- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Mintys iš už Deokletiano kopūstų

seksualinis priekabiavimas

Jonas Matuza

Kuo toliau, tuo sunkiau prisiverst skaityti ilgus straipsnius, pabaigoje kurių supranti, kad visą tos žodinės masturbacijos esmę buvo galima sutalpinti į porą trumpų pastraipėlių.

Tokių skaitinių geroji pusė tik ta, kad ir pačiam nebesinori būti tuščiažodžiautoju. Tad viena ne per ilga įžvalgėlė.

Pradžioje- trumputis ekskursas, kad neieškoti wikėje, kuo psichopatai, apie kuriuos tuoj eis kalba, skiriasi nuo normalių žmonių: įsivaizduokite gaisrą, iš kurio bando per užrakintas duris ištrūkti du įstrigę nelaimėliai, pakeliui iš kažkur pasistvėrę du priešgaisrinius kirvius; psichopatui, kad save išgelbėtų, visiškai vienodai, kas jam pastojo kelią,- durys ar kitas žmogus, jis nedvejodamas, nejausdamas jokių moralinių skrupulų lygiai tokiu pat abejingumu sukapotų ir duris, ir kitą žmogų, jei tik jis jam užstotų praėjimą. Normalus gi žmogus duris irgi iškapotų be dvejonių, o žmogų užkapoti, kad ir kaip jis jam trukdytų- negalėtų.

Yra toks jau ganėtinai senstelėjęs 2003 m. ir seniai matytas Maiklo Mūro filmas apie korporacijas. Daug ten visko, bet man įstrigo viena jo mintis: korporacijos JAV juridiškai prilyginamos fiziniam asmeniui; nors korporacijas valdo normalūs žmonės- fiziniai asmenys, psichologijos požiūriu korporacijų veiksmai nesiskiria nuo psichopatų.

Kaip gi taip,- kasdieniame gyvenime normalūs žmonės, susirinkę į panašių sau kolegų ratelį, nei iš šio, nei iš to ima priiminėti žmonių atžvilgiu psihopatiškus sprendimus korporacijų naudai?! Kažkas čia nesueina.

Gal, visgi, Maiklas sąmoningai ar nesąmoningai suklydo prielaidoje,- korporacijų vadovų sprendimai- ne todėl psichopatiški, kad taip geriau „korporacijai“, bet todėl, kad juos priima nenormalūs žmonės?!

Juk nėra beprotiškai fantastiškas faktas, kad norint įkopti į korporacijos karjeros viršūnes, reikia „kapoti“ – kopti per kolegų galvas.

Dar labiau neramina mintis, kad šis dėsningumas, neafišuojamas arba dėl sisteminės tolerancijos imperatyvo, arba tiesiog informavimo priemonių vadovų nurodymu gali galioti praktiškai visų valdymo struktūrų viršūnėse.

Pagaliau ir pati įžvalga: jei netyčia atsidūrėte gaisre, nebėkite prekybos tinklo, korporacijos, partijos, valstybės institucijos ir t.t. aukšto rango vadovo priekyje, taip jūsų išlikimo tikimybė bus didesnė.

Ir pabaigai tiems, ką įtikinamiau veikia ne žodžiai, o iliustracijos,- filmukas apie vienos valstybės viceprezidento „normalumą“: https://youtu.be/KQ-YjGmpO4Q . Kol resurso (alternatyvaus normalumo?) vadovai jo neužblokavo.