JAV skolų apokalipsės mitas

2023, 12 gegužės, 13:51 | kategorija Ideologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 166 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Įsakomųjų vekselių yra prirašyta iki pat Iždo departamento tariamų lubų – 31,4 trilijono JAV dolerių. Daugiau kaip 5 trln. dolerių iš jų buvo supirkta ir yra laikomi Federaliniame rezervų banke, t. y. federalinė finansų sistema iš esmės skolina pinigus pati sau, rašo A.F.Cronin „American Thinker” portale.

Dėl įstatymais nustatyto skolos limito nuo 2023 m. sausio JAV iždas negali skolintis daugiau pinigų pats iš savęs vyriausybės veiklai finansuoti.

Kad reikalai būtų dar baisesni, netrukus iždas nebegalės sukaupti daugiau grynųjų pinigų visoms sąskaitoms apmokėti, taikydamas „nepaprastąsias priemones”.

Kongresas ir prezidentas turi rasti būdą, kaip padidinti skolos limitą arba nevykdyti įsipareigojimų.

Ore pasigirsta artėjančios katastrofos riksmai.

Iždo sekretorė Janet Yellen gegužės 1 d. laiške Atstovų Rūmų pirmininkui Kevinui McCarthy išdėstė situaciją:

„Jei Kongresas iki to laiko nepadidins arba nesustabdys skolos limito… Jei Kongresas nepadidins skolos limito, tai sukels didelių sunkumų amerikiečių šeimoms, pakenks mūsų lyderystės pozicijai pasaulyje ir iškels klausimų dėl mūsų gebėjimo ginti nacionalinio saugumo interesus”.

Kadangi sekretorė Jellen mini federalinių mokesčių įplaukas, verta atkreipti dėmesį į tai, kad 2022 fiskaliniais metais federalinė vyriausybė surinko 4,9 trilijono JAV dolerių pajamų, daugiausia iš gyventojų ir įmonių pajamų mokesčių, išleido 6,27 trilijono JAV dolerių ir finansavo 1,38 trilijono JAV dolerių deficitą.

Tai reiškia, kad 2022 m. maždaug 22% JAV vyriausybės išlaidų buvo padaryta skolintais pinigais.

Būtent dėl pasiskolintų 1,38 trilijono JAV dolerių valstybės skola pasiekė „lubas” ir privertė iždą finansuoti vyriausybės operacijas taikant „nepaprastąsias priemones”.

Savo laiške sekretorė Jellen neaiškiai nurodo, kokius sunkumus, jos nuomone, patirs amerikiečių šeimos, jei valstybė neįvykdys savo įsipareigojimų.

Ar tai kančios dėl dabartinės 4,9% infliacijos? Regioninių bankų žlugimas? Mokesčių mokėtojų pinigų nukreipimas milijonams migrantų, plūstančių per pietinę sieną? O gal tai dešimtys tūkstančių mirusių amerikiečių dėl fentanilio perdozavimo?

Ir kokią pasaulinę lyderio poziciją nerimauja prarasti sekretorė Jellen, jei negali pasiskolinti daugiau pinigų?

Mūsų pasaulinės lyderystės pozicija jau ir taip yra ant silpno pagrindo.

Kol Vašingtonas, ruošdamasis pavasario kontrpuolimui, siunčia amuniciją ir ginkluotę į Ukrainą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai draugiškai pasikalbėjo telefonu su Kinijos prezidentu Xi ir paskyrė pirmąjį nuo 2021 m. Ukrainos ambasadorių Kinijoje.

Ir būtent Kinijos, o ne Anthony Blinkeno Valstybės departamentas tarpininkauja taikai tarp Ukrainos ir Rusijos; šiek tiek padedant jų draugams turkams.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad Kinijos, o ne Amerikos diplomatija neseniai atkūrė Irano ir Saudo Arabijos diplomatinius santykius.

Saudo Arabija sutiko pirkti 10% Kinijos „Rongsheng Petrochemical Co.”, tieks Kinijai 480 000 barelių žaliavinės naftos per dieną ir svarsto galimybę atsiskaityti ne JAV doleriu, o petro-jujanu.

BRICS – laisva Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos konfederacija – aiškinasi, kaip pertvarkyti prekybą nenaudojant JAV dolerio kaip bendros valiutos, o Botsvana, Fidžis, Vokietija, Gajana, Izraelis, Kenija, Malaizija, Mauricijus, Mianmaras, Naujoji Zelandija, Omanas, Seišeliai, Tanzanija, Uganda ir Jungtinė Karalystė pradeda prekiauti Indijos rupijomis.

Kalbant apie Indiją, ši didžiausia pasaulyje atstovaujamoji demokratija nepaiso JAV sankcijų ir perka rusišką naftą; vien kovo mėnesį buvo nupirkta 57 mln. barelių rusiškos naftos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai su Prancūzijos verslo lyderiais keliavo į Kiniją.

Grįždamas lėktuvu, aptardamas galimą JAV ir Kinijos konfliktą dėl Taivano, jis pasakė: „Blogiausia būtų manyti, kad mes, europiečiai, šia tema (Kinijos ir Amerikos karas dėl Taivano) turime tapti pasekėjais ir prisitaikyti prie Amerikos ritmo…”

E. Macronas taip pat pareiškė: „…mes galėtume tapti trečiuoju poliumi [pasaulio santvarkoje], jei turėsime kelerius metus tobulėjimui…”

Atrodo, kad pasaulinės lyderės pozicijos, kurią sekretorė Jellen nerimauja prarasti, cituojant seną Eagles melodiją, jau nebėra.

Vašingtono politikai ir biurokratai mano, kad defolto galima išvengti tik tuo atveju, jei vyriausybė galės „pasiskolinti” daugiau pinigų; žinoma, paskolos užstatas yra pažadas, kad paskolą grąžins Amerikos mokesčių mokėtojai.

Reikėtų pakartoti, kad kai FED perka JAV iždo obligacijas, vyriausybė faktiškai skolinasi iš savęs ir skolina sau.

Kai skolinamasi 1/5 federalinio biudžeto ir politikai nori tęsti šį procesą neribotą laiką, neketindami ir nenorėdami grąžinti pagrindinės paskolos sumos, tai verčia doleriais pagrįstų vertybinių popierių turėtojus atsargiai vertinti ir dolerį, ir fiskalinę politiką įgyvendinančius žmones.

Užsienio šalių vyriausybės turi daugiau kaip 7 trilijonus dolerių JAV skolos obligacijų. Jos mato, kas vyksta, ir jų pasitikėjimas doleriu žlunga dėl šių išsisukinėjimų.

Tuo tarpu mūsų politinė klasė, elgdamasi panašiai kaip Neronas, vaidina nežinia ką, kurstydama netikrą įtampą ir šaukdama: „Katastrofa, jei iki birželio 1 d. nesugebėsime pasiskolinti daugiau!”.

Ne. Tai neteisinga. Jų elgesys labiau primena išlepintą aštuoniolikmetį, kuris pasiekė kredito kortelės, už kurią moka tėtis, limitą ir verkšlena norėdamas gauti daugiau.

Tiesa ta, kad, kadangi mokestinės pajamos ir toliau didėja, vyriausybė galės sumokėti daugelį savo įsipareigojimų, kai tik bus išnaudotos „nepaprastosios priemonės”, – tik ne visus.

Nepaisant to, demokratai teigia, kad vienintelis būdas išvengti apokaliptinio masto katastrofos – Kongresui priimti įstatymą, kuriuo būtų padidinta arba panaikinta skolos riba.

Tuomet vyriausybė galės atnaujinti savo strategiją „apmokestinti, skolintis ir leisti”. Daugeliui neaiški šios strategijos galutinė baigtis.

Šią savaitę Prezidentas Joe Bidenas, demonstruodamas netikrą didžiadvasiškumą, susitiko su Senato daugumos lyderiu Čaku Šumeru (Chuck Schumer), Senato mažumos lyderiu Miču Makonelu (Mitch McConnell) ir Atstovų Rūmų mažumos lyderiu Hakimu Džefrisu (Hakeem Jeffries) ieškoti būdų, kaip pakelti skolos lubas ir išgelbėti padėtį.

Deja, nors Atstovų Rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy prastūmė Atstovų Rūmuose įstatymo projektą, kuriuo skolos lubos būtų padidintos 1,5 trilijono JAV dolerių, katastrofos išvengti nepavyko.

Senatas ir Prezidentas iš karto atmetė respublikonų įstatymo projektą. McCarthy įstatymo projekte šios naujos, didesnės lubos būtų išlaikytos tik iki 2024 m. kovo mėn. ir pagal jį federalinės išlaidos būtų sumažintos iki 2021 m. lygio, o biudžeto augimas būtų apribotas iki 1% per metus.

Demokratams tai nepriimtina. Taigi „diskusijos” dėl skolos lubų tęsiasi.

Viljamo Šekspyro „Hamlete” senas biurokratas Polonijus perspėja savo sūnų: „Nebūk nei skolininku, nei skolintoju. Nes paskola dažnai praranda ir save, ir draugą. O skolinimasis didina ūkininkavimo kraštus.”

Federalinis finansinis aparatas neklauso Polonijaus patarimo. Jis ir skolinasi iš savęs, ir skolina sau. Nors ezoteriniame aukštųjų finansų ir šiuolaikinės pinigų teorijos pasaulyje tai gali būti patikima praktika, neįsigilinusiam žmogui tai atrodo kaip nelaimės receptas.

Vyriausybės peilio ašmenys iš tiesų yra neaštrūs, ir šis neribotas skolinimasis gali tapti daug didesnės nelaimės priežastimi nei paprastas defoltas.

Straipsnio autorius A. F. Croninas yra Los Andžele gyvenantis ir dirbantis rašytojas. Jis yra rašęs žurnalams „American Thinker”, „The Federalist”, kitiems periodiniams leidiniams, o jo knygą „Reading Shakespeare”, skirtą suprasti Šekspyro kūrybą, galima rasti „Amazon”.

 

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Naujienos iš interneto