Kita seksualiai ištvirkusių kairiųjų riba: įteisinti pedofiliją

2023, 16 gegužės, 6:40 | kategorija Genocidas | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 172 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Kairiųjų troškimas sulaužyti visus seksualinius tabu yra nenumaldomas, rašo „The Federalist” leidinys.

Kas toliau? Pedofilijos dekriminalizavimas. Seksualiniai „grobuonys” aiškiai supranta pedofilų „teisių” abejotiną padėtį.. Todėl jie slepiasi už nepilnamečių „teisių”, „poreikių” ir „sveikatos”. Ši tema jau svarstoma Jungtinėse Tautose.

Kaip jau rašėme anksčiau, darosi vis akivaizdžiau, kad kairieji siekia įteisinti pedofiliją – socialiai ir teisiškai. Nesėkmingas Minesotos įstatymų leidėjų bandymas įteisinti pedofiliją pagal Seksualinės orientacijos apsaugos įstatymą turėtų būti orientyras, kur link einame.

Naujausias šio tikslo įrodymas – Tarptautinės teisininkų komisijos, vienijančios dvi JT agentūras, ataskaita. Joje raginama dekriminalizuoti visus „savanoriškus” suaugusiųjų ir nepilnamečių lytinius santykius. 16-ajame skirsnyje dėl savanoriško lytinio elgesio skaitome:

„Lytinis elgesys abipusiu sutikimu, neatsižvelgiant į seksualinės veiklos rūšį, lytį, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ar lyties išraišką, taip pat į dalyvaujančių asmenų šeiminę padėtį, jokiomis aplinkybėmis negali būti laikomas nusikalstamu. <…>

Kalbant apie baudžiamąją teisę, joks nustatytas minimalus sutikimo lytiškai santykiauti amžius negali būti taikomas diskriminaciniu būdu. <…> Be to, lytiniai santykiai, kuriuose dalyvauja asmenys, neturintys minimalaus sutikimo amžiaus, de facto gali būti atliekami abipusiu sutikimu, net jei įstatymas to nenumato.

Baudžiamosios teisės taikymas šiame kontekste turi atspindėti nepilnamečių teises ir galimybes priimti abipusiu sutikimu pagrįstus sprendimus dėl seksualinės veiklos, taip pat jų teisę pasisakyti tiesiogiai juos liečiančiais klausimais.”

Galutinis tikslas – pedofilijos normalizavimas – jau ryškėja horizonte. Svarbus žingsnis, kaip ir visada tokiais atvejais, yra kalbos iškraipymas. Vietoj žodžio „pedofilas” atsirado eufemizmas „asmuo, kurį traukia nepilnamečiai” – ir visas aštrumas dingo.

TED konferencijos, skirtos mokslui ir švietimui, pranešėjai mus patikino, kad tokie „asmenys” negali būti stigmatizuojami vien dėl traukos vaikams, jei jie save kontroliuoja (o pedofilai ne itin garsėja savikontrole).

Šie „ekspertai” (ir Minesotos įstatymų leidėjai) pristato pedofiliją kaip seksualinę orientaciją, kuri turi būti saugoma pagal Antidiskriminacinį įstatymą.

Kairieji visada žaidžia ilgą žaidimą, ir šis klausimas nėra išimtis. Pedofilijos normalizavimo pradžią galima atsekti dar nuo daktaro Alfredo Kinsey, pagal išsilavinimą entomologo, kuris neva susidomėjo žmogaus seksualumu po to, kai klausinėjo studentų apie seksą ir santuoką.

Tačiau iš tiesų, kaip parodė vėlesni jo darbai, Kinsey labiausiai traukė iškrypimas. Šis pionierius „tyrinėjo” kūdikių reakcijas į seksualinius dirgiklius. Ir, net jei jis pats nebuvo pedofilas (nors čia nuomonės išsiskiria), jis daug metų dirbo bent su vienu iš jų.

Be to, pastarasis skrupulingai skaičiavo prievartaujamus vaikus – nuo 1917 m. iki 1948 m. liūdnai pagarsėjusi „Lentelė Nr. 34” pasipildė šimtais pavardžių.

Taip Kinsey ir jo nusikaltėliai bendrininkai padėjo pamatus tolesniam vaikų seksualizavimui. Remdamasis savo pedofiliniais tyrimais jis priėjo prie liūdnai pagarsėjusios išvados, kad vaikai yra seksualiai aktyvūs nuo pat gimimo, todėl niekaip nenukenčia nuo seksualinio aktyvumo net kūdikystėje.

Vienintelė žala, jo nuomone, kyla dėl suaugusiųjų atmetimo ir pasibjaurėjimo, todėl turime išlikti ramūs ir leisti jiems laisvai tenkinti kūdikių seksualinius poreikius.

Kinsey seksualumo nuo pat gimimo sampratą netrukus perėmė kairiąją darbotvarkę propaguojančios organizacijos visame pasaulyje. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) sutinka, kad visi žmonės turi lytiškumą, vadinasi, vaikai taip pat turi seksualines teises – ir jos stovi aukščiau už tėvų teises apsaugoti jų nekaltumą.

1989 m. Vaiko teisių konvencija (JAV jos dar neratifikavo, bet duokite Bidenui laiko) neatsilieka ir teigia, kad vaikai, nepriklausomai nuo tėvų sutikimo, turi teisę gauti informaciją apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei medicinines „paslaugas”.

Įtakingas Tarptautinis planuotos tėvystės fondas net įtraukė prostituciją į sąvokas, kurių reikia mokyti jaunesnius nei dešimties metų vaikus, nes jie yra seksualūs nuo pat gimimo:

„Seksualinis aktyvumas pasireiškia įvairiuose santykiuose – tiek pasimatymuose, tiek santuokoje, tiek dirbant komercinį sekso darbą.”

Tokia informacija (vadinamasis „visapusiškas lytinis švietimas”) yra ne tik populiari, bet ir veiksminga vaikystės naikinimo priemonė: vaikus ruošiat įvairiems lytiniams santykiams.

„Lytinio švietimo” šalininkai tvirtina, kad beveik visos lytinio gyvenimo formos yra normalios ir sveikos (jei šalys sutinka ir yra tinkama kontracepcija). Teigiama, kad lytinis švietimas suteikia jauniems žmonėms viską, ko reikia sveikam lytiniam gyvenimui.

Tėvai, prieštaraujantys, kad sveikas lytinis gyvenimas nėra skirtas vaikams ir jaunimui, atmetami kaip neprofesionalūs, sakant, kad nesate kvalifikuoti tenkinti jų poreikius. Tačiau daugeliui šios ideologijos šalininkų rūpi ne vaikų gerovė, o suaugusiųjų pasitenkinimas.

Apsvarstykite vien ekonomines paskatas. Užsispyrę tėvai kelia grėsmę tokių organizacijų kaip Planuotos tėvystės organizacija pelnui.

Ši, kaip pati teigia, „didžiausia lytinio švietimo skleidėja šalyje”, taip pat visai atsitiktinai atlieka abortus ir gydo lytiniu keliu plintančias ligas vaikams, kurie pasinaudojo mokyklų palaiminimu seksualiniams tyrinėjimams.

Tačiau finansinis atlygis yra tik viena iš savanaudiškiems suaugusiesiems teikiamų lengvatų. Kam dar patiks visas būrys jaunuolių, kurie iš mokyklos išmoko, kad bet koks seksualinis elgesys yra normalus ir priimtinas?

„Sutikimas”, kurio taip primygtinai reikalauja kairieji, nėra kliūtis iškalbingam „grobuoniui”, kuris įtikins bet ką. O mokyklinė mokymo programa, slopindama pažeidžiamo vaiko jautrumą seksualiniams nukrypimams, iš esmės atlieka pusę darbo už grobuonį.

Panagrinėkime kitas situacijas, kurias galima apibūdinti tik kaip priekabiavimą. Mokyklose ir kitose viešose vietose vaikams paskaitas skaito nutukę vyrai, kurie absurdiškai apsimeta moterimis.

Tai pateikiama kaip platforma, kurioje vaikai mokomi būti „drąsiausiais, šviesiausiais ir gražiausiais”. Iš tikrųjų, žinoma, vaikų susidūrimas su transvestitais tik normalizuoja fetišą ir palaužia jų natūralų pasipriešinimą iškrypimui (ir demonizavimui).

Tą patį galima pasakyti ir apie pornografijos prieinamumą mokyklų bibliotekose. Paimkime tokią knygą kaip „Tai visiškai normalu”. Jei koks nors gatvės padugnė su lietpalčiu padarys tą patį su jūsų vaiku, jam gresia dangus „kvadratėliais”.

Tačiau mokyklų bibliotekininkai, matyt, sutinka su autoriaus argumentu, kad susidūrimas su atviru „daugybės seksualinių praktikų” vaizdavimu yra „kiekvieno vaiko teisė”.

Suprantate, kalbama apie vaikų teises – ir tikrai ne apie suaugusiųjų, kuriems naudinga aptemdyti jų jausmus, teises.

Kai kurie „lytinio švietimo” šalininkai netgi reikalauja „pornografijos raštingumo”, kad vaikai būtų geriau informuoti apie pornografiją, kuri jiems rodoma bibliotekose arba mokyklose esančiuose skaitmeniniuose įrenginiuose.

Atrodo, kad sekso „švietėjams” nelabai rūpi, kad pornografija laužo besivystančias vaiko smegenis – o iš kitos pusės, kokią žalą ji daro suaugusiesiems? Jokios, išskyrus naudą.

Taigi prieiname prie pagrindinės priežasties, kodėl vaikams leidžiama pasirinkti lytį ir ją keisti savo nuožiūra.

Transseksualų industrija mus tikina, kad vaikai dar kūdikystėje ir įsčiose supranta, ar jų kūnas yra „netinkamos” lyties (kuri klaidingai vadinama „lytimi”), ir turi teisę diktuoti pasauliui „teisingą” atsakymą į šį slaptą žinojimą.

Todėl jie turi teisę įgyvendinti savo norus, nepaisydami tėvų prieštaravimų, ir šiuo klausimu juos remia visa valstybės galia. Kai kur tėvams jau buvo atimtos tėvų teisės už tai, kad jie nenorėjo pataikauti savo vaiko iliuzijoms.

Kalifornijoje svarstomas „transnepriklausomybės” įstatymas. Pagal jį jaunesni nei 12 metų vaikai galės išeiti iš namų į institucinę globą ne tik be tėvų sutikimo, bet net ir be tėvų žinios.

Argumentas, kad vaikas gerai supranta lytį nepriklausomai nuo amžiaus, puikiai dera su Kinsey ir kairiųjų organizacijų ilgalaikiu argumentu, kad vaikai yra lytiškai aktyvūs nuo pat gimimo.

Kadangi vaikas yra pakankamai subrendęs, kad galėtų identifikuoti savo lytį, kodėl jie negalėtų sutikti ir su seksualine veikla?

Tarptautinė teisininkų komisija mano, kad ši logika nepaneigiama. Vaikai gali duoti sutikimą lytiniams santykiams su suaugusiaisiais – ir įstatymas neturi teisės kištis.

Kairiųjų troškimas sunaikinti visus seksualinius tabu yra nenumaldomas.

Jie kaip rykliai – nesustoja nė minutei, ryja visus ir viską, ir ieško kito taikinio dar nespėję suvirškinti paskutiniojo. Su seksualiniais radikalais nėra jokių kompromisų ar net bendros kalbos.

Per tokį stulbinamai trumpą laiką sugriovę tiek daug seksualinio padorumo normų, kairieji nesiliauja negailestingai puolę. Ar pedofilija taps paskutine riba?

Jane Robbins yra teisininkė, buvusi vyresnioji „Amerikos principai” projekto Vašingtone bendradarbė. Eidama šias pareigas ji rengė federalinius ir valstijų teisės aktus, skirtus atkurti konstitucinę valstijų ir tėvų autonomiją švietimo srityje ir apsaugoti religijos bei sąžinės laisvę. Ji baigė Klempsono universitetą ir Harvardo teisės mokyklą.

 

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Naujienos iš interneto