- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

“Imperija”, kraujas, ašaros

Obamos valdymasErgin Yıldızoğlu („Cumhuriyet„, Turkija)

Neseniai, profesorius Arno Mayer savo straipsnyje CounterPunch leidinyje prisiminė Gibbono veikalą, kuriame istorikas smulkiai analizuoja Romos imperijos žlugimą. Ten Gibbonas rašo: „Lieka dar vienas klausimas – kaip jai pavyko taip ilgai išsilaikyti?“ Atsakydamas į šį klausimą, jis tvirtina, kad žlugimo proceso stabdyme didelę svarbą turėjo prievarta ir karas. Ši mintis tapo mano straipsnio pavadinimo esme. Mes ir vėl esame kraujo ir ašarų liudininkais, ir to priežastis yra karai, prievarta, atsiradę dėl pradedančios žlugti „imperijos“.

Šiandien JAV hegemonija patiria regresą. Jei panagrinėtumėme 2001 metų gynybos politikos apžvalgą už ketverius metus, publikuotą po rugsėjo 11 dienos įvykių, pastebėtumėme, kad siekdama išsaugoti savo privilegiją pasaulyje JAV, prarandančios sugebėjimą būti pavyzdžiu bei lydere, o taip pat ir vietą pasaulinėje ekonomikoje (tai reiškia, kad hegemonija ima byrėti), nusprendė palaipsniui pereiti prie didesnio savo nepralenkiamos karinės galios demonstravimo.

Karas Irake turėjo apakinti JAV draugus ir konkurentus ryškia šviesa, o taip pat patvirtinti, kad priešintis JAV lyderystei neverta. Kaip savo publikacijoje puslapyje Global Research teigė profesorius John McMurtry, generolas Wesley Clark savo memuaruose rašė: JAV 2001 metais planavo sunaikinti Iraką, Libaną, Libiją, Iraną, Somalį, Sudaną ir Siriją“. Situacija, kurioje atsidūrė šios valstybės, išskyrus Iraną, akivaizdi.

Karai sekė vienas po kito. Dažniausiai tai nepasiekia visuomenės nuomonės, tačiau nepilotuojamų skraidančių aparatų atakos (tikslaus žuvusių skaičiaus nepavyksta nustatyti iki šiol) aktyviai tęsiasi ir valdant Obamai. Kai kuriuose tyrimuose pažymima, kad nuo 2008 iki 2012 metų JAV ir Didžiosios Britanijos dronai atliko daugiau nei 36,4 tūkstančių skrydžių, nutaikytų į Libiją, Iraką, Jemeną, Pakistaną ir Afganistaną, atlikdami daugiau nei 1300 raketinių atakų. Kadangi šiuose antskrydžiuose žuvusių skaičiaus JAV neskelbia, tikslaus skaičiaus nustatyti neįmanoma. JAV ruošiasi pradėti naujos kartos nepilotuojamų apartų naudojimą, taip pat robotus, kurie savarankiškai šaudys į taikinius ir darbuosis žemėje.

Tuo metu NSA pasiklauso viso pasaulio, JAV valdomos taip vadinamos nekomercinės organizacijos provokuoja riaušes ir pilietinius karus, gebančius atverti kelią išoriniam įsikišimui. Vis dėlto, kaip po Libijos ir Sirijos parodė Ukrainos krizė, įsikišimo galimybės, o taip pat ir jo teisėtumas ima mažėti iki visiško minimumo. Ši situacija kelia problemas JAV hegemonijai ir prievartiniam „restauracijos“ projektui. Pirmiausia, atsiranda pasitikėjimo problema. Valstybės, pripažįstančios JAV lyderystę ir laukiančios Vašingtono palaikymo, ima abejoti JAV sugebėjimais ir norais vykdyti savo įsipareigojimus.

Profesorius Brahma Chellaney (Nju Delio politinių tyrimų centras) savo medžiagoje, pavadintoje „Pavojaus signalai Azijoje“, publikuotame Project Syndicate, pažymėjo, kad JAV praranda savo tradicinių Azijos sąjungininkų pasitikėjimą. Profesorius Chellaney teigia: „Per du praėjusius metus Azijos šalys buvo tris kartus pažadintos karštligės“. Pirmąkart, kai 2012 metų liepą Kinija užgrobė Skarboro rifą – teritoriją, į kurios teises apeliavo Filipinai, JAV nevykdė su Filipinais pasirašytos gynybos bendradarbiavimo sutarties. Antrą – kai tik Kinija ginčytiną jūros plotą vienašališkai paskelbė identifikacine priešlėktuvinės gynybos zona, JAV, vietoje to, kad reaguotų, stengėsi neišpūsti konflikto. Ir pagaliau, po to, kai Rusija okupavo Krymą, Vašingtonas nesilaikė 1994 metų Budapešto memorandumo, garantuojančio Ukrainos teritorinį vientisumą.

Visais trim atvejais JAV, panaudodamos savo „nepralenkiamą“ karinę jėgą nesugebėjo suteikti taip laukiamo saugumo. Įtariu, kad prarasdamos pasitikėjimą JAV keis savo poziciją norėdamos jį atgauti. Todėl, atsisakydamos švelnaus konflikto sureguliavimo ir atsitraukimo jos bandys atlikti kokį nors naują karinį „šou“, prisiimdamos riziką, kurios numatyti neįmanoma.

Kai imperija žlunga, tenka tikėtis ne harmonijos, o dar daugiau kraujo praliejimo ir ašarų.

vertė: Darius Dimbelis