- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

JAV destabilizuoja Europos įmones

paveikslėlis

Figaro“: kaip galima trumpai aprašyti įstatymų panaudojimą kaip ginklą ekonominio karo sąlygomis? Kokį apibrėžimą galima suteikti amerikiečių teisės eksteritorialumui?

Ali Laidi: kalbant apie sankcijas teisininkai išskiria du eksteritorialumo tipus. Pirmiausia, egzistuoja pirminės sankcijos, taikomos tuo atveju, jeigu JAV vyriausybė uždraudžia savo kompanijoms ir visiems, ką ji laiko amerikiečių asmenimis (US persons), vykdyti prekybinius santykius su atitinkamais dariniais, įprastai su valstybėmis.

Juristų nuomone, tokiu atveju apie eksteritorialumą kaip tokį kalba neina, kadangi pirminės sankcijos liečia tik JAV piliečius. Tačiau, ši sąvoka JAV traktuojama taip plačiai, jog į jos taikymo lauką gali patekti ir dukterinė užsienio kompanijos įmonė, kuriai tokiu atveju gali grėsti pirminės sankcijos.

Toliau, egzistuoja antrinės sankcijos, kurios paliečia visas įmones, kaip amerikietiškas, taip ir užsienio. Tokiu atveju kai kurie juristai pripažįsta egzistuojant tam tikras eksteritorialumo formas.

Geopolitologams akivaizdu, jog eksteritorialumas remiasi vienu metu ir pirminėmis ir antrinėmis sankcijomis. Be to, labai įdomios sąsajos išryškėja su amerikiečių teritorija, konkrečiai tais atvejais, kai kalbama apie embargą ar kovą su korupcija. Reikalas tame, jog pastaraisiais metais daugumoje atvejų korupcija kildavo už JAV ribų. Tačiau su jumis gali būti susietas ryšys, jeigu jūs naudojatės doleriu arba, pavyzdžiui, Gmail paskyra, kurios serveriai dalinai išdėstyti amerikiečių teritorijoje.

Tokiu būdu, amerikiečių teisės poveikis korupcijos faktams užsienyje yra labai platus, net, jeigu patys įvykiai tiesiogiai nesusiję su JAV teritorija.

Ar galėtumėte jūs išsamiau detalizuoti situaciją su kompanija „Alstom“?

– 2010 metais amerikiečiai skambina pavojaus varpais ir JAV teisingumo departamentas iškelia bylą prieš Prancūzijos „Alston“ kompaniją. Kompanija daugelio metų eigoje tapdavo korupcinių skandalų dalyve, tačiau niekas nesikeitė.

2004 ir 2005 metais Meksikos ir Italijos teismai nuteisė „Alstom“ keleto milijonų dolerių bauda ir panaikino prieigą prie valstybės užsakymų dėl darbuotojų korupcijos. 2011 metais Šveicarijos teismas Prancūzijos įmonę esant kalta prekyboje poveikiu ir korupcija Tunise, Latvijoje ir Malaizijoje, o taip pat skyrė jai 40 mln eurų baudą. Šveicarija žinojo, kad amerikiečių teisėsauga taip pat domisi šia byla, ir persiuntė jai visą medžiagą, kuri tapo papildomais argumentais Vašingtono rankose.

Tokiu būdu, amerikiečiai turėjo pagrindo eiti į konfliktą su „Alstom“ ir pareikalauti, kad įmonė pravestų vidinį tyrimą.

2013 metais jie perėjo į puolimą ir sulaikė vienos iš dukterinių kompanijos įmonių viceprezidentą Frédéric Pierucci. Pasak gandų Patrikas Kronas (Patrick Kron) taip pat galėjo patekti už grotų, jei būtų surizikavęs nuvykti į JAV.

Kol Frédéric Pierucci sėdėjo už grotų, Patrick Kron visiškos paslapties sąlygomis aptarė energetinio „Alstom“ padalinio pardavimą amerikiečių kompanijai „General Electric“. Nežiūrint į tuometinio ekonomikos ministro Arnaud Montebourg pasipriešinimą, reikalas buvo išspręstas aukščiausiu valstybvės lygmeniu. Įmonė buvo paaukota.

Sprendimas apie „Alstom“ padalijimą buvo oficialiai patvirtintas akcininkų susirinkime gruodžio 19 dieną. Pagal planą „General Electric“ gavo didžiąją dalį trijose susijusiose įmonėse.

Be to amerikiečiams priklausė dvi pagrindinės pareigybės: finansų direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus kėdės. Prancūzai užsiėmė tik technologijomis. Prancūzijos nepriklausomybei atominėje sferoje, kurią taip saugojo generolas de Golis, atėjo galas. Turbinų gamyba, kurios taip būtinos mūsų AE darbui perėjo į amerikiečių rankas.

– Kaip reaguoja valstybės prieš kurias nukreiptos šios priemonės? Kaip pavyzdžiui, sureagavo Prancūzija situacijoje su „Alstom“?

– Europiečiai nedaro nieko. Angela Merkel pripažįsta JAV teisę imtis priemonių prieš įtariamas korupcija kompanijas. 2015 metais Prancūzijos deputatai parengė ataskaitą JAV teisės eksteritorialumo tema, bet visa tai neleido priimti stipraus politinio sprendimo.

Aš daug dirbau su Prancūzijos konkrečiai ir Europos bendrai atsakymu ir turiu pasakyti, kad jo nėra. Europiečius matant šią problemą ištiko stabas ir jie nežino ką daryti. Keisčiausia tai, jog jie skundžiasi tuo, kad nebuvo pasiruošę, nors vienas iš pirmųjų eksteritorialumo pasireiškimų yra datuojamas 1982 metais, kai prezidentas Reiganas užsimanė uždrausti dukterinėms amerikiečių kompanijų įmonėms dalyvauti dujotiekio tarp TSRS ir Europos statyboje.

Tuomet Margaret Thatcher buvo kategoriškai prieš JAV ketinimus įvesti sankcijas amerikiečių dukterinėms kompanijoms, ir tai privertė Reiganą atsitraukti

Tai yra, tai jau tada požymiu, jog amerikiečiai siekia įsikišti į Europos prekybinius santykius ior jos nepriklausomybę. 1996 metais mes išgirdome antrąjį įspėjimo skambutį priėmus Helmso-Burtono federalinį aktą apie sankcijų prieš Kubą sustiprinimą ir Amato-Kennedy įstatymą, nukreiptą prieš tarptautinį terorizmą, kuris suteikė Vašingtonui galimybę įvesti baudžiamąsias sankcijas prieš investicijas (kaip amerikietiškas, taip ir ne) į Irano ir Libijos energetinį sektorių.

Kitaip tariant, visa ši patirtis visiškai nebuvo priimta domėn, ką patvirtina viskas, kas šiandien vyksta su Iranu. Susidaro įspūdis, jog Europos Sąjunga pradeda nuo švaraus lapo ir neįvertino šių įvykių kaip pagrindo savo apmąstymams.

Aš manau, jog kol Europoje neatsiras bendrų strateginio ekonominio mąstymo pagrindų, Briuselio valdininkai kiekvieną kartą bus pasimetę, kadangi jie nežino kaip jiems reaguoti. Briuselis visaip bandė atmesti ekonominio karo koncepcijos svarstymą ir nelaikė šio klausimo vertu svarstymo. Juk Europa – tai taika, o žodis „galia“ Briuselyje yra laikomas necenzūriniu.

– Tai yra, Europos Sąjunga negali duoti atsako šioms grėsmėms?

– 1996 metais europiečiai turėjo puikią galimybę sureaguoti į Helmso-Burtono ir Amato-Kennedi įstatymus, kadangi jie nutarė įvesti reglamentą ginantį europiečių įmones. Europos Sąjunga padavė skundą PPO, tačiau, deja, vėliau jį atšaukė. Europiečiai susitarė su amerikiečiais, tačiau tai buvo strateginė klaida.

Reikalas tame, kad šis susitarimas rėmėsi, pagrindinai, gera prezidento Klintono ir Kongreso valia, kurie žadėjo netaikyti probleminių Europai įstatymų elementų.

Aš manau, jog šiuo momentu reikėjo užsiimti problemos ištakomis ir pravesti iki galo skundą į PPO. Tai būtų parodę, jog europieči nežada taikytis su tokio tipo ekonominio diktato pasireiškimais.

Šiandien mes matome šios politinės europiečių klaidos mastą. Prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) laiko save įsipareigojusiu išpildyti savo pirmtakų pažadus ir neseniai nutarė pritaikyti Helmso-Burtono įstatymo 3 straipsnį, suteikiantį galimybę persekioti užsienio įmones JAV teismuose.

Ar yra prasmė paduoti skundą į PPO? Šiaandien toks žingsnis atrodo mažai tikėtinas, todėl, kad europiečiai nenori suteikti D. Trampui preteksto pasitraukti iš Pasaulio prekybos organizacijos (PPO). Pasekoje Paryžius ir Briuselis neišvengiamai užima gynybines pozicijas ir neranda sprendimo tada, kai visos Europos įmonės šiandien pasitraukė iš Irano ir artimiausiais mėnesiais gali pasitraukti iš Kubos.

Paryžiaus, Londono ir Berlino žadėta barterinių mainų platforma prekybai su Iranu negali iš esmės pakeisti jėgų santykio su amerikiečiais. Europos planai numato tik maisto produktų ir farmacijos pramonės sritis. Tai neprivers sugrįžti „Total“, „Peugeot“ ir „Renault“… Be to, JAV sieks padaryti viską, kad sutrukdytų šios platformos darbą.

– Jūs manote, jog naujuoju amerikiečių eksteritorinės teisės tikslu taps „Airbus“…

Nuo 2016 metų pavasario „Airbus“ randasi teisinės turbulencijos zonoje. Tuometinis kompanijos prezidentas Thomas Enders nutarė apsidrausti, davęs savanorišką prisipažinimą Britanijos eksporto kreditų garantavimo Departamentui: jo įmonė pamiršo paminėti kai kuriuos tarpininkus eiėje eksporto susitarimų.

Nuo to meto britai ir prancūzai vykdo tyrimą finansinės prokuratūros lygmeniu.

T. Endersas manė, jog tuo pačiu išmuš pagrindą iš po amerikiečių kojų, tačiau praėjusių metų gruodį tapo žinoma, kad Vašingtonas pradėjo tyrimą „Airbus“ atžvilgiu. Virš Europos aviacijos korporacijos pakibo Damoklo kardas. Turint omenyje amerikeičių dalyvavimą procedūroje, bauda, tikėtina, bus labai didelė.. keletas milijardų eurų.

– JAV – vienintelė šalis, kuri naudojasi savo teisės eksteritorialumu? Jūs kalbate, jog tai daugumoje atvejų jiems pavyksta spectarnybų dėka…

– Iš tiesų, JAV – vienintelė šalis naudojanti savo eksteritorinius įstatymus tokiu invaziniu ir agresyviu būdu. Ir tai konkrečiai veikia, turint omenyje, kad jiems pavyksta smogti smūgį rusų ir netgi kinų įmonės

Europiečiai atsako, jog pas juos irgi yra eksteritoriniai įstatymai, konkrečiai, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kurio paskirtis įpareigoti viso pasaulio įmones saugoti mūsų asmeninius duomenis.

Tačiau, praėjusių metų rugpjūtį Amerikoje priimtas įstatymas suteikia teisė JAV valdžiai prieiti prie bet kokių mūsų duomenų, jeigu tie yra saugomi amerikiečių technologinių gigantų (netgi Europos serveriuose).

JAV elgiasi labai agresyviai, kadangi, kaip jūs teisingai pastebėjote, tie įstatymai suteikia jiems galimybę gauti masę ekonominių duomenų savo spectarnybų bazėms. Tai yra, apsaugoti jų ekonominiams interesams. Pažiūrėsim kaip atsakys Kinija. Pekinas dažniausiai imasi veidrodinių priemonių. Pažiūrėsim kaip elgsis kinai, konkrečiai, šilko kelio rinkose. Tarp kitko, ne atsitiktinumas, kad jie pirmieji išvertė mano knygą.

– Ši praktika taps sisteminga? Ar JAV bus priversta jos atsisakyti?

– Ji pradeda kelti problemas patiems amerikiečiams. Pirmiausia, diplomatines. Santykiai su sąjungininkais tampa vis labiau įtempti. Galų gale jie sukils ar priims padėti, kuri labiau priima vasalo, nei sąjungininko poziciją? Ar jie paleis į apyvartą tokį patį ginklą?

Šiuo atveju viskas gali labai liūdnai baigtis. O ką, jeigu jie atsisakys dolerio euro ar juanio naudai? Toliau reikėtų pažymėti problemas su saugumu. Kriminalinės ir teroristinės organizacijos, o taip pat valstybės-atstumtosios pagal Vašingtono klasifikaciją adaptuosis prie naujos situacijos.

Jo sranda naujas priedangas atsakant į Amerikos žingsnius. Problema tame, kad amerikiečių eksteritoriniai įstatymai pernelyg efektyvūs: vakarų įmonės bijosi rodyti iniciatyvą ir bėga iš rizikingų rinkų.Tai savo ruožtu susilpnina amerikiečių priežiūrą, kadangi valdžia praranda informacijos šaltinius. Amerikeičių ekspertų nuomonem tai tampa smūgiu stebėjimo ir kontrolės priemonėms.

O kur kas mažiau skaidrios įmonės ir organizacijos tuo tik džiaugiasi.

Ali Laïdi, kanalo „France 24“ žurnalistas, tarptautinių ir strateginių tyrimų Instituto darbuotojas, Paryžiaus politinių tyrimų instituto dėstytojas

šaltinis: lefigaro.fr