Aftonbladet: Gąsdinti švedus Putinu kur kas paprasčiau, nei paaiškinti, kam Švedijai NATO

2016, gegužės 30, 18:35 | kategorija Ideologija | 3 komentarai | peržiūrų 466 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

aftonbladet.se

Iki šiol nė vienam liberaliam Švedijos prijungimo prie NATO šalininkui nepavyko paaiškinti, kodėl Rusija turėtų užpulti Švediją, nors ši grėsmė – jų pagrindinis argumentas, rašo švedų laikraščio Svenska Dagbladet autorius Jan Guillou.

Net vyriausiasis švedų kariuomenės vadas Anders Brännström pranašauja, jog Rusija užpuls „po keleto metų“.

Bet kam Rusijai Švedija? Kad įsigyti dar daugiau geležies rūdos ir miško? Ir kokius nuostolius Rusija patirs, jei užpuls Švediją?

Guillou nuomone, į paskutinį klausimą atsakyti nesudėtinga. Rusija praras užsienio prekybą ir atsidurs karo stovyje su visa Europos Sąjunga. Ir nė vienas liberalas, švedų žurnalisto nuomone, negali paaiškinti, kam Rusijai „daryti tokią ekonominę ir politinę savižudybę“.

Praėjus pusmečiui po vyriausiojo vado pranašystės, liberalai kažkiek tiksliau apibrėžė grėsmės situaciją: Putinas numatęs užgrobti švedų miestą Gotlandą – kad užkariautų Pabaltijį. Nors Vakarų analitikai jau yra paskaičiavę, kad Talino, Rygos ir Vilniaus užkariavimui, Rusijai prireiks viso tik 60 valandų, liberalai tvirtina, jog Putinas vis tiek yra pasirengęs eiti „per aplink“, rašo Guillou.

Laikraštis Expressen, aktyviai palaikanti prisijungimą prie NATO, net pagąsdino „nelaimingus Gotlando gyventojus“ branduoliniu ginklu – dislokuotu Kaliningrade, raketiniuose kompleksuose „Iskander“. Bet ką Rusija laimės, jei numes branduolinę bombą ant Gotlando, Expressen nepatikslina.

Liberalų teorija, pasak kurios Rusija užpuls Gotlandą, kad per tai užgrobtų Pabaltijį, neša savyje „dramblio dydžio loginį nesusipratimą“, rašo Aftonbladet autorius, – juk Estija, Latvija, Lietuva – NATO šalys, ir būtent tai turi jas apginti nuo Rusijos grėsmės. Akivaizdu, pabrėžia Guillou, jog tokiu atveju argumentas už Švedijos įstojimą į NATO netenka bet kokios prasmės.

Priežastis, dėl kurios liberalai siekia Švedijos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto aljanso, kiek kitokia: jie nori nori suartinti švedišką – jų nuomone pernelyg nepriklausomą – užsienio politiką su JAV politika, kuri jų nuomone kur kas stabilesnė.

Šią nuomonę apginti kur kas sudėtingiau, nei „mosikuoti Rusijos grėsme“, tvirtina Jan Guillou. Juk JAV nuopelnai kariaujant „beprotiškus karus“ pakankamai abejotini, ir pačiu blogiausiu atveju amerikiečių vyriausiuoju kariuomenės vadu gali tapti Donaldas Trampas. Dar daugiau, įstojusi į NATO Švedija atsidurs kariniame aljanse su „trokštančiu karo Turkijos diktatoriumi“, ir tokiomis valstybėmis kaip Vengrija bei Lenkija, kurios nusisuko į priešingą nuo demokratijos pusę.

Prisijungimo prie NATO šalininkai sumaniai vengia šių problemų aptarimo, vietoje to gąsdindami švedus Putinu. Galbūt, žiūrint iš strateginio požiūrio taško tai ir neblogai, tačiau, ne pernelyg garbinga, mano Guillou.

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Naujienos iš interneto