- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Pamirštos istorijos rato pamokos

Pabėgėliai - ekonominiai migrantai

Gediminas JAKAVONIS: Kuo daugiau paramos prašytojų priimsime, tuo daugiau jų atsiras visose valstybėse. Pabėgėliai čia ateina gauti išmokų, o ne dirbti. EPA-Eltos nuotr.

Gediminas JakavonisGediminas Jakavonis, Seimo narys

Pavasario Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) sesijoje visi labiausiai laukė diskusijos apie pabėgėlius. Vokietės A.Grot ir olandės T.Strik parengti rezoliucijos projektai sulaukė nevienareikšmiško ir gana kritiško vertinimo. Didžiausios Europos problemos – karo pabėgėlių, tarsi skėriai plūstančių į Europos šalis, – vertinimas buvo toks: šalys, gerai sutinkančios pabėgėlius, yra geros, o šalys, bandančios ieškoti kitų išeičių, yra blogos.

Rezoliucijoje buvo reikalaujama, kad pabėgėlius laisvai praleistų pasieniečiai, joje taip pat painiojamos karo pabėgėlių ir ekonominių migrantų sąvokos, kurios labai aiškiai apibrėžtos Venecijos konvencijoje. Kad ETPA požiūris per pusę metų pasikeitė, liudijo ir tai, jog viena didžiausių šios organizacijos frakcijų EPP pareiškė, kad už tokią rezoliuciją nesiruošia balsuoti. Buvo aišku, kad kovojama su pasekmėmis, priimami vienadieniai, laikini sprendimai, kurie problemos neišspręs, nes nesigilinama į šio reiškinio priežastis.

Diskusijoje nuskambėjo raginimas atsistatydinti vienai žymiausių Europos politikių A.Merkel, kuri pakvietė pabėgėlius į Vokietiją, o po to liepė juos pasidalyti visoms Europos valstybėms. Kai kas net ieškojo paralelių tarp A.Hitlerio, sukėlusio Europoje karą, ir A.Merkel, įteikusios Europai pabėgėlių „dovanėlę“.

Vokietijos atstovai pareiškė, jog šalys, ginančios savo nacionalinius interesus, apskritai turėtų palikti Europos Tarybą. Išryškėjo ilgalaikių strateginių sprendimų nebuvimas, nes socialiai Europa šito neišlaikys, o dėl atsakomybės, kurią reikia prisiimti, kalti neapgalvoti politikų sprendimai. Prisiimti atsakomybę reikalauja tos šalys, kurios dėl susidariusios situacijos kaltos pačios.

Kad ir kaip būtų gaila, bet šios, mano manymu, ydingos rezoliucijos buvo priimtos aštuonių balsų persvara. Kuo daugiau paramos prašytojų priimsime, tuo daugiau jų atsiras visose valstybėse. Pabėgėliai čia ateina gauti išmokų, o ne dirbti. Perfrazuotas posakis, kad mes jiems duosime meškerę, o ne žuvį, šiems žmonėms netinka.

Labiausiai pabėgėlių srautui priešinasi buvusios socialistinio lagerio šalys – vengrai, čekai, lenkai, iš dalies mes, lietuviai, estai.

„Youtube“ galima rasti filmuką apie eksperimentą su pelėmis, kurioms buvo sudarytos idealios gyvenimo sąlygos, bet jos labai greitai išmirė. Man atrodo, kažkas panašaus vyksta ilgą laiką gerai gyvenusių vakariečių sąmonėje. Arba jie nemato artėjančių problemų, arba nenori jų matyti.

Reikia paminėti, kad šioje sesijoje Strasbūre buvo kaip reta daug garsių svečių. Tai ir Europos Komisijos prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker), ir Austrijos prezidentas Haincas Fišeris (Heinz Fischer), kurie, kaip ir Europos Tarybos generalinis sekretorius T.Jaglandas (Thornbjorn Jagland), kvietė atsisakyti sankcijų ir eiti į kontaktą su Rusija. Buvo minima ir tai, kad NATO jau susigrąžino į savo būstinę stebėtojus iš Rusijos.

Nesu didelis nei Rusijos, nei rusų priešas, bet kai ši valstybė okupavo Krymą, pradėjo karo veiksmus Ukrainoje, ETPA atėmė iš jų balso teisę. Tada Rusijos delegacija demonstratyviai pasitraukė iš šios organizacijos veiklos.

Visada, kai balsuoju Europos Taryboje, galvoju, kaip priimtas sprendimas atsilieps Lietuvai, šalia mūsų gyvenantiems kaimynams. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja buvo įkurta tam, kad saugotų ir gintų žmogaus teises. Ji vadinama žmogaus teisių, teisingumo ir demokratijos rūmais. Čia priimti sprendimai privalomi visoms į ETPA įeinančioms 48 valstybėms. Tik pamėgink jų nevykdyti, mano Lietuvėle, kaipmat sulauksi tikrintojų bei sankcijų.

To, kad 2008 m. Rusija okupavo dalį Gruzijos teritorijos, jau niekas nebepamena. Tai, kad vyksta karas su Ukraina, irgi stengiamasi pamiršti. Kas bus toliau? Baltijos šalys, Lietuva? Tik tada jau iki Berlyno… O galingieji ponai vakariečiai kviečia okupantą dialogo į organizaciją, skirtą ginti žmogaus teisėms.

Jiems, didiesiems, matyt, galioja kitos pasaulio galingųjų taisyklės, nors niekur nėra parašyta, kad demokratinėmis sąlygomis maža valstybė turi mažiau teisių už didelę.

Tarpukario Lietuva buvo Jungtinių Tautų narė. Po 1940 m. sovietų okupacijos, praėjus keliems mėnesiams, niekas to neprisiminė. Istorija niekada nesibaigia ir labai dažnai kartojasi vis baisesniais būdais. Ir čia jau man darosi nejuokinga.

respublika.lt