- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

2010 m. I ketvirčio bankų veiklos apžvalga

I dalis. Pinigų kiekio kaita

Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

Šių metų pirmojo ketvirčio nominalus BVP buvo 20,6 mlrd. Lt, t. y. 2,8 mlrd. Lt mažesnis, nei praėjusį, IV-jį ketvirtį. Realus BVP sumažėjo net 12,9 %, t. y. ir šių metų BVP mažėjimas liko panašus į praėjusių metų (-14,8 %) jo mažėjimą !!!

Kalboms apie labai pageidaujamą ekonomikos atsigavimą ar net jos kritimo stabilizaciją ar kažkokio, nežinia jau kelinto nuo kritimo pradžios, ,,dugno“ pasiekimą pagrindo, deja, nėra. Deja, sėkmingai krentame toliau!!! Ir nuo to fakto niekaip negelbsti bet kokie ekonometriniai sezoniškumo ir darbadienių skaičiaus įtakos BVP kritimui koregavimai (net iki – 4,1 %, t. y. mažinant ir grąžinant jo kritimą net 3 kartus!!!). Juk nuo tokių ,,koregavimų“ biudžetų, ūkio subjektų pajamos niekaip ir niekada nedidėja. O valdžios sektoriaus pirmojo ketvirčio deficitas jau 2,1 mlrd. Lt, 2,2 % prognozuojamo (ir taip pat dar iliuzinio) 2010 metų BVP (93,8 mlrd.. Lt) (vz.lt. 2010 04 30).

Reikšmingą I-jo ketvirčio BVP kritimą (-12,9%) patvirtina ir analogiškas (-12,6 %) visų rūšių mokėjimų ne grynaisiais pinigais per veikiančius bankus mažėjimas.

O kaip kito šalies ekonomiką aptarnaujantis pinigų kiekis?

Šių metų pirmąjį ketvirtį BVP sumažėjus12,9 %, pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus plačiųjų pinigų P3 vidutinis ketvirčio likutis, analogiškai, padidėjo 3 %. Tai reiškia, kad bendroji pinigų infliacija pirmąjį š. m. ketvirtį turi būti matuojama net 19 %, vietoje 1,1 % ketvirčio vartojimo infliacijos.

Pinigų kiekio šalies ekonomikoje nedidino ir negalėjo didinti ūkio subjektų (įmonių ir namų ūkių) indėliai, nes:

1) jiems atsirasti nebuvo pakankamo pajamų ir uždarbių didėjimo; priešingai, toliau vyko ekonomikos kritimas, lydymas pajamų ir uždarbių bei dirbančiųjų skaičiaus mažėjimo;

2) net ir esant tam tikram pajamų dydžiui bei lygiui, didelė jų dalis buvo nukreipiama skolų bankams grąžinimui. Tik per pirmąjį š. m. ketvirtį įmonės ir namų ūkiai bankams grąžino virš 1,1 mlrd. Lt gautų paskolų;

Pinigų kiekio šalies ekonomikoje nedidino ir negalėjo didinti bankų kreditai, nes:

  1. bankai ir toliau taikė šalies ūkio subjektams skolinimo embargą;
  2. buvo reikšmingai mažinami bankų kredito ištekliai bent dėl dviejų priežasčių:

a) dėl kapitalo ir atsargų didinimo, kurie tik per pirmąjį ketvirtį padidėjo net 7,3 % (per praėjusius metus +31,4 %) ir jau viršijo 13 % kredito išteklių ir

b) dėl reikšmingo kredito išteklių šaltinio – išorės lėšų (motininių bankų lėšų) labai spartaus mažėjimo: motininių bankų lėšų likučiai tik per ketvirtį sumažėjo beveik 3,5 mlrd. Lt, t. y. net 55 % praėjusių metų metinio mažėjimo (-6,3 mlrd. Lt) !!! Išorės lėšų dalis bankų kredito ištekliuose sumažėjo iki 38,8 % šio ketvirčio pabaigoje, kai dar praėjusių metų liepą jie sudarė dar 46,3 %.

Didžiausia užsienio (motininių) bankų indėlių suma šalies bankuose buvo 2008 m. spalio pabaigoje: 39,1 mlrd. Lt. Iki šių metų kovo pabaigos ji sumažėjo 9,4 mlrd. Lt, arba 24 %. Vyksta intensyvus užsienio bankų lėšų bėgimas iš šalies ekonomikos.

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje didino pinigų importas, ir ypač – valdžios skolinimasis bei ES paramos bei emigrantų lėšos.

Valdžios (centrinės ir vietos) užsienio skola praėjusiais metais padidėjo 9,2 mlrd. Lt arba beveik 96 %. Bendra valdžios skola, t. y. įskaitant ir skolas vietiniams bankams, pirmojo ketvirčio pabaigoje jau viršijo 24 mlrd. Lt. Ir nerodo jokių mažėjimo požymių. Bet svarbu tai, kad valdžios skolos ir BVP santykis (valdžios prasiskolinimo laipsnis) padidėjo, palyginti su 2008 m., net 2 kartus!!!

Didelė ir grėsmingai didėjanti bendroji šalies ekonomikos skola, kurią sudaro ne tik bankų vidaus kreditas (šių metų pradžioje 68,5 mlrd. Lt), bet ir ūkio subjektų skolinimasis iš kitų šaltinių: kitų finansinių įmonių (5,8 mlrd.lt), įmonių skolinimasis užsienyje (5,6 mlrd. Lt), valdžios skola užsienyje (18,9 mlrd. Lt). Bendroji šalies ekonomikos skola (neto) t. y. iš bendrosios šalies ekonomikos skolos (bruto) atėmus finansinių korporacijų užsienio skolas, kurios naudojamos teikti paskolas rezidentams, t. y. perskolinimui, praėjusių metų pabaigoje jau pasiekė 110,3 mlrd. Lt. Praėjusių, 2009 m., nominalus BVP buvo 92,4, o realus 68,9 mlrd. Lt. Tuomet praėjusių metų bendroji šalies ekonomikos skola (neto) sudarė 119 % nominalaus ir 160,2 % realaus BVP. Šalies ekonomikos bendrosios skolos (neto, vidutinė metų) ir BVP kaitą matome grafike Nr. 1:

Grafikas Nr. 1.

Grafikas

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, Lietuvos finansinės sąskaitos, Išorės sektoriaus statistika.

Pinigų kiekio ir jų pasiūlos didėjimas reikšmingai krentant šalies ekonomikai toliau didina vartojimo infliaciją, mažina pinigų perkamąją galią, sudaro realias prielaidas infliacijai peraugti į hiperinfliaciją ir ekonomikos stagfliaciją.

,,Mūsų Vyriausybei teko nedėkingas uždavinys gelbėti šalį iš krizės, kokios nebuvo galbūt per visą Nepriklausomybę. Lietuvą, lygiai taip pat kaip ir galingiausias pasaulio valstybes, krizė skaudžiai baudė už ūkio augimo metais susiformavusį įprotį neskaičiuoti pinigų, gyventi „iki pirmadienio“ ir skolon, kai principas „po mūsų nors ir tvanas“ įsigalėjo neatsakingoje ir išlaidžioje ankstesnėje finansų ir ūkio politikoje“, – pristatydamas Vyriausybės metinę ataskaitą Seime sakė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Tik kažin, ar bent kiek realiai pavyko pakeisti tai, apie ką čia kalbama jau būtajame laike?

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), per pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo gan santūriai: 175 mln. Lt, arba 0,4 %, kai per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius (per IV ketvirtį) padidėjo net 3,3 mlrd. Lt, 7,9 %. Pinigų kiekio mažėjimą sąlygojo iki 2 m. trukmės indėlių likučių mažėjimas sausio ir kovo mėn.ir reikšmingas einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučių mažėjimas sausio mėn. (lentelė Nr. 1):

Lentelė Nr. 1.

Lentelė

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.4.1.; 2.4.2.

Per visus praėjusius metus plačiųjų pinigų kiekis šalies ekonomikoje padidėjo labai santūriai: vos 119 mln. Lt, arba tik + 0,3 %.

Toliau vyko plačiųjų pinigų junginio (P3) kaitos struktūriniai pokyčiai, ką ir matome jo pagrindinių sudedamųjų (sudarančių 98 % jų sumos) kaitoje šiais metais grafike Nr. 2:

Grafikas

Vl. Trukšinas,

Statistikas,
Ekonomistas,
Nepriklausomas analitikas.
vtruksinas@cablenet.lt
861630959

Gerb. skaitytojai, dėl vietos stokos neįdedame viso straipsnio. Tęsinys pridėtas prikabintose rinkmenose PDF formatu, jas galite peržiūrėti nuspaudę „atsisiųsti “ nuorodą.

  I ketvirčio bankų veiklos apžvalga I dalis (167,1 KiB, 584 atsisiuntė)

  I ketvirčio bankų veiklos apžvalga II dalis - Palūkanos (181,0 KiB, 949 atsisiuntė)