- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Moldova jau mąsto apie Rusijos glėbį – romanas su Europa stringa

The New York Times

paveikslėlis Moldovos URM darbuotoja Daniela Morari važinėja po šalį, bandydama nuteikti žmones palankia ES linkme, pasakoja The New York Times. Ji išklausė pačių įvairiausių nuogąstavimų: pavyzdžiui, „jei įstosime į ES visi taps gėjais“, o Briuselio valdininkai „neleis kieme laikyti gyvulių“. Anot žurnalisto Andrew Higgins, tokie požiūriai skatinami Rusijos televizijos, moldavų prorusiškų partijų, o taip pat pravoslavų bažnyčios.

Moldavai kalba, jog reikalas ne tik rusų propagandoje, ir jie turi pakankamai pagrindo nepasitikėti ES. Tai pavyzdžiui, korupcijos siautėjimas Moldovoje, verslo magnatų neoficiali galia ir karas Ukrainoje. Morari baiminasi, jog kovoje už moldavų protus bei širdis Europos Sąjunga pralaimės Rusijai.

Autoriaus nuomone, aukščiausio lygio „Rytų partnerystės“ programos dalyvių susitikime Rygoje išryškės abipusis nusivylimas. Potencialios šalys-partnerės Europos Sąjungai giliai įklimpo savose problemose. Arba jas traukia link Maskvos. „Jeigu Briuselio valdininkai susirūpinę techninėmis smulkmenomis, tai prezidentas Putinas kur kas labiau tiksliai ir atkakliai stengiasi sugrąžinti buvusius tarybinius vietininkus į Maskvos glėbį“, – rašo Higginsas.

Autoriaus nuomone, Europos lyderiai pasimetė dėl chaoso Ukrainoje ir konflikto su Rusija, ir dabar bando mažinti savo pastangų į rytus nuo ES pasienio mastus.

„Rusijai nieko nereikia daryti, – sako Yan Feldman, Moldovos vyriausybės tarybos narys, kuris kovoja su diskriminacija. – Rusijai tereikia tiesiog laukti. Europos idėja pati save diskreditavo“.

Autorius rašo, jog šešių metų „Rytų partnerystės“ programos egzistavimas mažai ką davė, o pats didžiausias atotrūkis tarp lūkesčių ir realybės – Moldovoje“.

Pereitais metais ES atšaukė vizas Moldovos piliečiams, po to, kai Briuselis apskelbė ją geriausia „Rytų partnerystės“ reformatore, – primena autorius. „Tačiau šiandien moldavų proeuropietiški politikai, paskendę tarpusavio nesutarimuose, kaip ir jų kolegos Ukrainoje, taip sugadino savo reputaciją dėl nesugebėjimo susitvarkyti su korupcija ir sukurti funkcionalią valstybę, kad daugelis Moldovoje su simpatija žvelgia į Rusiją“, – rašoma straipsnyje.

Praėjusiais metais išaugo palaikymas antieuropietiškai Socialistinei partijai, kuri dabar turi daugiausiai mandatų parlamente. Jos lozungas – „Kartu su Rusija!“ Proeuropietiškoms jėgoms visgi pavyko suformuoti koalicinę vyriausybę, tačiau tik padedant komunistų partijai, praneša korespondentas.

Sutinkamai su naujausia apklausa, 32% moldavų pasisakė už stojimą į ES („Briuselis nesiruošia suteikti šios galimybės“, – pastebi autorius), o 50% – už stojimą į Muitų Sąjungą.

Aukštas europiečių diplomatas, panoręs išlikti anonimišku, nusiskundė, jog proeuropietiški politikai mokėjo sudaryti gerą įspūdį Briuseliui, tačiau iš esmės „viską sužlugdė“, ir dabar daugelis eilinių moldavų galvoja: „Rusija tikrai negali būti blogiau, nei visa tai“.

ES norėjo iš miesto Hincesti padaryti suartėjimo su Europa naudos pavyzdį: pavyzdžiui, aprūpinti visus miestiečius švariu vandeniu ir šiuolaikiška kanalizacija. Tačiau iš tiesų tik trečdalyje namų yra kanalizacija, daugelyje namų nėra geriamo vandens, o gatvės, išskyrus centrines, išlieka neasfaltuotos, pasakoja straipsnio autorius.

Hincesti miesto meras, Alexandres Botnari yra nominaliai-proeuropietiškos Demokratinės partijos nariu, bet „pasisako, jog Muitų Sąjungoje Moldova gyvens geriau – bent jau ekonominiu atžvilgiu“, – rašoma straipsnyje.

2013-aisiais Putinas griežtai apribojo prekybą su Moldova už jos flirtą su Vakarais.

„Mes negalime gyventi be Rusijos rinkos“ – pareiškė interviu Socialistinės partijos lyderis Igoris Dodon. Anot jo, Putinas jam pasakė, jog Rusija nori atkurti prekybinius ir politinius ryšius su Moldova, tačiau tik tuo atveju, jei ta susilaikys nuo suartėjimo su NATO, pabaigia autorius.