V.Katkus: Dėl euro gali nuvertėti santaupos

2014, balandžio 12, 10:32 | kategorija Ekonomika | 6 komentarai | peržiūrų 1 103 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisPo Lietuvą važinėjantys ir euro propagandą varantys Vyriausybės nariai žmonėms pasakoja tik apie šios valiutos pliusus, minusus dažniausiai nutylėdami. Jie nutylėjo ir faktą, kad nebūtinai litai gali būti keičiami dabartiniu santykiu su euru. Gali būti keičiami ir daug nepalankesniu. Pasirodo, kursą nustatys Europos Komisija, o jį tvirtins ES Taryba. Lietuvai teliks tam pritarti. Jei kursas bus nepalankesnis, žmonių santaupos, kurios siekia 59 mlrd. litų, gali gerokai nuvertėti.

Kursą nusistatysime ne mes

Euro propagandininkai nutyli vieną labai svarbų faktą – sutartyje dėl ES veikimo numatyta, kad ne Lietuva, bet ES Taryba, remdamasi Europos Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, nustato, kokiu kursu euras pakeis litą. Tam dar turės pritarti ir visos eurą įsivedusios valstybės. Ar yra galimybė, kad bus nustatytas nepalankesnis kursas nei dabartinis? Ekonomistas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Valdemaras Katkus tvirtina, kad tokia galimybė egzistuoja, tik politikai ją nutyli.

Tokia tikimybė tikrai yra, nes keitimo kursą nustatysime ne mes. Mes tik galėsime atsisakyti nustatyto kurso, tačiau tada kartu turėtume atsisakyti ir euro. O aš netikiu, kad politikai tokiu atveju nuspręstų atsisakyti euro“, – tvirtino V.Katkus.

Milijardinės santaupos

Anot jo, yra buvę atvejų, kai šalims įsivedant eurą vietinės valiutos keitimo kursas buvo pasiūlytas nepalankesnis nei esamas.

„Todėl taip gali būti ir su Lietuva. Politikai neturėtų to nutylėti ir turėtų žmonėms viską išaiškinti, kad jie žinotų, kada geriau keisti litus į eurus, kad santaupos nenuvertėtų“, – akcentavo ekonomistas.

Žmonėms litų keitimo į eurus kurso klausimas turėtų būti itin svarbus. Pasak V.Katkaus, Lietuvoje žmonių santaupų elektroninių pinigų pavidalu yra už 47 mlrd. litų, o grynaisiais pinigais žmonės yra susitaupę 12 mlrd. litų.

Demokratijos imitacija

Pasak signataro, jei ES Taryba nuspręs, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus, ji vis tiek turėtų teisę neįsivesti euro. O Vyriausybė ir Lietuvos bankas tvirtina priešingai: esą mes stojimo į ES sutartyje esame įsipareigoję įsivesti eurą, kai tik atitiksime kriterijus.

Jie sako, kad tokiu atveju nei politikai, nei paprasti žmonės jau nieko nebegalės spręsti. Spręs Europos Komisija, kuri net nėra rinkta. Visi komisarai paskirti. Tai yra postdemokratinė struktūra, kuri, kaip minėjau, net nėra rinkta, tačiau sprendžia už rinkėjus ir sako: mums kelia juoką referendumas. Europos centrinis bankas irgi yra postdemokratinė struktūra. Todėl reikia sakyti, kad ne įsivesime eurą, o mums jį įves. Nors aš nesutinku su tuo, kad mums eurą būtina įsivesti. Juk kai pasirašėme stojimo į ES sutartį, tokių struktūrų, kaip Europos stabilizavimo fondas, net nebuvo. O į ją turėsime įnešti didžiulius pinigus. Kai žmonės balsavo per referendumą, apie tai nežinojo. Bet Europos Komisija, iškėlusi naują sąlygą, vis tiek aiškina, kad jokie nauji referendumai dėl euro negalimi. Paskirti į Komisiją žmonės rinkėjams ir jų išrinktiems politikams sako, kad ką nors spręsti yra nebe jų reikalas“, – stebėjosi V.Katkus.


Skaičiai įspūdingai skiriasi

Jis yra apskaičiavęs, kad Lietuvai euro įvedimas kainuos itin daug – apie 800 mln. eurų (apie 2,76 mlrd. litų) pirminį įnašą bei 5 mlrd. eurų (apie 17,2 mlrd. litų) vertės vekselį, skirtą euro stabilizavimo mechanizmų fondui. Šį vekselį ES mums galės pateikti apmokėjimui bet kurią akimirką, tarkim, vos tik atsigavus mūsų ekonomikai. Be minėtų išlaidų, laukia ir kitos – lito išėmimo iš apyvartos, monetų kaldinimo ir panašiai. Dar apie 300 mln. litų kainuos informacinių technologijų sistemų pakeitimai.

Tačiau, pasak V.Katkaus, Lietuvos bankas pateikia daug kuklesnius skaičius: pirminis įnašas – 1 mlrd. litų, o vekselio suma sieks 8,5 mlrd. litų.

„Vis tiek skaičiai milžiniški. Kitaip tariant, mes įsipareigojame pasiskolinti 8,5 mlrd. litų, jei tų pinigų prireiks Europos stabilizavimo fondui, ir juos perskolinti. O tai milžiniškas įsipareigojimas“, – akcentavo V.Katkus.

Respublika.lt

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 6

  1. Antanas says:

    Tai musu valdzia mus pardave kaip paskutinius mulkius ir deja vaistu nera.Tai labai liudna.Oka dar galima padaryti?

  2. Laurynas says:

    skaityti partiju programas! va ka daryti

  3. Tomas says:

    Juokinga kai argumentai eina i vienus vartus. Nuvertes santaupos del nepalankaus kurso? Tie kas turi tokias dideles santaupas, kuriu yra tikrai ne daug, pilnai gali ir dabartiniu kursu dabar pasikeisti valiuta… niekas nedraudzia. Bet is kitos puses tokiu nepalankiu kursu laimetu dar didesnis kiekis zmoniu, kurie turi paskolas pasieme. Jiems skolos sumazetu ir tas kiekis butu tikrai didesnis nei yra santaupu. Bet kuriuo atveju daug labiau tiketina, kad kursas liks toks koks dabar yra ir nereikia gasdinti zmoniu.

    Kodel kalbama apie skaicius, kuriuos sumokes Lietuva, o neskaiciuojama daugiamete nauda. Kodel nepaskaiciuojami skaiciai, kurie bus sutaupyti valiutu konvertavimo kastais(skaiciuojant milijardais KAS MET N METU) . Bus taikomos mazesnes palukanos paskoloms, nes litas nera ir nebuvo labai patikima valiuta, del ko bankai nuolat keicia palukanu normas.

  4. Lauryna says:

    Noriu pasakyti Tomui. Jeigu kursas bus didesnis, automatiškai mažės ne tik paskolų dydis, bet ir atlyginimai, pensijos. Iš mažesnio atlyginimo ir paskola neatrodys mažesnė. (1000:3,5 išeina 285,71, o 1000:3,4528 išeina 289,62). Tai tik nuo minimalios algos.

  5. zigmas says:

    = Lytas ekonomines nepriklausomybes pagrindas – nebus lyto uzmirskime Letuviu LAISVE=

  6. Tomas says:

    Lauryna, iš kur išvis yra sugalvota, kad kursas turėtų keistis? Kokiu pagrindu taip gasdinami žmonės? Pirma tegul pateikia argumentus, kodėl tai turėtų ivykti, o tada ir vedžioti teorijas, kas nuo to pasikeistų. Latvijoje nesikeitė kursas, kodėl Lietuvoje jis turėtų būti kitoks, jei net dabar jis nustatytas tvirtas ir jau n metų nekeičiamas? Dar baisiau kai visokie gasdinimai rašomi, net nesulaukus tvirtos informacijos. Vat kai paskelbs, tada ir rašyt visokius gazdinimus, o ne vedžiot nesamoningas teorijas…

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top