- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Analitikas Vladas Trukšinas. Artėjant narystės ES 12 metų sukakčiai

I dais. Ekonomikos atsigavimo ir BVP kaitos džiaugsmai ir jų ypatumai

(2016 04 15- 25)

Gegužės pradžioje minėsime narystės ES-je jau 12 metų sukaktį. Ta proga (o ir artėjančių rinkimų proga) bus kalbama apie sėkmingą ir vos ne išskirtinį (jau ir ES-os mastu) šalies ekonomikos atsigavimą ir gal net klestėjimą. Gal ir tikrai tam turime rimtus pagrindus: pabandykime bent sau atsakyti kad ir į tokius klausimus:

Narystės NAT’o dešimtmečio sukaktį paminėjome jau 2014 m. kovo pabaigoje: paskraidė lėktuvai, pakalbėjo nuolat kalbantieji, net krašto gynybos ateitį  papildomai pafinansavome. Kaip visada – nesigilinant į galimus būsimus lėšų šaltinius. Atsieit: reikės – rasime. Bet pinigai (o ir ne maži) patys savaime, niekieno nesėjami ir nesodinami, kaip kad grybai, kuriuos belieka tik ,,surasti“, neauga.

Narystės NAT‘o12–os metų sukaktis paminėta spaudoje vos keliais žodžiais (o gal ir sakiniais)… Nes tai tapo jau kaip ir eiline sukaktimi …

Narystės ES-je dešimtmečio sukaktis paminėta gerokai plačiau ir išsamiau: Seime apdovanota (kad ir garbės raštais) gausus žmonių būrys, reikšmingai prisidėjęs integruojant šalies ekonomiką į ES (šaunuolė Seimo pirmininkė). Spaudoje paskelbti žinomų analitikų (bankų atstovų) keli straipsniai, kuriuose teigta, kad narystė ES – tai labai, labai gerai…

Tai kiek tie ekonomikos klestėjimo lūkesčiai pasiteisino ir net pavyko juos įgyvendinti sutinkant narystės ES-je jau 12-metį?

Tikėkimės, kad šios, kad ir eilinės sukakties proga, atsiras ir tokių pasižvalgymų, kurie tikrai mus, gal ir ne visus, bet pradžiugins. Juk tikrai už ES lėšų milijardus kažkas padaryta ir reikšmingo ir net drūčiai naudingo.

Tokiom progom dažniausiai kalbama apie šalies ekonomikos atsigavimą ir net spartų augimą. Ir tai apibūdinama pasitelkiant vos ne šventąjį rodiklį – BVP kaitą. Naudojant ir pasikliaujant BVP rodikliu (su visais jo galimais trūkumais) ir mes nuolat ir kasmet vertinam mūsų šalies ekonomikos raidą bei jos ypatumus.

Intarpas 1.

Bendrasis vidaus produktas, BVP – kas tai per ,,daiktas”?

O tokio ,,daikto” niekaip nepagaminama ir nei viename sandėlyje jo nėra. Nors gaminamas ir kuriamas jis visose šalyse. Tai makroekonominis rodiklis, vertine išraiška, rodantis naujai sukurtų prekių ir paslaugų pridėtinių verčių sumas. Tai senelio Markso kapitalo formulės K=с + v + m dalis v + m.

Šiuolaikinis BVP – tai

– darbo kaina ir jo socialinis draudimas (v);

– sumokėti mokesčiai (m);

– gauti pelnai (m).

BVP Skaičiuojamas iš produktų ir paslaugų pardavimų sumos per ketvirtį (metus) atėmus materialinės sąnaudos. Atkreipkime dėmesį į svarbią aplinkybę: prieš skaičiuojant pagaminto (dar sakoma – sukurto) BVP kiekį ar apimtį, būtina ne tik pagaminti produktus ar suteikti paslaugas, bet ir jas parduoti ir už tai gauti realius pinigus.

BVP skaičiuojamas faktinėmis to meto kainomis. Tai nominalus BVP, kurio 2015 m pagaminome ir pardavėme už 37,1 mlrd. Eur. Taip pat palyginamosiomis, 2005 metų, kainomis. Tai realus BVP, kurio 2015 m sukūrėme už 33,4 mlrd. Eur.

Per 12 narystės ES metų šalies ekonomikos realus BVP padidėjo nuo 23,0 mlrd. Eur 2003 metais iki 33,5 mlrd. Eur 2015 metais, t. y. 1,45 karto, arba 45,2 procento. Šalies ekonomikos realaus BVP kaitą matome šiame grafike:

Grafikas Nr. 1

grafikas 01

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

Realus BVP (33,4 mlrd. Eur) prieškrizinį 2008 m. jo dydį (32,4 mlrd. Eur) jau viršijo 1,0 mlrd. Eur arba 3,1 proc.

Pagrįstai džiaugiantis šalies ekonomikos pokriziniu atsigavimu ir jos BVP augimo spurtu 2010-2011 metais (iki +6,6 % 2011 m arba +7,8 % per 2010-2011 m.), nuo 2012 m. stebime kasmetinį ekonomikos augimo lėtėjimą, iki 1,6 % 2015 metais.

Galima teigti, kad realios ekonomikos augimo lėtėjimo rodiklį sąlygoja ir taip vadinamas ,,palyginimo bazės efektas“, t. y. nors ir saikingai, bet nuolat didėjanti palyginamojo laikotarpio BVP apimtis. Bet, bene įtikinamiausiu BVP o ir visos šalies ekonomikos kaitos lėtėjimo priežastimi turėtu būti įvardijama BVP gamintojų ir kūrėjų, t. y. dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas:

Grafikas Nr. 2.

grafikas nr 2

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

Šalies ekonomikoje dirbančiųjų (užimtųjų) skaičius valstybiniame ir privačiame sektoriuose 2015 m. (1334,9 tūkst. žmonių) dar nepasiekė prieškrizinio, 2008 m dirbančiųjų skaičiaus (1427,1 tūkst žmonių). Jų skaičiaus didėjimas nuo 2013 m kasmet lėtėjo: nuo +1,8 % 2012 m. iki +1,2 % 2015 m. Per 12 narystės ES metų dirbančiųjų šalies ekonomikoje skaičius nuo 1438,0 tūkstančio žmonių 2003 m.sumažėjo iki 1334,9 tūkstančio 2015 m., arba 7,2 procento.

Reikšmingai mažėja dirbančiųjų skaičius pagrindinėse materialinės gamybos veiklose (žemės ūkis ir miškininkystė, kasyba, karjerų eksploatavimas ir apdirbamoji gamyba, elektros, dujų ir garo tiekimas, statyba): nuo 1115,1 tūkstančio 2008 m. pradžioje iki 1031,3 tūkstančio, arba -7,5 % 2015 m pradžioje. Nuo to laiko dirbančiųjų skaičius viešojo sektoriaus veiklose mažėjo tik 2,7 %; o 2015 m. padidėjo net 3,8%:

Grafikas Nr. 3.

Grafdikas Nr 3

Grafikas Nr. 4.

Grafikas Nr 4

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

Dirbančiųjų šalies ekonomikoje mažėjimą lemia mažėjantis šalies gyventojų skaičius. Nuolatinių gyventojų skaičius, statistikos departamento duomenimis, per 12 praėjusių narystės ES metų nuo 3398,9 tūkstančių 2003 m. pabaigoje sumažėjo iki 2888,6 tūkstančio 2015 m pabaigoje, arba net 510,3 tūkstančio žmonių bei -15,0 procento.

Grafikas Nr. 5

Grafikas Nr. 5

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

Prie to (-510,3 tūkstančio) pridėkime dar bent 150 tūkstančio ,,laikinai“ išvykusių ir jau keletą metų užsieniuose gyvenančių ir dirbančių lietuvaičių, tai realiausias nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje galėtų būti 2740 tūkstančio, arba bent 20 % (visu penktadaliu) mažesnis, nei buvo prieš 12 metų.

Reikšminga BVP dalis sukuriama šalies viešajame sektoriuje (viešasis valdymas ir gynyba, sveikatos priežiūra, švietimas ir socialinis draudimas), kurių finansavimo šaltiniu yra materialinėje gamyboje sukurtos pridėtinės vertės perskirstymas, t. y. biudžeto lėšos. O tai – ne menkos sumos: apie 4,8 mlrd. Eur nominalaus ir 4,1 mlrd. Eur realaus metų BVP. Tai ar galime džiaugtis pinigais, kuriuos ,,uždirbame“ iš savo, bet … kitos kišenės?

Be to, viešojo sektoriaus dirbantieji dažniausiai užimti ne pelno siekiančiose įmonėse bei įstaigose, todėl jie nekuria reikšmingos BVP sudėties pridėtinės dalies – peno (m, intarpe Nr. 1). Ir nors jų sukuriamo BVP dalis (v – darbo kaina) į bendrą BVP krepšį įdedama (įskaičiuojama) pakartotinai (po jos sukūrimo materialinės gamybos sektoriuose), BVP kaitos tempai nuo to reikšmingiau nedidėja.

Grafikas Nr.6.

Grafikas Nr. 6

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

Džiugiai kalbant apie ekonomikos atsigavimą ir reikšmingą BVP augimą atkreipkime dėmesį ir į tą procesą lydinti gan nemalonų reiškinį: reikšmingą ir nuolat didėjantį kaitos (didėjimo) atotrūkį tarp nominalaus ir realaus BVP. Štai kad ir praėjusiais, 2015 m., realiam BVP išaugus 1,6 % (dėl ko tikrai galime džiaugtis) , nominalaus BVP augimas buvo gerokai spartesnis: +2,0 %. Per dvylika narystės ES metus (2004-2015 m., palyginti su 2003 m.) šalies ekonomika – realus metų BVP išaugo 45,2 %, o nominalaus BVP augimas matuojamas 2,2 karto su prieaugiu net 123,1 %, t. y. 2,7 karto spartesnis. Tai ir matome grafikuose:

Grafikas Nr. 7.

Grafikas Nr. 7

Grafikas Nr. 8.

Grafikas Nr. 8

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

Nominalaus ir realaus BVP santykis, vadinamas defliatoriumi, ekonomine prasme yra ne kas kita, kaip BVP vertės galiojusiomis kainomis palyginimas su jo (BVP) apimtimi arba kiekiu, nors ir vertine išraiška, bet palyginamomis kainomis. O tai, savo ruožtu, yra tapatu BVP vidutinei kainai, kurios kaita rodo ne ką kitą, kaip BVP infliaciją.

Pats žodis ir juo įvardijamas reiškinys ,,infliacija“ (lot. Infletio), reiškia ,,išpūtimą“, kalbant apie pinigų kiekį, kainas. Defletio – jų dydžių ,,nupūtimas“.

Todėl spartėjantis nominalaus BVP vertės išpūtimas yra mažiausiai džiuginantis ir net negatyvus BVP ir šalies ekonomikos raidos reiškinys.

BVP defliatoriaus 2015 m. dydis (1,11), savo ruožtu, jau reikšmingas, nes jis reiškia, kad, palyginti su 2005 m. kainomis, dabartinio BVP rinkos (galiojančios) kainos net 11 % yra padidintos (išpūstos) ir jas tokiu mastu tanka ,,nupūsti” (,,defliuoti“), kad pagamintą ir sukurtą BVP įvertinti 2005 m. galiojusiomis kainomis ir išmatuoti jo realų dydį. BVP defliatorius per 12 narystės ES metų (palyginti su 2003 m) padidėjo net 53,6 procento:

Grafikas Nr. 9.

Grafikas Nr. 9

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

Taigi, BVP infliacija ir jo defliatoriaus ,,išpūtimas“ per buvimo Europos Sąjugoje dvylika metų įspūdingas: 53,6 % ir net 10 % punktų lenkia sukauptą per tą laką vartojimo (VKI, vidutinę metų) infliaciją (43,8 %).

Grafikas Nr. 10

Grafikas Nr. 10

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

Dėl infliacinio nominalaus BVP išpūtimo skaičiuojamas jo dydis vienam gyventojui dirbtinai sparčiai jau artėja prie ES vidurkio su artėjančiomis ekonominėmis pasekmėmis (iš šalies-paramos gavėjo perėjimas į šalies-paramos donoro kategoriją).

Grafikas Nr. 11

Grafikas Nr. 11

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

Kalbant apie nominalaus BVP infliaciją būtina grįžti prie jau minėtų dviejų nuostatų, kad:

1) BVP skaičiuojamas kaip gamintojų ir paslaugų teikėjų produktų pardavimų pajamų ir jų gamybai panaudotų meterialinių sąnaudų skirtumas. Analogiškai, tik vartotojų krepšelio parduotoms prekėms ir paslaugoms, skaičiuojamas ir VKI, t. y. vartojimo infliacija.

2) laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis prekių ir paslaugų teikėjai bei pardavėjau turi siekti gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų pardavimų maksimaliomis kainomis

O tai reiškia, kad bet koks BVP ar VKI vertės prekių ir paslaugų kainų dydžių nustatymas o juo labiau – jų ,,išpūtimas“ neįmanomas, jei tam ,,nepritars“ jų pirkėjai ir ne bet kaip, o tik savo piniginių atvėrimu, t. y. perkant jiems siūlomas prekes ir paslaugas pardavėjų deklaruojamomis kainomis. Todėl jau minėti BVP ir VKI verčių ,,išpūtimai“ reiškia, kad jų legalizavimui pirkėjai turėjo ir išleido atitinkamai daugiau pinigų.

Abejonių nekyla, kad pardavėjai, didindami pardavimų kainas negalėjo pasirūpinti ir pinigų kiekio, disponuojamų pirkėjų piniginėse, didinimu. Bet pardavėjai pardavimų kainas didina tol, kol jos yra priimtinos pirkėjui. Priešingu atveju pirkėjas joms ,,nepritaria“ savo piniginės uždarymu ir pardavimai neįvyksta.

Todėl, kalbant apie prekių ir paslaugų infliacijos (kainų ,,išpūtimo“) priežastis ir veiksnius, būtina, kaip ir prekių pirkimo atvejais, pasirūpinti … pinigais, tikriau – išmatuoti ir įvertinti jų kiekio kaitą bei atsiradimo šaltinius.

O apie pinigų kiekio, aptarnaujančio šalies ekonomiką ir BVP kūrimą bei jo realizavimą išmatavimą bei jo (pinigų kiekio) kaitą per 12 narystės Europos Sąjungoje metų pakalbėsime II –je apžvalgos dalyje (Ar daug piniguose laimės? Ypač – nuolat didėjančiame jų kiekyje?).

Galimi reziume ir svarbesni pastebėjimai:

  1. Džiaugtis šalies ekonomikos atsigavimu ir juo labiau – įspūdingai sparčiu jos augimu derėtų labai atsargiai. Sprendžiant pagal dažniausiai cituojamo BVP didėjimą, ekonomikos augimas pastaraisiais metais reikšmingai lėtėja;

  1. Ekonomikos augimo lėtėjimas reikšmingai sąlygojamas dirbančiųjų skaičiaus mažėjimu ir ypač – materialinės gamybos sektoriuose;

  1. Dirbančiųjų skaičiaus mažėjimą savo ruožtu sąlygoja šalies gyventojų skaičiaus reikšmingas (per 12 narystės ES metų beveik – 20 %) mažėjimas;

  1. Net ir saikingas bei lėtėjantis BVP augimas lydimas sparčiu ir reikšmingu jo vertės išpūtimu, t. y. infliacijos (nominalus BVP);

  1. Nominalaus BVP infliacinis išpūtimas iškreipia visus ekonomikos augimo sėkmių rodiklius, skaičiuojamus kažką palyginus su BVP (vienam šalies gyventojui, viešųjų finansų deficito, skolos, išlaidų gynybai ir t.t.). Kartu iškreipiant (tik priešinga kryptimi) ir šalies įsipareigojimus: narystės mokesčiai tarptautinėse organizacijose ir pan.

  1. Tik kažin, ar galime džiaugtis tokiais rodiklių ,,gėrėjimais“, gaunamais dirbtinai didinant jų skaičiavimų vardiklį?

  1. Dėl infliacinio nominalaus BVP išpūtimo skaičiuojamas jo dydis vienam gyventojui dirbtinai sparčiai artėja prie ES‘os vidurkio su nedžiugiomis ekonominėmis pasekmėmis: iš šalies-paramos gavėjo perėjimas į šalies-paramos donoro kategoriją.

Pridedama: statistika, panaudota apžvalgos tekste ir grafikų gamyboje. Jos šaltiniai: Lietuvos statistikos OSP, LB-ko statistikos portalas.

Pagarbiai,
Vladas Trukšinas,
Statistikas,
Nepriklausomas analitikas.