Kinijos kariuomenė. Mitai ir realybė

2014, 4 gegužės, 8:38 | kategorija Realybė | 1 atsiliepimas | peržiūrų 1 507 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlis

PLA karys apmokymų simuliatoriumi metu. | Foto: How Hwee Young

Kiniečių technikos šarvai apskaičiuoti, kad atlaikytų rusiškų sviedinių pataikymą; Pekinas per pastaruosius 15 metų įvykdė plataus mąsto armijos perginklavimą.

Kiniečių ginkluotųjų pajėgų (KLIA -Kinijos Liaudies Išsilaisvinamoji Armija) aprašymui reikėtų skirti keletą straipsnių – tiek jos sudėtingos ir didelės. Šiame straipsnyje bus kalbama apie kai kuriuos bendrus dalykus, liečiančius KLR ir Rusijos tarpusavio santykius, Kinijos išsivystymą apskritai ir KLIA konkrečiai.

Posovietinė Rusija ir šiuolaikinė Kinija nėra sąjungininkai ir niekada jais nebuvo. Tai oficiali Pekino pozicija („Kinijos ir Rusijos tarpusavio santykiai nėra karinės sąjungos santykiai ir nėra nukreipti prieš trečiąsias šalis“) ir realiai egzistuojanti padėtis. Tai, kad Rusija ir Kinija, kaip taisyklė, vienodai balsuoja SNO (STO) Taryboje, apsprendžia pozicijų balsuojamais klausimais sutapimas, o ne sąjungininkų santykiai.

Kai kuriais principiniais klausimais Maskvos ir Pekino pozicijos kardinaliai skiriasi. Ryškiausias to pavyzdys – 2008 metų rugpjūčio karas Kaukaze. Pekinas ne tik, kad nepripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės, bet ir silpnai užmaskuota forma palaikė Gruziją.

Karinis bendradarbiavimas pilnai parodomasis ir įgijo ritualinių apeigų formą. Rusijos-Kinijos bendrų mokymų apimtys kasmet vis mažėja (tai kompensuojama oficialiu melu, kad šios apimtys, atvirkščiai, auga, nors niekas netrukdo patikrinti laisvai prieinamų duomenų), o jų scenarijai – vis labiau panėšėja į formalumus.

Tuo pačiu, kaip Maskvai, taip ir Pekinui naudinga, kad Vakaruose jie laikomi sąjungininkais. Todėl abi pusės sutartinai išorinei auditorijai dėsto apie „strateginę partnerystę“ ir „beprecedentiškai puikius santykius“, nors realiai už šių skambių pareiškimų nieko konkretaus nėra.

Kinija gerokai agresyviau nei JAV „stumia“ Rusiją iš posovietinės erdvės. Vašingtono veiksmus dažniausiai lydi didelis triukšmas, bet pasekmėje gaunasi didelis niekas. Iš dalies, niekas dabar negali tiksliai pasakyti kokią praktinę naudą (ekonominę, politinę, karinę) gavo JAV iš „spalvotų revoliucijų“ Ukrainoje ir Gruzijoje. Iš tiesų – jokios. Pekinas gi, būdingu sau stiliumi, „užvažiuoja“ ant buvusios TSRS kaip volas, kurio sustabdyti neįmanoma.

Rusija dabar iš visų jėgų bando blokuoti Kinijos veiklą Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje (ŠBO), bet atrodo jau vėlu. Ši struktūra tapo ne anti-NATO, kaip norėjo Maskva, o labai efektyviu instrumentu Kinijai ekonomiškai užgrobiant Centrinę Aziją. Energetiniai ir transportiniai Pekino projektai visose penkiose regiono šalyse prives prie pilno Rusijos įtakos praradimo. O dabar Kinija labai aktyviai ir, greičiausiai ne ką mažiau sėkmingai, superka europines buvusios TSRS šalis – Ukrainą, Baltarusiją, Moldovą.

Ryšium su tuo Pekinas išreiškia didelį nepasitenkinimą visais rusiškais integraciniais projektais posovietinėje erdvėje. Aukščiausieji KLR asmenys susilaiko nuo pasisakymų šiomis temomis. Žemesnio rango valdininkai, o taip pat mokslininkai ir ekspertai atvirai pareiškia, kad netgi EurazES, KSSO (kolektyvinio saugumo sutarties organizacija), o tuo labiau – Muitų sąjunga, pereinanti į Eurazijos sąjungą prieštarauja Kinijos interesams.

paveikslėlis

Kiniečių naikintuvų bombonešių JH-7A grupė, bendrų Rusijos-Kinijos antiteroristinių mokymų metu, 2013 m. | foto Aleksejaus Kitajevo / ITAR-TASS

Maskvos pareiškimai, kad salų prie Amūro, priešais Chabarovską, atidavimas 2004 metais, galutinai uždarė temą su Kinija apie tarpusavio sieną, deja, neturi jokio pagrindo. Kinija matomai vienintelė šalis Žemėje, turinti teritorinių pretenzijų visoms be išimties kaimynėms. Visoms šioms pretenzijoms pagrįsti paruošta solidi mokslinė bazė, o propagandos atžvilgiu jos tiesiog iškeltos į kulto lygmenį. Skirtingu metu pretenzijų pareiškimų kaimynėms intensyvumas kyla arba mažėja, priklausomai nuo politinės ir ekonominės konjuktūros, tačiau pačios savaime pretenzijos niekada nėra atšaukiamos. Pačios didžiausios pretenzijos pateikiamos būtent Rusijai. Tezė apie tai, kad dabartinė Rusijos-Kinijos siena nustatyta pagal „neteisingas ir nelygiateises sutartis“, Kinijoje pateikiama ir priimama, kaip nesugriaunama gelžbetoninė konstrukcija. Ir Rusijos 2004 -ųjų metų „mini kapituliacija“ niekaip šios tezės nepaveikė“.

Pekinas išgyvena aštrias vidines problemas, kurių pagrindinė – gyventojų skaičius. Resursų ir ariamų žemių trūkumas, katastrofiška ekologinė situacija, nedarbas, gyventojų senėjimas, „nuotakų deficitas“ – visa tai surišta į tokį mazgą, kurį labai sudėtinga išnarplioti. Situacija tokia, kad išsprendžiama viena problema apsunkina kitą arba keletą kitų. Audringas KLR ekonominis augimas išsprendžia vienas problemas, tačiau pažadina kitas. Tas pats liečia ir „viena šeima – vienas vaikas“ politiką. Išnarplioti problemų mazgą gali tik išorinė ekspansija – tai objektyvus faktas.

Vakarų vertinimai Kinijos branduolinio arsenalo atžvilgiu (200-300 užtaisų) tiek absurdiški, kad nėra net jokios prasmės juos komentuoti. Minimaliausias minimumas – 3,5 tūkstančio branduolinių galvučių, nors realiai jų kur kas daugiau (kartais).

Ne mažiau, o dažnai ir dar labiau absurdiški paaiškinimai masinių, Kinijos statomų ir niekieno neapgyvendintų miestų skaičiaus augimo atžvilgiu, ir požeminių slėptuvių dabartiniuose miestuose statyba (ir tie ir tos milijonams žmonių). Logiškas ir to ir kitų paaiškinimas tik vienas – pasiruošimas branduoliniams karui. Bet šis paaiškinimas tiek nemalonus ir visiems nepriimtinas, kad jį ištarti ir apie jį rašyti tiesiog uždrausta.

Rusijoje daugelis ir dabar yra nuoširdžiai įsitikinę, kad senas tarybinių laikų anekdotas, kai Kinijoje bandymų metu sudužo naujausias naikintuvas, žuvo trys pilotai ir 15 pečkurių, iki šiol aktualus ir atspindi tikrąją padėtį. Deja, jis neatspindi tikrosios padėties. Lygiai taip pat jos neatspindi ir aktyviai peršamas mitas apie tai, kad nauja technika Kinijoje gaminama „mažomis partijomis“ ir gerokai atsilieka pagal kokybę nuo užsienio analogų.

Iš tiesų, per pastaruosius 15 metų KLIA perginkluojama taip, kad analogų tam šiuolaikinėje istorijoje surasti tikrai sunku. Tam padeda galingas KPK (karinis pramoninis kompleksas). Į jo sudėtį įeina 24 branduolinių atšakų įmonės, 12 raketinės-kosminės atšakos galutinio surinkimo įmonių, devynios aviacijos gamyklos, 14 šarvuotos technikos gamyklų (trys tankų), 20 artilerijos technikos įmonių, virš 200 pramonės įmonių šaudmenų gamybai, 23 stambios laivų statyklos, skirtos 736-oms remonto-statybos vietoms. Bendras įmonių skaičius siekia keletą tūkstančių.

Slenkant reformų metams, kiniečių KPK (karinis pramoninis kompleksas) pakilo į kokybiškai naują išsivystymo lygmenį. Šiandien jis sugeba pagaminti didelį mūšio technikos kiekį ir užima pirmą vietą pasaulyje, pagal visų klasių ginkluotės ir technikos gamybą.

Šiandien Kinijoje pagaminama virš 300 karinių lėktuvų ir sraigtasparnių (maždaug po 150 tų ir kitų), ne mažesnis skaičius tankų, iki 30 povandeninių laivų ir viršvandeninių karinių laivų bei katerių. Pagal beveik visų klasių ir rūšių technikos gamybą Kinija šiandien lenkia visas NATO šalis kartu paėmus, o pagal kai kurias (tankus) – visas pasaulio šalis kartu paėmus.

Ryšium su aukščiau išdėstytu, mitas apie KLR gamybą „mažomis partijomis“ skamba, kaip nevykęs anekdotas. Jei kažkuriai pasaulio šaliai šiandien galima būtų taikyti terminą „ginklavimosi varžybos“ – tai bus būtent Kinija. Sena technika keičiama nauja pagal principą „viens prie vieno“, o ne „vienas prie keturių“ arba „vienas prie dešimties“, kaip daroma Vakaruose ir Rusijoje. Nežiūrint į tai, mitas apie „mažas partijas“ yra palaikomas stebinančiai atkakliai. Iš dalies, kai kuriuose žinynuose, duomenys apie kiniečių gaminamos technikos skaičius kažkodėl apmirė ties 2005-2007 metais, nors būtent vėlesniais metais jos gamybos tempai tapo ypač aukšti.

pavekslėlis

PG99 | Fotografija: Andy Wong / AP

Jau praeityje kokybinis atsilikimas. Tiksliau – jis perstojo būti principiniu. Dar 90-ųjų pabaigoje KLIA tankų parkas, sudarytas iš „skirtingų T-55 variacijų“ negalėjo konkuruoti nei su rusiškais, nei su amerikiečių tankais. Kokybinis kiniečių tankų atsilikimas buvo tiek didelis, kad jų skaičius nevaidino jokio vaidmens. Dabar gi, naujausi kiniečių tankai Туре 96 ir Туре 99, galbūt nežymiai ir nusileidžia „Abramsui“ М1А2SEP, „Leopardui-2А6“ar Т-90С, tačiau tikrai niekuo ne blogesni už М1А1, „Leopardą-2А4“ arba Т-72. Tai pasitvirtino pernykščiuose mūšiuose tarp Sudano ir Pietų Sudano, kuriuose sudaniečių Туре 96 be nuostolių iš savo pusės pašovė keletą pietų sudaniečių T-72.

Dabar kiniečių, rusų ir vakariečių tankų mūšių baigtį apspręs ne jų kokybė, o taktinė situacija, ekipažų paruošimas ir, kas labai svarbu, tankų skaičius. O būtent tame Kinijai nėra lygių pasaulyje. Nežymus atsilikimas kokybės prasme, dabar bus lengvai kompensuojamas kiekybiniu pranašumu. Tokia pati situacija ir aviacijoje ir visose kitose technikos klasėse.

Pas mus labai mėgstama perpasakoti amerikiečių publikacijas, kad Kinija dabar pirmiausia stengiasi išvystyti karinio jūrų laivyno(KJL) pajėgas. Tai eilinis mitas. Tiesiog amerikiečiai su Kinija sausumoje nekariaus, todėl kreipia dėmesį į laivyną. Iš tiesų Kinija prioriteto tvarka dabar vysto viską. Jis (KJL) pirmoje eilėje orientuotas į karą su JAV ir Japonija. Karinės oro pajėgos — į karą su bet kuo. O sausumos kariuomenė – į karą su Rusija.

Pavyzdžiui naujausiame kiniečių PKM (pėstininkų kovos mašina, rusiškai BMP) WZ-502G bokštas ir korpuso priekis išlaiko 30 milimetrų šarvus pramušančio sviedinio pataikymą iš vieno km atstumo, o korpuso šonai – 14,5 milimetro šarvus pramušančio sviedinio pataikymą iš 200 metrų. Stebime įdomų sutapimą – 30 milimetrų – tai pabūklo 2A42 kalibras, pabūklo, kuris yra pagrindinis ginklas rusiškame BMP-2. Amerikietiškame PKM „Bredli“ įtaisyta 25 milimetrų patranka M242. O 14,5 milimetro patranka – tai jau unikalus kalibras, jį turi tik vienintelis kulkosvaidis pasaulyje – rusiškas KPBT, pagrindinis visų rusiškų BTRų ginklas. Maksimalus vakarietiškų kulkosvaidžių kalibras – 12,7 milimetro. Šis faktas lyg ir nėra svarbus, tačiau iš tiesų kai ką parodo.

Visų nurodytų faktų – objektyvios, gyvybiškai svarbios išorinės ekspansijos būtinybės Kinijai, teritorinių pretenzijų visoms kaimynėms, su niekuo nesulyginamų ginklavimosi varžybų kartu su pasiruošimu branduoliniam karui, galima nepastebėti ir toliau. Tačiau po to nereikėtų niekuo stebėtis.

Dabar pora žodžių labai paplitusios tezės Rusijoje atžvilgiu, kad rusams reikėtų draugauti su Kinija prieš Vakarus. Pirmiausia, – Kinija su rusais draugauti nesiruošia iš principo. Antra: visos kiniečių problemos, kurias gali išspręsti išorinė ekspansija, atsirado šios šalies viduje ir neturi jokio santykio su Vakarais. Atitinkamai, Kinijos ir Vakarų tarpusavio santykių priešprieša visiškai beprasmė. Tai yra, rusų ir Vakarų tarpusavio santykių būdas (geri/blogi) niekaip neįtakoja aprašytos aukščiau Kinijos realybės. Jai nuo to nei šilta, nei šalta.

Ne mažiau paplitusios tezės yra apie tai, kad Vakarai nori supjudyti Rusiją su Kinija ir prisidengti Rusija nuo jos. Apie tai galima pasakyti, kad greičiausiai situacija yra atvirkštinė: Vakarai mato Kinijoje sulaikantį faktorių Rusijos atžvilgiu. Tiesiog grynai dėl geografinių ir istoriškai susiklosčiusių priežasčių, Rusijos Vakaruose bijomasi nepalyginamai labiau nei Kinijos.

Be to, dabar Kinija susidariusi naudingų ir pigių prekių pasauliui tiekėjos įvaizdį, o Rusija – kaip agresyvi naftos-dujų šantažistė. Ir demonizuojama Vakarų kur kas labiau, nei Kinija. Iš dalies – rusų karinės galimybes ir ketinimai pastoviai iškeliami, o kiniečių – sumažinami. Tai turi įtikinti savos visuomenės nuomonę, kad grėsmę iš tikro sukelia Rusija, o ne Kinija. Kadangi kariauti su Rusija Vakarai kategoriškai nepasiruošę (ne tik pulti, bet net ir gintis), jiems labai norisi sulaikyti ją Kinijos pagalba. Ir Kinija neapgaus jų lūkesčių.

rusplt.ru

vertė: Arvydas Daunys

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

1 Atsiliepimas

  1. rrrg says:

    NATO šalys sąjungininės? Ne. Viskam vadovauja JAV ir kitos tiesiog yra vasalai, o ne sąjungininkai.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top