Apie Libiją, ES ir Lietuvos ateitį

2011, gegužės 22, 12:17 | kategorija Ideologija | 9 komentarai | peržiūrų 566 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslelisNiekas negalėtų teigti, kad Libijos lyderis M. Kadafis yra geroji močiutė, kepanti riestainius anūkams. Šis Džamachirijos valdovas tamsių darbų pridarė vieną ir ne šimtą. Vakarų sąjungininkų veiksmai šioje šalyje irgi močiutės riestainių neprimena. Įdomiausia, kad visa tai daroma vardan demokratijos, kuri ten įsiviešpataus laimėjus sukilėliams. Jeigu užduosime retorinį klausimą, o kiek gi „demokratijos daigelių“ sužaliavo tuose kraštuose Vakarų sąjungininkų dėka, tai atsakymą gausime, kad nė vieno. Tikros, sočios, saugios demokratijos ten nėra ir, matyt, šiame amžiuje tikrai nebus. Vargu ar Libija gali tapti išimtimi.

Visoje šioje istorijoje mums, kaip ES nariams, pačiu įdomiausiu momentu turėtų būti ES požiūris į pabėgėlius iš šios valstybės. Kai kurios ES narės, ypač Prancūzija, trūks plyš nori Libijoje „sudaiginti“ demokratiją, tačiau šio proceso vargų patirti net neketina. Pabėgėlių antplūdis į Italijos teritoriją ir vėlesnė valstybių narių reakcija į tai, mano supratimu, labai puikiai iliustruoja ES narių vieningumo lygį ir galimą ES ateitį, tiksliau bendros ateities trapumą. Italija nenori Libijos pabėgėlių priglausti savo žemėje, todėl jiems leidžia keliauti toliau, pavyzdžiui, į Prancūzijos teritoriją. Prancūzijai pabėgėliai irgi nereikalingi, todėl ji reikalauja uždaryti vidines ES sienas, bei burnoja ant Italijos. Įdomu, kad ir ES šiaurinėje dalyje, Skandinavijos šalyse, irgi yra siūloma sugriežtinti laisvą judėjimą ES viduje, tikslu pažaboti nusikalstamumą (visų pirma, siekiant apsaugoti skandinavus nuo nusikaltėlių ordų iš Lietuvos…). Ką tai parodo? Pamenate, kaip kažkada aukštasis mokslas Lietuvos Respublikoje buvo nemokamas. Vėliau protingieji kurmiai „prastūmė“ projektą, kuris leido papildomai priimti keletą studentų, kurie mokėtų už mokslą (iš serijos „niekam blogiau nebus, o tik geriau“). Taip žingsnis po žingsnio jau galime didžiuotis, kad greitai visi be išimties studentai mokės už studijas. ES narių reakcija į kylančias problemas akivaizdžiai leidžia suvokti, kad ES nėra viena didelė ir draugiška šeima, o veikiau verslo konglomeratas, kuris kol kas veikia iš vien, bet ne todėl, kad tiki vieningos Europa idėja, o tik todėl, kad taip pelningiau. Užtenka susidurti su rimtesnėmis kliūtimis ir iš konglomerato narių pradeda lietis pasiūlymai uždaryti sienas, bausti ir šalinti iš Sąjungos. Visa tai parodo, kad po gražiu mėlynai geltonu fasadu slepiasi tas pats nacionalistinis spalvų margumynas, kuris dominavo iki II Pasaulinio karo.

Tokiame kontekste Lietuva gali patekti į nepavydėtiną padėtį. Po Tarybų Sąjungos bloko žlugimo Lietuva aklai siekė nepatekti į Rusijos įtakos zoną. Lietuva visada į ES žiūrėjo kaip į vyresnįjį brolį, kuris nesavanaudiškai apgins, priglaus ir pamaitins. Lietuvoje niekada rimčiau nebuvo svarstoma (o jeigu kas ir bandydavo tą daryti, tai šalia šio žmogaus vardo iš karto išdygdavo etiketė „runkelis“, „kėgėbistas“, „rusų agentas“ ar „marginalas“) ar aklas ėjimas link narystės ES yra vienintelis galimas Lietuvos kelias. Ar aukojimas visko vardan narystės yra išties pateisinamas? Gerai pamąstę, atsakymą galime rasti visai šalia, Lenkijoje.

Lenkija, kaip ir mes, irgi siekė priklausyti Bendrijai, tačiau skirtingai negu Lietuvos, Lenkijos siekis buvo ir yra paremtas gerai pamatuotu pragmatizmu. Jeigu mes virpėdami iš nekantrumo vis bandome įsivesti eurą, tai lenkai neskuba to daryti. Dar daugiau, kai mes springome nuo krizės pasekmių, lenkai devalvavo savo valiutą (kas atskirai ES narei yra nepasiekiama svajonė, jeigu jos valiuta – euras) ir tapo viena iš tų nedaugelio Europos valstybių, kurios krizės padarinius pajuto palyginti minimaliai. Galime prisiminti ir Suomiją. Nereikia pasakoti kaip Tarybų Sąjunga „švelniai“ elgėsi su šia valstybe visai nesenoje praeityje. Tačiau po II Pasaulinio karo, siekdama visų pirma savo tautos gerovės, su Tarybų Sąjunga ji užmezgė itin glaudžius prekybinius santykius. Galima net sakyti, jog iki 1990 metų ši valstybė de facto įėjo ne į JAV ekonominį bloką, bet į Tarybų Sąjungos. Po jos žlugimo Suomiai sugebėjo išsirūpinti sau vietą po saulę ir ES ekonominėje konjunktūroje. Deja, bet Lietuvos pavyzdys ir elgesys nė iš tolo neprimena nei suomių, nei mūsų kaimynų lenkų.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lenkija tikėjo, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija stos į kovą prieš nacistinę Vokietiją, pastarosios agresijos prieš Lenkiją atveju. 1939 metais Vokietijai įsiveržus į Lenkijos teritoriją, Prancūzija ir Didžioji Britanija paskelbė agresorei karą, bet faktinių veiksmų nesiėmė ir ramiai sau tūnojo pasienio bunkeriuose. Panašiai Lietuvos partizanai tikėjosi, kad „dėdė Semas“ ateis į pagalbą, kad nepaliks savo idėjinių brolių nelaimėje. Ar kas nors pasikeitė nuo tų laikų? Ar didžiosios Vakarų demokratijos nors kiek pasikeitė per pastaruosius 70 metų? Paskutiniai įvykiai rodo kad ne. Kartą Anglijos premjeras Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill) pasakė vieną iš daugelio, į istoriją įėjusių taiklių kaip Robino Hudo strėlė frazių, kuri savo aktualumo neprarado iki pat šios dienos:

“Anglija neturi nei amžinų draugų, nei amžinų priešų, Anglija turi amžinus interesus.”

Jeigu ekonomiškai silpniausios ES narės niekaip nesusidoros su savo problemomis, ES vėliau ar anksčiau atsidurs nepavydėtinoje padėtyje. Kol tos problemos dar yra pakeliamos ir ES kažkaip jas gali „užkimšti“ eiliniu kreditu, ES daugiau ar mažiau funkcionuoja kaip gerai suteptas mechanizmas. Tačiau problemoms didėjant ir aiškėjant, jog ES jau nėra pajėgi išlaikyti status quo įprastomis priemonėmis, iš pradžių kalbų, o vėliau ir, kaip mūsų politikai mėgsta kartoti, „nepopuliarių priemonių“ teks neišvengiamai imtis. Turint omenyje, kad Lietuvos gyvastį nemaža dalimi palaiko skolinti pinigai, kiek baisoka darosi pagalvojus kas nutiks, kai didžiosios ES valstybės mums akmeniniu veidu mestelės, jog šventė baigėsi ir kreditų daugiau negausime. Iškils klausimas ką daryti. Vienpusis orientavimasis tik į vakarų pusę, gali ir greičiausiai taps Lietuvai pražūtingu. Norėdama išlikti Lietuva turėtų atitokti nuo begalinės meilės ES ir santykius, tiek su vakarų puse, tiek su Rytų puse, konstruoti labiau iš realių nacionalinių poreikių tenkinimo prizmės, o ne iš mistinių ideologinių, kuriuose dominuoja neribotas pasikliovimas Vakarų valstybėmis.

Nors ankstoka dar vertinti, bet džiugina, jog pirmieji tokio pragmatiško mąstymo daigai jau matomi Lietuvos Prezidentės D. Grybauskaitės veiksmuose. Šiltesni santykiai su Baltarusija, Rusija ir kt. valstybėmis, dabartinio ideologinio klimato kontekste, atrodo nelabai „skaniai“, tačiau ateityje tai gali duoti dividendų. Galima, aišku, kalbėti, kad yra žema parsidavinėti rusams (nors nežinia kodėl lietuviams nėra žema plauti Vakarų Europoje tualetus, prižiūrėti jų senukus ir t.t.), bet tokios kalbos labai greitai išsisklaido kaip tyras, kai patiri ekonomikos realijas. Kas netiki, siūlau išbandyti vieną „žaidimą“. Gaila, kad viso „smagumo“ dabar išbandyti jau nėra galimybės, bet luktelėjus iki žiemos (ypač 2012 metų), tą, manau, vėl bus galima patirti. Žaidimo esmė – jeigu liksite be darbo (jokiu būdu nelinkiu niekam to), ar kažkas iš Jūsų draugų, pažįstamų ar giminaičių liks, atšiaurų žiemos rytą (apie 6:00 val.) nuvažiuokite į Vilniaus Darbo biržą. Birža atsidaro tik po kelių valandų. Gerokai pašalę, kiek anksčiau, dėka žmogiškų darbuotojų, Jūs būsite įleisti į pastatą, bei galėsite gauti eilės talonėlį. Nepaisant to, kad atvažiavote velniškai anksti, Jūs būsite koks keliasdešimtas. Tada „smagioje“ ir „optimistinėje“ atmosferoje prasėdėsite dar kokią valandą ar kelias, kurių metu jausite visą gyvenimiškos nevilties ir purvo naštą, kuri sklinda net iš Biržos pastato sienų. Jeigu Jums itin „pasiseks“ ir dar ne vieną mėnesį turėsite unikalią progą užsukti į šią įstaigą, manau, kad užsispyrimas (jeigu tokį turėjote) justi begalinį meilės jausmą matant mėlynai geltoną vėliavą ir neapykantos jausmą matant kūjį su pjautuvu, gerokai sumenks. Nesakau, kad jausmai apsikeis vietomis, tačiau mintis, kad tikroji nepriklausomybė tai ne Vytis ant sienos, o litas kišenėje, Jus tikrai aplankys. Žodžiu, toks „žaidimas“ iš ties „smagus“ ir tikrai pamokantis.

Pabaigai belieka tikėtis, kad mūsų Premjero žodžiai, kad krizė jau baigėsi ir horizonte mums mojuoja soti močiutė su riestainiais, eis tiesiai Dievui į ausį, o mūsų piktojo Komisaro siūlymai didinti ir įvedinėti naujus mokesčius keliaus ne kur kitur, o tik į pragaro tamsybes. Viltis, kaip žinia, yra to, ką ir bažnyčioje muša, motina, bet juk motina savo vaikų nepalieka.

Rytis Valančiauskas

www.rytisval.lt

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 9

  1. Sarmatas says:

    Ką šiuo straipsniu norėjo pasakyti autorius?

  2. Rytis says:

    …kad Lietuvos vienpusis orientavimasis į ES yra pražūtingas, nes ši organizacija netolimoje ateityje gali arba iširti arba, kas greičiausiai, transformuotis, t.y. gali būti pašalinti tokie nariai kaip Lietuva. Nors šiuo metu ES palaiko Lietuvos gyvastį, tačiau jau dabar reikėtų aktyviai pradėti žaisti „futbolą į du vartus“ – kiek įmanoma stengtis suartėti su Rusija, Baltarusi, etc., kad ateityje LT turėtų manevro laisvę santykiuose su ta pačia ES, kovoje dėl duonos kąsnio, Tik tiek:) 

  3. egis says:

    JUOKINAT MANE SU TOKIAS STRAIPSNIAIS , su tokia strategija kai 20metu tai pas vienus tai pas kitus ,turim lt stebuklingai gera poza…

  4. Jonas says:

    EU tik ir sugeba,Lietuvai kreditus duoti,skandinant Lt i skolu liuna,ir sugriovus musu ekonomika,EU tikrai tiek neistems kiek SSRS,max dar 10 metu

  5. Kinziulis says:

    Išmokė skolintis ir gyvent. Manau kiekvienas kvailys nesunkiai tai moka. O va gyventi pagal pajamas reikės mokytis iš naujo.

  6. Antanas says:

    EU subyres,tai tik laiko klausimas.

  7. egis says:

    jeigu sekmingai bus igivendinama naujoji pasaulio tvarka tai eu tikrai nesubyres,juolab kad i eu netiesiogiai bandoma prijungti ir rusija

  8. klimas says:

    Jis  norėjo pasaskyti ,kad lietuviai orientuojas ti į vakarus, ypač prezidentė ir   su šia otientacija,,uždirbo“prie sienos  Lietuvos ,,bičiulių Putino – Lukašenkos dvi atomines elektrines. Vienos iš jų  geografinė padėtis buvo  išrinkta konsultuojantis su ,,pragmatiško mastymo“ Grybauskaite, kuri  visur  žiūri , bet mato tik  save. Su kuom ir sveikinu  kremliuojantį  AFFtarių.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top