternatyva esamai pasaulinei demokratijai. Nešti idėjas į mases ir mokytis, mokytis ir mokytis. Metodika jau mūsų senolių buvo sėkmingai naudojama ir kvaila būtų nepasinaudoti jų patyrimu. O ir dabar yra pas ką mokytis, kad tik būtų noras. Jie juk nė nesislepia, mat žino taisykles.

Nekankinsiu jūsų technologijomis, bet pirmam žingsniui pasakysiu, jog reikia sukurti „Teritorines Gromadas“ (kapos principu, pagal Ukrainos teisę – vert past), vietinės savivaldos organus laiptinės, namo, gatvės, rajono lygmenyje (pagal RF teisę). Visokeriopas skatinimas ir palaikymas iš „apačios“. Iliuzijos žmonių protuose, kad jie nieko nesprendžia ir jų nuomonė nieko nereiškia visokeriopas griovimas. Žmonės turi suvokti, kad būtent jie sugeba ir gali spręsti savo likimo klausimus ir tik jie patys. Ne dievas, ne caras, ir ne didvyris… kaip sakė klasikas. Čia trumpai.

Ir nederėtų neįvertinti „apačių“ palaikymo. Štai, „Tamsusis“, padedamas jų palaikymo, kitiems pavydint, daro viską, kas tik jam patinka, ir niekas jam už tai nieko padaryti negali. Tokiame lygmenyje įsijungia visai kiti mechanizmai, procesai ir taisyklės. Žmogui ar vienminčių grupėms turintiems tokį palaikymą, nėra nieko neįmanomo. Ir mūsų oponentai su savo „prisiekusiais draugeliais“ apie tai puikiai žino.

Tuo ir baigiu savo pokalbį. Norėjau papasakoti apie situaciją Ačevske… bet kažkaip viskas išsirutuliojo, truputį daugiau nei planavau, labai nesmerkite.

Pagal kramola.info parengė Remigijus Sinkevičius

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

1 Atsiliepimas

  1. Dalia says:

    Ačiū už straipsnį, Remigijau. Jis tikrai geras. Kas mąsto ir turi sąžinę, tie supras.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top